Moterų vėžinių susirgimų ir gretutinių sutrikimų įveikimo politikos iššūkiai ir strategijos

28.11.2018

Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000134/2018
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Daniela Aiuto
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vadu

Kartą per savo gyvenimą vėžiu suserga vienas iš trijų europiečių, o valstybės narės nesiima pakankamų kovos su juo priemonių. Kai kuriais vėžiniais susirgimais, pvz., krūties, gimdos ir gimdos kaklelio vėžiu, serga daugiausia arba išimtinai moterys. Be to, ne tik ES, bet ir visame pasaulyje daugiausia vėžiu sergančių moterų miršta nuo krūties vėžio. Pagal turimus duomenis matome, kad, anksti diagnozavus krūties vėžį ir laiku jį gydant, moterų išgyvenamumo procentas gali siekti beveik 80 proc. Tai rodo, koks svarbus kokybiškas profilaktinis visų gyventojų tikrinimas dėl vėžio. Tačiau, net jei moterims pavyksta įveikti vėžį, kova nesibaigia, nes dažnai joms kyla rimtų ir paprastai pakankamai neįvertinamų psichologinių problemų, ypač jei joms buvo atlikta histerektomija ar mastektomija. Moterys ir jų šeimos nariai turėtų gauti specialią konsultavimo pagalbą.

Nors šie moterų vėžiniai susirgimai plačiai paplitę, jiems neskiriamas reikiamas visuomenės ir politikų dėmesys. Moterims ir jų šeimoms labai sunku gauti visapusišką, visus jų poreikius atitinkantį gydymą. Labai svarbu, kad moterys galėtų lengvai dalyvauti patikros programose, būtų gydomos už prieinamą kainą ir vienodomis sąlygomis ir gautų prieinamą ir vienodą paramą, joms būtų teikiama prie konkrečių aplinkybių pritaikyta pagalba ir informacija apie su gyvensena susijusius veiksnius, kurie gali padėti išvengti vėžio.

1.  Ar Komisija ir valstybės narės svarstys galimybę parengti ES lygmens strategiją, siekiant užtikrinti, kad sveikatos sektoriuje būtų atsižvelgiama į visus moterų vėžinių susirgimų aspektus? Tokia strategija turėtų būti pagrįsta išsamių vėžio atvejų ir (arba) išgyvenamumo duomenų, suskirstytų pagal lytį, rinkimu ir analize ir į ją turėtų būti įtraukti prieigos prie tikslios informacijos, prevencijos, kokybiškos patikros, diagnostikos, stebėsenos, gydymo galimybių ir paramos po išgijimo aspektai.

2.  Ar Komisija planuoja parengti atrankinės vėžio patikros programų standartus, kurie būtų taikomi visoms valstybėms narėms, taip pat remti mokslinių tyrimų programas ir į jas investuoti, ir teikti paramą valstybių narių, kuriose patikros programos nėra taip gerai išvystytos, sveikatos priežiūros infrastruktūroms ir daugiau į jas investuoti?

3.  Ar Komisija ir valstybės narės ketina surengti informuotumo apie vėžio prevenciją didinimo kampaniją, į kurią būtų įtraukta informacija apie sveiką gyvenseną ir dalyvavimą nacionalinėse kokybiškose gyventojų krūties ir gimdos kaklelio vėžio patikros programose?

Pateikta: 28.11.2018

Perduota: 30.11.2018

Atsakyti iki: 7.12.2018