Parlamento klausimas - O-000017/2021Parlamento klausimas
O-000017/2021

    Autizmas ir įtraukus užimtumas

    Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu,  O-000017/2021
    Komisijai
    Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnis
    Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Pierfrancesco Majorino, Jordi Cañas, Stefania Zambelli, Katrin Langensiepen, José Gusmão
    Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

    Procedūra : 2020/2585(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    O-000017/2021
    Pateikti tekstai :
    O-000017/2021 (B9-0017/2021)
    Balsavimas :
    Priimti tekstai :

    Autizmas yra sudėtinga, visą gyvenimą trunkanti negalia, kurią skirtingai patiria kiekvienas šį sutrikimą turintis asmuo. Apskaičiuota, kad Europoje autizmo spektro sutrikimų turi 5 mln. asmenų[1]. Autizmo spektro sutrikimų turintys asmenys, nepriklausomai nuo jų paramos poreikių, patiria didelę diskriminaciją visose gyvenimo srityse, įskaitant švietimą ir profesinį mokymą, todėl užimtumo rezultatai yra prasti. Autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų, įskaitant tuos, kurių išsilavinimo lygis viršija vidurkį, atveju nedarbo lygis yra neproporcingas[2]. Jų užimtumo lygis yra mažesnis nei 10 proc.[3], t. y. jis yra gerokai mažesnis nei neįgaliųjų užimtumo (47 proc.) ir negalios neturinčių asmenų (72 proc.) užimtumo lygis. Dažnai autistų užimtumas yra nepakankamas, jie dirba mažų garantijų ir (arba) trumpalaikius darbus, už kuriuos mokamas labai mažas darbo užmokestis, ir dažnai institucijose ir įstaigose, kuriose teikiamos globojimo paslaugos, ir jiems gresia didelis skurdo ir socialinės atskirties pavojus. Dėl pandemijos dar apribotos jų galimybės mokytis ir dirbti, nes jie nutraukė mokslus, buvo atleisti iš darbo arba sustabdytos paramos paslaugos ir įrodymais pagrįstos intervencinės priemonės. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į jų teisę vienodomis sąlygomis su kitais visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir į naująją Neįgaliųjų teisių strategiją[4], Užimtumo lygybės direktyvą[5], Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, JT darnaus vystymosi tikslus ir JT neįgaliųjų teisių konvenciją, norėtų užduoti Komisijai šiuos klausimus:

    1. Kokių veiksmų imsis Komisija, kad pagerintų autistų asmeninio tobulėjimo perspektyvas ir užimtumo rezultatus, visų pirma kalbant apie apsaugą pagal teisines sistemas, apimančias socialinę apsaugą, darbo sąlygas, minimalų darbo užmokestį ir nediskriminavimą institucijose; individualizuotą ir specializuotą paramą švietimo ir mokymo srityje, taip pat pereinant nuo tokios paramos prie užimtumo; individualizuotus metodus, kuriuos taikant siekiama nustatyti poreikius ir gerinti įsidarbinimo galimybes (be kita ko, taikant pakeistas įdarbinimo procedūras ir organizuojant įrodymais pagrįstus darbdavių mokymo kursus), siekiant užtikrinti kokybišką ir įtraukų užimtumą, už kurį mokamas, kaip ir negalios neturintiems asmenims, vienodas užmokestis, taip pat tinkamas sąlygas neįgaliesiems; pagalbinių technologijų naudojimą ir ES lėšų naudojimą šiems tikslams?

    2. Kaip Komisija konkrečiai pagerins ir užtikrins kokybiškų suskirstytų duomenų apie autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų, įskaitant asmenis, turinčius papildomų sutrikimų, kitą negalią ir esančius institucijose ir įstaigose, kuriose teikiamos globojimo paslaugos, užimtumo padėtį rinkimą ir stebėseną?

    3. Kokių konkrečių priemonių Komisija siūlo imtis, siekiant, kad būtų atsižvelgta į autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo kokybę, padėties ir poreikių įvairovę, reaguojama į pandemijos poveikį ir tarpsektorinę diskriminaciją, jų patiriamą, be kita ko, švietimo, būsto, užimtumo, socialinės apsaugos ir įtraukties srityse, ir kad būtų užtikrinta, kad valstybės narės, įgyvendindamos ES neįgaliųjų teisių strategiją, atsižvelgs į jų konkrečius poreikius?

    Pateikta: 17.3.2021

    Atsakyti iki: 18.6.2021

    Atnaujinta: 2021 m. kovo 22 d.
    Teisinė informacija - Privatumo politika