Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (JT NTK) šalys. JT NTK 4 straipsnyje reikalaujama, kad šios konvencijos šalys imtųsi „visų įstatymų leidybos, administracinių ir kitokių priemonių, kad būtų įgyvendintos šios Konvencijos pripažintos teisės“. Neįgaliųjų teisė ir galimybė balsuoti ir būti renkamiems rinkimuose įtvirtinta JT NTK 12 ir 29 straipsniuose.

Europoje yra 80 mln. neįgalių žmonių (16 % visų gyventojų), iš kurių apie 46 mln. yra moterys ir mergaitės – jos sudaro apie 16 proc. visų ES gyvenančių moterų. Vienas iš keturių europiečių turi neįgalų šeimos narį. Atsižvelgiant į dabartines demografines tendencijas, iki 2020 m. neįgaliųjų skaičius padidės nuo 80 mln. iki 120 mln. Tačiau reikia daugiau pagal lytį suskirstytų duomenų.

1. Ar Komisija užtikrins, kad 2020–2030 m. Europos strategijos dėl negalios, apimančios visas JT NTK nuostatas, priėmimas būtų įtrauktas į tolesnius su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ susijusius veiksmus ir Europos socialinių teisių ramstį, deramai atsižvelgiant į moterų ir mergaičių padėtį?

2. Kaip Komisija užtikrins pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimą, kad būtų galima atpažinti tarpsektorinės daugialypės diskriminacijos, su kuria susiduria neįgalios moterys ir mergaitės, formas?

3. Artėjant Europos Parlamento rinkimams, kokių konkrečių veiksmų Komisija ėmėsi siekdama sudaryti neįgalioms moterims galimybę balsuoti ir būti renkamoms, kaip nustatyta 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios 2 veiksme („Dalyvavimas“)?