Europos Parlamento tyrimo teisė
29.11.2017
Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000090/2017
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Danuta Maria Hübner, Konstitucinių reikalų komiteto vadu
Žvelgiant į pastaruoju metu veikusių tyrimo komitetų (EMIS, PANA) atliktą darbą, tampa aišku, kad dabartinė Europos Parlamento tyrimo komitetų veiklos teisinė sistema (Sprendimas 95/167/EB) yra pasenusi, kaip teigiama 2017 m. lapkričio 22 d. rekomendacijos ir pranešimo Tarybai ir Komisijai projektuose, parengtuose atlikus tyrimą dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo, ir 2017 m. balandžio 4 d. Parlamento rekomendacijoje ir pranešime Tarybai ir Komisijai, parengtuose atlikus išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimą.
Akivaizdu, jog reikės tvirtos politinės valios, kad, remiantis SESV 226 straipsniu, būtų sustiprinta Parlamento tyrimo teisė – vienas iš kertinių parlamentarizmo akmenų ir vienas iš svarbiausių jo įgaliojimų. Nuo šios kadencijos pradžios Parlamento pranešėjas visada buvo akivaizdžiai pasirengęs ieškoti konstruktyvių sprendimų su Komisija, siekiant panaudoti visas pajėgas, kad trys institucijos turėtų galimybę daryti pažangą šio svarbaus reglamento srityje. Parlamento pranešėjas Konstitucinių reikalų (AFCO) komiteto vardu ne kartą bandė, kartu su šešių ES Tarybai pirmininkavusių valstybių narių atstovais, pradėti diskusijas ir derybas – laikydamasis kompromiso, dialogo ir plataus masto bendro sutarimo principų – dėl Tarybos ir Komisijos išreikštų politinių abejonių, kad būtų gautas jų sutikimas, kurio reikalaujama pagal SESV 226 straipsnį. Tačiau, nepaisant to, kad AFCO komitetas priėmė darbinius dokumentus ir vieną neoficialų dokumentą, kuriuose į minėtas abejones buvo atsakoma pateikiant politinius argumentus ir galimus sprendimus, kuriais galėtų būti paremtos naujos trijų institucijų derybos, procesas nepasistūmėjo.
Po kelių šios tarpinstitucinės aklavietės metų, pagaliau 2016 m. spalio 10 d. trys institucijos sutarė, jog atitinkamos jų teisės tarnybos susitiks, kad rastų galimus bendrus techninius paaiškinimus dėl nagrinėjamų teisinių ir institucinių klausimų, kuriuos iškėlė Komisija ir Taryba. Šis bendras dokumentas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas parengti galimą naują formuluotę ir pradėti oficialias derybas politiniu lygmeniu. Tačiau, nepaisant primygtinio Parlamento reikalavimo, esamas galutinis dokumentas ir toliau lieka neužbaigtas, o tai kelia abejonių dėl Tarybos ir Komisijos noro ir įsipareigojimo bendradarbiauti su Parlamentu laikantis lojalaus bendradarbiavimo principo.
Ar Komisija gali paaiškinti šios aklavietės priežastis ir pateikti patikinimų, jog galės greitai pradėti politinį dialogą su Parlamentu ir Taryba, kad būtų pasiektas susitarimas, kuriuo būtų sudarytos galimybės užbaigti procedūrą ir nustatyti tinkamą teisinę sistemą Parlamento tyrimo teisei įgyvendinti?