BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES veiksmų kovojant su Rusijos šešėliniu laivynu ir siekiant užtikrinti, kad sankcijos Rusijai būtų taikomos visapusiškai
11.11.2024 - (2024/2885(RSP))
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B10‑0161/2024 (S&D)
B10‑0162/2024 (Renew)
B10‑0163/2024 (Verts/ALE)
B10‑0164/2024 (PPE)
B10‑0166/2024 (ECR)
Michael Gahler, Rasa Juknevičienė, Jessica Polfjärd, Andrzej Halicki, Sebastião Bugalho, David McAllister, Sandra Kalniete
PPE frakcijos vardu
Yannis Maniatis, Nacho Sánchez Amor, Raphaël Glucksmann, Heléne Fritzon, Johan Danielsson, Evin Incir
S&D frakcijos vardu
Joachim Stanisław Brudziński, Adam Bielan, Reinis Pozņaks, Rihards Kols, Mariusz Kamiński, Tobiasz Bocheński, Sebastian Tynkkynen, Veronika Vrecionová, Michał Dworczyk, Małgorzata Gosiewska, Ondřej Krutílek, Aurelijus Veryga, Cristian Terheş, Roberts Zīle, Assita Kanko, Alexandr Vondra
ECR frakcijos vardu
Gerben‑Jan Gerbrandy, Bernard Guetta, Grégory Allione, Petras Auštrevičius, Malik Azmani, Dan Barna, Helmut Brandstätter, Benoit Cassart, Olivier Chastel, Veronika Cifrová Ostrihoňová, Sigrid Friis, Anna‑Maja Henriksson, Karin Karlsbro, Ľubica Karvašová, Nathalie Loiseau, Jan‑Christoph Oetjen, Urmas Paet, Marie‑Agnes Strack‑Zimmermann, Joachim Streit, Eugen Tomac, Hilde Vautmans, Vlad Vasile‑Voiculescu, Emma Wiesner, Lucia Yar, Dainius Žalimas
RENEW frakcijos vardu
Ville Niinistö
Verts/ALE frakcijos vardu
Jonas Sjöstedt, Hanna Gedin, Li Andersson, Merja Kyllönen, Jussi Saramo, Per Clausen
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES veiksmų kovojant su Rusijos šešėliniu laivynu ir siekiant užtikrinti, kad sankcijos Rusijai būtų taikomos visapusiškai
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, ypač po 2022 m. vasario mėn. Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą eskalacijos,
– atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2022 m. vasario mėn. ES vieną po kito priėmė 14 sankcijų Rusijai paketų,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją ir Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją,
– atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL), Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą ir kitas susijusias Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvencijas,
– atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 6 d. priimtą IMO generalinės asamblėjos rezoliuciją A.1192(33) „Valstybių narių ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų raginimas skatinti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią tamsiojo laivyno arba šešėlinio laivyno neteisėtoms operacijoms jūrų sektoriuje“,
– atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 6 d. G7 vadovų pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi Rusija nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą, tęsdama tai, ką ji pradėjo 2014 m. aneksavusi Krymą ir vėliau okupavusi dalis Donecko ir Luhansko regionų; kadangi nuo pat pradžių ES griežtai pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir paragino Rusiją nutraukti šią agresiją bei gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą;
B. kadangi Rusija yra viena iš didžiausių pasaulyje naftos gamintojų; kadangi Rusija eksporto pajamų ir biudžeto pajamų požiūriu yra labai priklausoma nuo naftos pardavimo, todėl nafta yra pagrindinis jos karo Ukrainoje finansavimo šaltinis;
C. kadangi ES ir kitos G7+ viršutinės kainos ribos koalicijos narės nustatė Rusijos kilmės žalios naftos ir naftos produktų viršutinę kainos ribą, siekdamos išlaikyti pasaulinį tiekimą, tačiau kartu apribodamos pajamų srautus, Rusijos naudojamus savo agresijos karui prieš Ukrainą finansuoti; kadangi reaguodama į tai Rusija išleido apie 9 mlrd. EUR vadinamajam šešėliniam laivynui formuoti; kadangi, Rusijai dedant pastangas išvengti ES ir G7 sankcijų, Rusijos naftos pripildyti naftos tanklaiviai kasdien plaukia per Europos vandenis;
