Parlamento klausimas - O-000106/2016Parlamento klausimas
O-000106/2016

    Riebalų rūgščių transizomerai

    Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000106/2016
    Komisijai
    Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
    Renate Sommer, Daciana Octavia Sârbu, Nikolay Barekov, Anneli Jäätteenmäki, Lynn Boylan, Martin Häusling, Piernicola Pedicini, Mireille D'Ornano, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vadu

    Procedūra : 2016/2637(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    O-000106/2016
    Pateikti tekstai :
    O-000106/2016 (B8-1802/2016)
    Priimti tekstai :

    Riebalų rūgščių transizomerai yra nesotieji riebalai, aptinkami iš atrajotojų gaunamuose maisto produktuose ir pramoniniu būdu pagamintuose iš dalies hidrintuose augaliniuose aliejuose. Pramoniniu būdu pagamintų iš dalies hidrintų augalinių aliejų vartojamas siejamas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Didelis riebalų rūgščių transizomerų vartojimas yra rizikos veiksnys, skatinantis susirgimus koronarine širdies liga, kuri atsargiausiais apskaičiavimais sukelia apie 660 tūkst. mirties atvejų ES per metus, arba apie 14 proc. viso mirtingumo.

    Riebalų rūgščių transizomerai naudojami maisto pramonėje dėl specialių savo savybių, kurios produktams suteikia norimą tirštumą ir užtikrina ilgą laikymo trukmę. Tačiau visų pirma jie naudojami dėl to, kad jie yra pigi sudėtinė dalis gamybos procese. Produktai, kurie gaminami naudojant riebalų rūgščių transizomerus, daugiausia yra greitasis maistas, pusgaminiai ir užkandžiai (saldūs ir pikantiški), todėl jie priskiriami labai perdirbto maisto kategorijai. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 30 straipsnio 7 dalį Komisija turi pateikti „ataskaitą dėl riebalų rūgščių transizomerų buvimo maisto produktuose ir Sąjungos gyventojų mityboje. Šios ataskaitos tikslas – įvertinti atitinkamų priemonių poveikį, siekiant padėti vartotojams rinktis sveikesnius maisto produktus ir sveikesnę mitybą arba skatinti teikti vartotojams sveikesnius maisto produktų variantus, įskaitant, be kita ko, informacijos apie riebalų rūgščių transizomerus arba jų vartojimo apribojimus teikimą vartotojams.“ Komisija buvo paraginta „prireikus“ kartu su šia ataskaita pateikti teisėkūros pasiūlymą. 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtoje ataskaitoje Komisija atsižvelgia į padėtį ir aptaria galimus veiksmus (teisėkūros ir ne teisėkūros), kuriais būtų galima riboti riebalų rūgščių transizomerų vartojimą ES, pabrėždama keletą galimų pasekmių, jei būtų taikomi šie požiūriai. Komisija susilaikė ir teisėkūros pasiūlymo nepateikė.

    Nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas 1169/2011, atsirado įtikinamų įrodymų apie pramoninių riebalų rūgščių transizomerų naudojimo maiste ribojimo teikiamą naudą sveikatai. Todėl, ar Komisija pasiūlys nustatyti tokias ribas siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą?