Parlamento klausimas - O-000105/2016Parlamento klausimas
O-000105/2016

Riebalų rūgščių transizomerai

Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000105/2016
Tarybai
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Renate Sommer, Daciana Octavia Sârbu, Nikolay Barekov, Anneli Jäätteenmäki, Lynn Boylan, Martin Häusling, Piernicola Pedicini, Mireille D'Ornano, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vadu

Procedūra : 2016/2637(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
O-000105/2016
Pateikti tekstai :
O-000105/2016 (B8-1801/2016)
Priimti tekstai :

Riebalų rūgščių transizomerai yra nesotieji riebalai, aptinkami iš atrajotojų gaunamuose maisto produktuose ir pramoniniu būdu pagamintuose iš dalies hidrintuose augaliniuose aliejuose. Pramoniniu būdu pagamintų iš dalies hidrintų augalinių aliejų vartojamas siejamas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Didelis riebalų rūgščių transizomerų vartojimas yra rizikos veiksnys, skatinantis (daugiau nei bet kokia kita maistinė medžiaga, skaičiuojant vienai kalorijai) susirgimus koronarine širdies liga, kuri atsargiausiais apskaičiavimais sukelia apie 660 tūkst. mirties atvejų ES per metus, arba apie 14 proc. viso mirtingumo.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 30 straipsnio 7 dalį Komisija turi pateikti „ataskaitą dėl riebalų rūgščių transizomerų buvimo maisto produktuose ir Sąjungos gyventojų mityboje. Šios ataskaitos tikslas – įvertinti atitinkamų priemonių poveikį, siekiant padėti vartotojams rinktis sveikesnius maisto produktus ir sveikesnę mitybą arba skatinti teikti vartotojams sveikesnius maisto produktų variantus, įskaitant, be kita ko, informacijos apie riebalų rūgščių transizomerus arba jų vartojimo apribojimus teikimą vartotojams.“ Komisija buvo paraginta „prireikus“ kartu su šia ataskaita pateikti teisėkūros pasiūlymą. 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtoje ataskaitoje Komisija apibendrina padėtį ir aptaria galimus veiksmus (teisėkūros ir ne teisėkūros), kuriais būtų galima riboti riebalų rūgščių transizomerų vartojimą ES, pabrėždama keletą galimų pasekmių, jei būtų taikomi šie požiūriai. Komisija susilaikė ir teisėkūros pasiūlymo nepateikė.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus, ar Taryba paremtų teisėkūros veiksmus, kuriais būtų siekiama ilguoju laikotarpiu nutraukti riebalų rūgščių transizomerų naudojimą ES maisto tiekimo grandinėje, ES nustačius privalomą riebalų rūgščių transizomerų kiekio ženklinimą arba riebalų rūgščių transizomerų kiekio visuose maisto produktuose teisinę ribą?