Europos solidarumo korpusas

17.3.2017

Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000020/2017
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Petra Kammerevert, Kultūros ir švietimo komiteto vadu

Atsižvelgdama į Pirmininko J.-C. Junckerio ketinimą sukurti daugiau galimybių jaunimui, 2016 m. gruodžio 7 d. Komisija priėmė komunikatą (COM(2016)0942), kuriame paskelbė apie Europos solidarumo korpuso steigimą.

Nors CULT komitetas pritaria tam, kad šioje srityje būtų kuriamos naujos galimybės jaunimui, tačiau mano, kad nemažai svarbių klausimų, susijusių su Europos solidarumo korpuso forma, veikimu, finansavimu, išlaidų efektyvumu ir ilgalaikiu tvarumu, turi būti paaiškinta plačiau ir jie turėtų būti tinkamai išnagrinėti, ypač todėl, kad Komisija jau pradėjo įgyvendinti pradinį Europos solidarumo korpuso etapą (t. y. 2017-ųjų ir galbūt vėlesnių metų), pasikliaudama tik esamų ES programų ir politikos sričių, tokių kaip programos „Erasmus+“, „Europa piliečiams“, „Life+“, Europos socialinių ir struktūrinių fondai, ES sveikatos programa, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, finansine parama.

Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris bus pateiktas, Komisijos prašoma atsakyti į šiuos klausimus:

1. Europos solidarumo korpusas turėtų ne pakeisti esamas sėkmingas iniciatyvas, o jas panaudoti, sustiprinti ir papildyti. Kaip Europos solidarumo korpusas galėtų dar labiau sustiprinti Europos savanorių tarnybą ir kaip šios dvi iniciatyvos gyvuos drauge ir papildys viena kitą trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, taigi, kaip bus išvengta nereikalingo dubliavimo? Kaip organizacijos, kurios šiuo metu dalyvauja Europos savanorių tarnybos veikloje, bus įtrauktos į šį procesą?

2. Kokios esamos ES programos ir fondai bus naudojami įgyvendinant Europos solidarumo korpuso iniciatyvą pradiniu etapu ir kokios bus pasekmės šių programų biudžetui? Kokie yra Komisijos ketinimai, susiję su trumpalaikiu, vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikiu Europos solidarumo korpuso finansiniu tvarumu? Kokius biudžeto išteklius Komisija ketina naudoti, kad finansiškai paremtų ilgalaikį Europos solidarumo korpuso veikimą?

3. Jaunimo užimtumui skiriamas ES finansavimas visų pirma turėtų būti naudojamas tvaraus ilgalaikio užimtumo galimybėms paremti. Kaip Komisija užtikrins, kad, pvz., savanoriška veikla nebūtų sistemingai naudojamasi siekiant pakeisti mokamą darbą, nesvarbu, ar dirbamą visą, ar ne visą darbo laiką? Ar Komisija nustatys Europos solidarumo korpuso stebėjimo ir vertinimo mechanizmą, kad būtų užtikrintas tinkamas iniciatyvos įgyvendinimas, įdarbinimo kokybė ir rezultatų tvarumas?