Procedūra : 2016/2799(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : O-000133/2016

Pateikti tekstai :

O-000133/2016 (B8-1808/2016)

Debatai :

PV 22/11/2016 - 17
CRE 22/11/2016 - 17

Balsavimas :

Priimti tekstai :


Parlamentiniai klausimai
PDF 186kWORD 17k
2016 m. lapkričio 8 d.
O-000133/2016
Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000133/2016
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Thomas Händel, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vadu

 Tema: Įgūdžių garantijos iniciatyvos nustatymas
 Atsakymas plenariniame posėdyje 

Vis labiau nuo skaitmeninių technologijų priklausomame pasaulyje žemos kvalifikacijos žmonėms sumažėjo užimtumo galimybių, jie yra labiau pažeidžiami ilgalaikio nedarbo, ir susiduria su didesniais sunkumais siekdami visapusiškai dalyvauti visuomenėje. EBPO duomenimis, daugelio suaugusiųjų, turinčių menkus pagrindinius (raštingumo, gebėjimo skaičiuoti) ir skaitmeninius įgūdžius, darbo našumas yra mažesnis, taigi jų ir augimo bei konkurencingumo perspektyvos yra prastesnės. Tai kenkia ne tik asmenims, bet taip pat labai brangiai kainuoja ekonomikai ir visuomenei apskritai. Tačiau naujų darbo būdų plėtra ir į ateitį orientuoti sektoriai atlieka svarbų vaidmenį, susijusį su reikalingų gebėjimų rūšimis. Gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis ir (arba) trūkumas gali daryti neigiamą poveikį ne tik našumui ir augimui, bet ir socialinei padėčiai valstybėse narėse ir tarp jų. Komisijos pasiūlymu rekomenduojama remtis esamomis iniciatyvomis arba politikos šakomis ir nustatyti Įgūdžių garantijos iniciatyvą, pagal kurią mokyklos nebaigusiems ir vidurinio arba lygiaverčio išsilavinimo neįgijusiems asmenims, negalintiems gauti paramos pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, būtų suteikiamos kvalifikacijos kėlimo galimybės.

1. Komisija ragina valstybes nares skubiai parengti iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų planą. Ar Komisija yra numačiusi mechanizmą arba įstaigą, kuri padėtų parengti ir stebėti šį planą? Kelios suinteresuotosios šalys turėtų dalyvauti rengiant šį planą: kaip reikėtų skatinti valstybes nares įtraukti pilietinę visuomenę, švietimo įstaigas, profesines sąjungas ir darbdavius (verslo ir pramonės atstovus) į sprendimų priėmimo procesą?

2. Ar Komisija mano, kad įmanoma finansuoti šią iniciatyvą be papildomų lėšų? Užsimenama apie skirtingų ES fondų (pavyzdžiui, ESF ir „Erasmus +“) panaudojimą. Ar Komisija tokiu atveju numato atitinkamas procedūras, leisiančias derinti įvairių tipų finansavimą, nesukurdama papildomų biurokratinių kliūčių?

3. Kokią strategiją Komisija naudos dėl valstybių narių dalyvavimo šioje teisiškai neprivalomoje iniciatyvoje?

4. Viena iš pagrindinių neraštingumo priežasčių yra mokyklos nebaigimas: kaip Komisija numato spręsti šią problemą savo rekomendacijoje?

Klausimo originalo kalba: EN
Teisinė informacija - Privatumo politika