Biologinės kilmės nelabai pavojingi pesticidai
29.11.2016
Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000147/2016
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Herbert Dorfmann, Pavel Poc, Julie Girling, Frédérique Ries, Lynn Boylan, Bart Staes, Eleonora Evi, Mireille D'Ornano, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vadu
Įprastinių augalų apsaugos produktų naudojimas darosi vis labiau prieštaringas dėl pavojaus, kurį jie kelia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Biologinės kilmės nelabai pavojingi pesticidai gali tapti perspektyvia įprastinių augalų apsaugos produktų alternatyva tiek tradiciškai, tiek ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams, bei prisidėti prie tvaresnės žemdirbystės plėtojimo.
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB[1], nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, 12 straipsnyje nurodoma, kad tam tikrose konkrečiose vietovėse, pvz., vietovėse, kuriose lankosi plačioji visuomenė, ir saugomose teritorijose turėtų būti teikiama pirmenybė didelio pavojaus nekeliantiems augalų apsaugos produktams. Be to, 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančiame Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB[2] taip pat numatyta tam tikrų paskatų naudoti nelabai pavojingas veikliąsias medžiagas ir augalų apsaugos produktus.
Vis dėlto šiuo metu Sąjungoje patvirtintos tik septynios veikliosios medžiagos (6 iš jų yra biologinės veikliosios medžiagos), klasifikuojamos kaip „nelabai pavojingos“. Be to, biologinės kilmės nelabai pavojingiems pesticidams dažnai nesuteikiamas leidimas, nes jų veiksmingumas mažesnis.
Kokių teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių šiuo metu imasi Komisija, siekdama padidinti biologinės kilmės nelabai pavojingų pesticidų prieinamumą? Kokių priemonių ji ketina imtis ateityje? Kokia numatoma tų priemonių trukmė?