Žmogaus embriono genomo modifikavimas

7.2.2019

Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000013/2019
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Miroslav Mikolášik, Peter Liese
PPE frakcijos vardu

Plėtojantis greitai žengiančioms į priekį genomo redagavimo technologijoms, konkrečiai CRISPR/Cas9, padaryta didelė pažanga siekiant suprasti ir taisyti sunkią medicininę būklę. Vis dėlto, nors somatinis genomo redagavimas, laikantis griežtų ir atsakingų įgyvendinimo kriterijų, jau artėja prie klinikinių tyrimų etapo, embriono genomo redagavimo klausimu gali atsirasti dviprasmiškas tarptautiniu mastu pripažinto draudimo modifikuoti žmogaus embrioną interpretavimas.

Per neseniai, 2018 m. lapkričio 27–29 d., Honkonge surengtą Antrąjį tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą žmogaus genomo redagavimo klausimais kinų tyrėjas He Jiankui netikėtai pranešė apie pirmą embriono redagavimo klinikinėje praktikoje atvejį – jis teigė, kad po redagavimo gimė du kūdikiai. Nors tas teiginys nepatikrintas, šis veiksmas, kad ir kaip bebūtų, labai smerktinas ir neetiškas, kaip bendrai patvirtino tarptautinė mokslo bendruomenė.

Žmogaus embriono gemalo ar gametos genomo redagavimas kelia didelę riziką, kad bus padaryta nenumatytų žalingų padarinių ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo palikuonims. Dėl nepaveldėtų genetinių pakeitimų pasikeistų visos ateities kartos. Be to, ši procedūra labai žemina žmogaus orumą. Draudimas modifikuoti embriono genomą įtvirtintas tarptautiniuose susitarimuose, tokiuose kaip Visuotinė žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaracija ir Ovjedo konvencija, taip pat ES teisėje[1].

Atsižvelgiant į visa tai:

1. Ar Komisija žino, kad būtina skubiai išnagrinėti etines ir teisines žmogaus embriono genomo modifikavimo pasekmes, siekiant apsaugoti vaikus ir ateities kartas ir atitinkamai palaikyti visuotinį draudimą modifikuoti žmogaus genomą, kad būtų užkirstas kelias neetiškiems eksperimentams su žmonėmis?

2. Kokių priemonių ketina imtis Komisija, kad paskatintų platesnį visuomenės įsitraukimą ir diskusijas, remiantis teisingomis mokslo pažangos interpretacijomis visuomenės kontekste?

Pateikta: 7.2.2019

Perduota: 11.2.2019

Atsakyti iki: 18.2.2019

• [1]  ES Klinikinių tyrimų reglamentas (ES) Nr. 536/2014, ES Biotechnologijų direktyva 98/44/EB, programa „Horizontas 2020“.