VP/HR - Atsparumas kaip strateginis ES išorės veiksmų prioritetas

27.4.2017

Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000034/2017
Komisijai (Komisijos pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei)
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Linda McAvan, Vystymosi komiteto vadu

2016 m. visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje nurodoma, kad „į rytus ir į pietus nuo Sąjungos esančių valstybių ir visuomenės atsparumas“ yra vienas iš pagrindinių penkių ES išorės veiksmų prioritetų. Šiam prioritetui nagrinėti bus skiriamas bendras komunikatas „Atsparumas kaip strateginis ES išorės veiksmų prioritetas“. Savo požiūrį į atsparumą ES jau pateikė įvairiuose politikos dokumentuose, visų pirma Komisijos komunikate „ES požiūris į atsparumą“ (2012 m.), su juo susijusiame „2013–2020 m. atsparumo didinimo veiksmų plane šalyse, kuriose gali kilti krizė“ ir Tarybos išvadose dėl atsparumo (2013 m.). Skatinti atsparumą taip pat privaloma pagal svarbius tarptautinius susitarimus, kuriuos yra pasirašiusi ES, pvz., pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą, Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos arba pagal susitarimą, pasiektą per pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą humanitariniais klausimais. Atsižvelgiant į tai, ar galėtų Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai patikslinti šiuos aspektus:

1. Ar naująja iniciatyva bus tęsiama dabartinė šios srities ES politika ir užtikrinamas jos (visų pirma dabartinio veiksmų plano) tęstinumas? Kaip naujuoju dokumentu bus atsižvelgiama į patirtį, įgytą įgyvendinant šios srities politiką, ir į atsparumo vertinimo rezultatus (šį vertinimą iš pradžių buvo numatyta atlikti 2018 m.)?

2. Kaip ES skatins derinti naująją iniciatyvą dėl atsparumo su tarptautiniais įsipareigojimais, pvz., prisiimtais pagal darnaus vystymosi tikslus, Sendajaus programą, Paryžiaus susitarimą ir per pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą humanitariniais klausimais, ir su šiuo metu vykdomais ES veiksmais, kurie susiję su šiais įsipareigojimais? Kaip bus užtikrinta, kad ši iniciatyva atitiktų vystymosi veiksmingumo principus, visų pirma demokratinės atsakomybės principą?

3. Kaip naujoji iniciatyva skatins darnų ES požiūrį į atsparumą ir su juo susijusių vystymosi, humanitarinės, užsienio ir saugumo politikos sričių papildomumą, sykiu išsaugant kiekvienai politikos sričiai būdingus įgaliojimus ir tikslus – visų pirma užtikrinant humanitarinių principų laikymąsi?

4. Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje nurodomas valstybių ir visuomenės atsparumas, nors dabartinėje politikoje dėmesys aiškiai skiriamas pavieniams asmenims, šeimoms ir bendruomenėms. Kaip šiuo naujuoju komunikatu bus užtikrinama, kad, vykdant ES darbą atsparumo srityje, ir toliau būtų kreipiamas dėmesys į pažeidžiamiausių gyventojų poreikius ir pabrėžiamas vietos subjektų ir pilietinės visuomenės vaidmuo? Kaip bus atsižvelgiama į itin svarbų moterų vaidmenį skatinant atsparumą?

5. Kaip naujajame komunikate bus suderintas nestabiliose ir nuo krizės nukentėjusiose šalyse vykdomų ES atsparumo iniciatyvų visuotinis pobūdis ir ketinimas į jį įtraukti konkrečius pasiūlymus, skirtus ES supantiems regionams?