Dezinformacija ir socialinių platformų vaidmuo

9.9.2021

Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu,  O-000060/2021
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnis
Raphaël Glucksmann
Specialusis komitetas užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais vardu

Europos Sąjunga susiduria su vis didesnėmis grėsmėmis demokratijai, kurias kelia iš užsienio gaunamas užmaskuotas finansavimas, manipuliavimas informacija ir kitoks kišimasis naudojantis internetu. Nors internetinės platformos, naudodamos dėmesį pritraukiančius veiklos modelius, suteikia didesnę prieigą prie informacijos ir komunikacijos priemonių, – taip pat ir disidentams bei pranešėjams, – kita jų praktikos pusė yra dezinformacijos plitimas, neapykantos retorikos skatinimas, priekabiavimas, oponentų tildymas, šnipinėjimas, kišimasis į rinkimus bei kitokia baudžiamoji arba žalinga veikla. Kadangi ES lygmeniu stokojama deramo reglamentavimo, klausimus, apimančius kovą su dezinformacija, reklamos sistemų naudojimą, priekabiavimą internete ir kitokį kišimąsi naudojantis internetu, daugeliu atveju savo nuožiūra sprendžia patys platformų paslaugų teikėjai. Dabar jau aišku, kad savireguliacijos principas turi ribas. Tikimasi, kad, pagal siūlomą Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinį sugriežtinus interneto platformoms taikomus reikalavimus, bus išspręsta bent dalis problemos. Tačiau tam būtini ne tik veiksmingi teisės aktai, bet ir strateginis institucinio lygmens požiūris, politinis koordinavimas, patikimi mechanizmai ir atsakomosios priemonės.

• 1.Kokius politinio koordinavimo tarp sektorių būdus ir kokią institucinę sąrangą ES viduje siūlo Komisija, kad būtų užpildytos esamos teisėkūros spragos, kuriomis naudojasi piktavaliai, ir koordinuojamos kolektyvinės atsakomosios priemonės?
• 2.Kaip ES lygmuo susiejamas su valstybių narių lygmeniu ir su diskusija apie geriausią nacionalinio ir regioninio lygmens praktiką, pvz., apie atsakomųjų priemonių, taikytinų užsienio šalių kišimosi ir įtakos operacijų atvejais, parengimu, iš užsienio gaunamo finansavimo reglamentavimu ir naujų priemonių, kuriomis būtų leidžiama išlaidas išsireikalauti iš nusikalstamos veikos vykdytojo, taikymu?
• 3.Ką Komisija mano apie dabartinius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų veiksmingos kovos su dezinformacija ir neapykantos retorikos visomis kalbomis požiūriais? Ko Komisija tikisi iš atnaujinto Kovos su dezinformacija praktikos kodekso ir kitų priemonių?
• 4.Kaip Komisija vertina tokius reikalavimus, kaip algoritmų naudojimo skaidrumas ir reglamentavimas, bei politinę reklamą šiame kontekste? Kaip ji ketina spręsti problemas, susijusias su tarpininkavimu duomenų srityje, kuris apima asmens duomenų rinkimą iš įvairių šaltinių ir jungimą bei šių agreguotų duomenų pardavimą trečiosioms šalims?
• 5.Galiausiai kokios pozicijos Komisija laikosi tokiais klausimais, kaip gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis skatinimas ir žiniasklaidos kraštovaizdžio įvairovė, įskaitant stiprų viešąjį sektorių, patikimus teisingos informacijos šaltinius ir autoritetingo bei kokybiško žiniasklaidos turinio rėmimą?

Pateikta: 9.9.2021

Atsakyti iki: 10.12.2021