Padėtis Italijoje po žemės drebėjimų
23.11.2016
Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000146/2016
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Curzio Maltese, Eleonora Forenza, Barbara Spinelli, GUE/NGL frakcijos vardu
2016 m. rugpjūčio 24 d. itin didelis žemės drebėjimas sukrėtė centrinę Italiją. Vėliau dar trys nemaži tos pažios bangos žemės drebėjimai sukrėtė centrinės Italijos regionus – 5,5 ir 6,1 balų stiprumo žemės drebėjimai spalio 26 d. ir 6,5 balų – spalio 30 d. Per šiuos žemės drebėjimus daugiau kaip 400 žmonių sužeista ir 290 žuvo, ir dėl galimų netiesioginių pasekmių, kilusių dėl kitų gaivalinių nelaimių, 100 000 žmonių gali tekti palikti gyvenamąją vietą.
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 661/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigtas Europos Sąjungos solidarumo fondas (toliau – fondas), o įvairaus pobūdžio gaivalinės nelaimės Europoje kartojasi kiekvienais metais, kai kurios dažniau kaip kas metai, neseniai tokių atvejų pasitaikė Italijoje ir kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Portugalijoje, Graikijoje ir Kipre.
Ar Komisija ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad teiktų paramą ir pagalbą Italijos nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms, po nelaimės teikiančioms pagalbą, taip pat ar supaprastino procedūras ir sutrumpino prašymų patvirtinimo ir lėšų iš pagal Reglamentą (ES) Nr. 661/2014 įsteigto fondo išmokėjimo laiką?
Kadangi Reglamente (ES) Nr. 661/2014 nustatyta, kad regionas gali gauti lėšų iš fondo tik tada, kai gaivalinės nelaimės tiesiogiai sukelta žala viršija 1,5 proc. šio regiono BVP, ar Komisija gali patvirtinti, kad BVP referencinės ribos skaičiuojamos kiekvienais metais remiantis duomenimis, kuriuos valstybės narės pateikia Eurostatui?
Ar Komisija galėtų numatyti išimtį dėl galiojančio reglamento, kuriame šiuo metu remiamasi žalos padarinių, patirtų dėl atskirų stichinių nelaimių, principu, ir apsvarstyti galimybę išplėsti šiuos skaičiavimus ir į juos įtraukti bendrą žalos, viršijančios minėtąją BVP referencinę ribą, tais pačiais metais dėl kelių stichinių nelaimių patirtos tame pačiame regione, apskaičiavimą, atsižvelgdama į tai, kad kai kuriuose regionuose šios nelaimės dažnos?
Ar galėtų Komisija paaiškinti, kokiu pagrindu ji vertina Solidarumo fondo įgyvendinimo veiksmingumą nukentėjusioms valstybėms narėms, ir numatyti konkretų dažnai pasikartojančių stichinių nelaimių atvejų vertinimą?