D. kadangi nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES nustatė Rusijai daugybę precedento neturinčių ribojamųjų priemonių ir sankcijų, siekdama pakenkti Rusijos ekonominiams, finansiniams ir kariniams gebėjimams toliau vykdyti karo veiksmus; kadangi Tarybos šeštuoju sankcijų paketu, be kita ko, draudžiama iš Rusijos pirkti, importuoti ir perduoti į ES jūromis vežamą žalią naftą ir tam tikrus naftos produktus; kadangi Tarybos 11-uoju ir 12-uoju sankcijų paketais šalinama apėjimo rizika, kurią kelia šešėlinis laivynas; kadangi 14-ajame sankcijų, skirtų Rusijos naftai, pakete Taryba nustatė naują priemonę, skirtą konkretiems laivams, prisidedantiems prie Rusijos karo prieš Ukrainą: šiems laivams taikomas draudimas įplaukti į uostus ir draudimas teikti paslaugas; kadangi iki šiol ES į šį sąrašą įtraukė tik 27 laivus, įskaitant tanklaivius, vežančius Rusijos naftą ir užsiimančius pavojinga bei neteisėta laivybos praktika; kadangi 2024 m. spalio mėn. Jungtinės Karalystės vyriausybė nustatė sankcijas 18 Rusijos naftos tanklaivių ir 4 suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaiviams; kadangi iki šiol šešėlinio laivyno laivų įvardijimas turėjo didžiausią poveikį šešėlinio laivyno veiklai;
E. kadangi šešėliniais laivynais jau naudojosi priešiškos valstybės, pavyzdžiui, Iranas, Venesuela ir Šiaurės Korėja; kadangi, vis dėl to, Rusijos šešėlinis laivynas dėl Rusijos operacijų masto ir rafinuotumo išsiskiria iš kitų – apskaičiuota, kad šis laivynas kas mėnesį eksploatuoja apie 160–200 tanklaivių naftai gabenti ir jį iš viso sudaro 600 laivų, atliekančių esminį vaidmenį palaikant Rusijos žalios naftos eksportą;
F. kadangi šešėlinis laivynas, kurį Rusija naudoja kaip sankcijų apėjimo priemonę, gerokai sumažino sankcijų režimo svertą ir leido Rusijai toliau naudoti šias pajamas savo agresijos karui prieš Ukrainą finansuoti; pabrėžia, kad reikia stiprinti ir plėsti tarptautinį sankcijų koordinavimą;
G. kadangi yra apskaičiuota, jog šešėlinį laivyną visame pasaulyje sudaro bent 600 tanklaivių; kadangi šie senesni tanklaiviai dažnai plaukioja be įprastinio pramonės draudimo, dažnai keičia pavadinimus ir vėliavos registraciją, todėl Rusija gali parduoti didelę savo naftos dalį už kainą, viršijančią viršutinę kainos ribą, ir silpnina vyriausybių galimybes naftos išsiliejimo atveju priversti tanklaivių savininkus išvalyti išsiliejusią naftą; kadangi šie laivai paprastai yra netinkami naudoti ir tarptautinės prekybos maršrutuose prisideda prie didėjančios susidūrimų jūroje rizikos, taigi kelia didelį pavojų aplinkai dėl didelės naftos išsiliejimo rizikos, nes išsiliejus naftai būtų padaryta žala jūrų ekosistemoms ir pakrančių teritorijoms, be kita ko, saugomose jūrų teritorijose, kur gyvena ypač pažeidžiama laukinė gyvūnija ir naftos išsiliejimas turėtų pražūtingų pasekmių; kadangi ankstesnė naftos išsiliejimo iš tanklaivių patirtis rodo, kad žala pakrančių ir povandeninėms ekosistemoms, taip pat paviršiuje gyvenantiems gyvūnams ir jūrų paukščiams gali trukti dešimtmečius; kadangi Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) laivyno išplėtimas papildomais taršos likvidavimo laivais atitiktų ES įsipareigojimą užtikrinti aplinkos apsaugą, atsparumą pagal Europos žaliąjį kursą ir ES civilinės saugos mechanizmo tikslus stiprinti greitojo reagavimo ir pasirengimo nelaimėms pajėgumus;
