ES indėlis rengiant JT privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms
27.6.2018
Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000075/2018
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Linda McAvan, Vystymosi komiteto vadu
Bernd Lange, Tarptautinės prekybos komiteto vadu
Pier Antonio Panzeri, Užsienio reikalų komiteto vadu
Pagal 2014 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 26/9 įsteigta neribotos sudėties tarpvyriausybinė žmogaus teisių priemonės tarptautinėms bendrovėms ir kitoms verslo įmonėms rengimo darbo grupė. Jos užduotis – parengti tarptautinę teisiškai privalomą priemonę, siekiant reguliuoti tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių veiklą taikant tarptautinę žmogaus teisių teisę. Iki šiol įvyko trys tarpvyriausybinės darbo grupės posėdžiai: Pirmųjų dviejų posėdžių tikslas buvo svarstyti būsimos tarptautinės priemonės turinį, taikymo sritį, pobūdį ir formą, o per trečiąjį, įvykusį 2017 m. spalio mėn., grupė pradėjo rengti teisiškai privalomos priemonės projekto elementus. Planuojama, kad ketvirtasis tarpvyriausybinės darbo grupės posėdžių raundas įvyks 2018 m. spalio mėn.
Nepaisant Europos Parlamento paramos su tarpvyriausybine darbo grupe susijusiam procesui ir jo raginimo ES iš tikrųjų dalyvauti šiame procese, ES išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip iki šiol buvo vykdomas su tarpvyriausybine darbo grupe susijęs procesas, ir, atrodo, vis dar esama kliūčių, trukdančių jai dalyvauti derybų procese. Iki šiol ES neturi oficialių įgaliojimų, kurie būtų pagrindas deryboms.
Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių ES ir jos valstybės narės negalėjo aktyviai dalyvauti šiame procese? Ar ES numato, kad gali būti parengta bendra pozicija 2018 m. spalio mėn. tarpvyriausybinės darbo grupės posėdžiui? Jei taip, kokio proceso bus laikomasi ir kaip ES bendradarbiaus su suinteresuotaisiais subjektais ir Europos Parlamentu?
Kokių veiksmų buvo imtasi siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį visoje ES dėl galimybės nuo su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų nukentėjusiems asmenims pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ES? Ar Komisija mano, kad tikslinga priimti gaires dėl aukų galimybės naudotis teisių gynimo priemonėmis, kurią turėtų užtikrinti nacionaliniai teismai? Komisijos 2018 m. sausio 25 d. ataskaitoje dėl 2013 m. rekomendacijos dėl kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmų valstybėse narėse įgyvendinimo nurodomi visoje ES turimų galimybių naudotis tokiais mechanizmais skirtumai. Kokį teigiamą vaidmenį šiuo požiūriu galėtų atlikti JT sutartis?