Pramoninės ir užimtumo perspektyvos ES plieno ir geležies pramonėje: būtinybė skubiai reaguoti į darbo vietų praradimą ir svarbiausių gamybos sričių nykimą valstybėse narėse
17.11.2014
Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000086/2014
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Eleonora Forenza, Barbara Spinelli, Curzio Maltese, GUE/NGL frakcijos vardu
2012 m. lapkričio mėn. Komisija bendrovių grupei Outokumpu, kuri su grupe Inoxum susijungė jau 2012 m. vasario mėn., suteikė leidimą išmontuoti įvairių gamybos šakų įrenginius Ternyje esančioje plieno gamykloje ThyssenKrupp’s Acciai Speciali Terni (AST), kadangi Outokumpu suteiktas dalinis leidimas pateikti juos rinkai ir išsaugoti Turine esantį pelningiausią sektorių.
Ternyje esanti gamykla AST, kurioje gaminami Europos Sąjungos aukščiausios kokybės tam tikros rūšies geležis ir plienas, buvo įtraukta į ThyssenKrupp parengtą atkūrimo planą. 2012 m. ThyssenKrupp nusprendė atsisakyti geležies ir plieno gamyklos, parduoti AST grupei Outokumpu ir didžiausią dėmesį skirti pagrindinei kitų sektorių produkcijai.
Kai 2013 m. buvo įgyvendinamas Komisijos sprendimas, pagal kurį dėl per didelės koncentracijos pasaulio rinkoje, kurioje Outokumpu užėmė dominuojančią padėtį, Pasaulio prekybos organizacijos laikytą nepriimtina, Outokumpu buvo priversta atsisakyti Ternyje ir kai kuriose kitose Vokietijos vietose, pvz., Krėfelde ir Bochume, esančios įsigytos gamyklos AST ir investicijų į ją, išryškėjo neigiamos tokio Komisijos sprendimo pasekmės užimtumui ir augimui ir bendrai plieno gamybos perspektyvoms Europoje.
Po Komisijos sprendimo ThyssenKrupp vėl įsigijo Terni gamyklą ir dar kartą tapo vienintele AST savininke, nors ankstesniuose jos planuose dalyvavimas geležies ir plieno gamyboje nebebuvo numatytas.
Tačiau pagal pramoninį ThyssenKrupp plėtros planą, laukiant, kol atsiras naujas pirkėjas, ketinantis investuoti geležies ir plieno sektoriuje, numatyta palaipsniui atleisti Terni gamyklos darbuotojus.
Ar galėtų Komisija nurodyti, kokių priemonių pasirengusios imtis valstybės narės, kad užtikrintų, jog ES būtų išsaugoti svarbiausi ir naudingiausi geležies ir plieno gamintojai, t. y. esminis ir svarbiausias strateginis bet kokios pažangios pramoninės politikos sektorius?
Be to, kaip Komisija ir valstybės narės įgyvendins efektyvią novatorišką pramonės politiką, pradėdamos nuo visose valstybėse narėse esančių daugiausia praktinės patirties turinčių įmonių ir jų konkrečios specializacijos bei gebėjimų išsaugojimo ir kartu vengdamos bet kokios pagundos leisti vykdyti pražūtingą ir nepriimtiną gamybos perkėlimą, net jei gamyba perkeliama iš vienos valstybės narės į kitą?