H. kadangi Rusijos šešėliniai tanklaiviai reguliariai perkelia Rusijos žalią naftą ir naftos produktus iš laivo į laivą teritoriniuose vandenyse, įskaitant Viduržemio jūrą; kadangi vykdydami šias operacijas, tam, kad nuslėptų naftos kilmę, jie perduoda ir maišo rusišką naftą iš vieno laivo į kitą nesišvartuodami jokiame uoste; kadangi tai, jog šios operacijos vykdomos arti pakrantės, kelia didelę žalos aplinkai riziką; kadangi jų palydovinės automatinio identifikavimo sistemos (AIS) atsakikliai dažnai išjungiami siekiant išvengti stebėsenos ir oficialių patikrinimų; kadangi ypač didelis poveikis būtų padarytas Europos pakrančių šalims; kadangi, jei įvyktų nelaimingas atsitikimas, milijardus eurų siekiančios valymo išlaidos išsiliejus naftai iš šešėlinio laivyno laivų tektų pakrantės šalims ir jų mokesčių mokėtojams, nes šių laivų savininkai yra iš esmės nesusekami; kadangi naftos išsiliejimas taip pat gali sukelti didelių ekonominių nuostolių, be kita ko, dėl turizmo ir žvejybos veiklos sumažėjimo; kadangi toks išsiliejimas keltų didelę grėsmę vandens kokybei ir vietos laukinei gyvūnijai, pažeistų jūrų ekosistemas, užterštų vartojimo produktus, pvz., vandens bestuburių produktus, taigi sukeltų pavojų žmonių sveikatai, toliau skleistų taršą ir sutrikdytų žuvų reprodukciją;
I. kadangi tyčinis naftos atliekų plovimo vandens išliejimas už borto yra neteisėtas pagal Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) – tarptautinę sutartį, kuria siekiama apriboti laivybos keliamą taršą; kadangi Rusija yra MARPOL konvenciją pasirašiusi šalis; kadangi yra įrodymų, kad MARPOL konvencija buvo pažeista; kadangi sankcijų taikymas atskiriems laivams pasirodė esąs veiksmingas, nes jau į juodąjį sąrašą įtrauktų laivų gebėjimas prekiauti nafta sumažėjo po to, kai jiems buvo pritaikytos sankcijos;
J. kadangi nuo 2009 m. taikoma Direktyva 2009/20/EB[1] dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo, kuria užtikrinama, kad visi su ES valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai būtų apdrausti ir turėtų draudimo liudijimus; kadangi vienas iš Direktyvos 2009/20/EB tikslų buvo užtikrinti, kad neliktų standartų neatitinkančių laivų; kadangi pagal Tarptautinę konvenciją dėl intervencijos atviroje jūroje avariniais užteršimo nafta atvejais valstybėms leidžiama užkirsti kelią, sušvelninti ar pašalinti rimtą ir neišvengiamą pavojų jų pakrantei ar su ja susijusiems interesams dėl jūros užteršimo nafta arba tokio užteršimo grėsmės, kilusių dėl jūrų laivo avarijos ar dėl su tokia avarija susijusių veiksmų;
K. kadangi naujausiose Švedijos karinio jūrų laivyno ataskaitose akcentuota saugumo rizika, susijusi su šešėlinio laivyno veikla ir galimu jo naudojimu hibridinėse operacijose prieš Europos šalis;
L. kadangi, nepaisant draudimo importuoti Rusijoje rafinuotus naftos produktus, šių produktų nedraudžiama importuoti iš trečiųjų šalių naftos perdirbimo įmonių, perdirbančių Rusijos žalią naftą; kadangi šešėlinis laivynas tiekia Rusijos žalią naftą trečiųjų šalių naftos perdirbimo įmonėms; kadangi ES ir G7 šalys toliau importuoja naftos produktus, pagamintus iš Rusijos naftos, pavyzdžiui, iš Turkijos naftos perdirbimo įmonių;
M. kadangi 2024 m. labai išaugo tokių laivų eismas ir Rusijos šešėlinių laivų reisų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai; kadangi didelė dalis Rusijos naftos vežama apkrautais tarptautiniais laivybos maršrutais; kadangi didžiąją dalį naftos Rusija gabena iš Baltijos ir Juodosios jūrų uostų;
N. kadangi naftos transportavimo ir šešėlinio laivyno valdymo subjektai veikia ne vieni; kadangi jų veikla yra susijusi su finansiniais sandoriais, kuriais jiems teikiama parama; kadangi šiuose sandoriuose gali dalyvauti subjektai, kuriems taikomos finansinės sankcijos; kadangi, siekiant išvengti apėjimo, sankcijų režimo laikymasis turėtų būti analizuojamas holistiškai;
O. kadangi laivų valdytojai yra pasirengę nesilaikyti sankcijų: jie registruoja savo laivus šalyse, kurios nėra susitarimo dėl viršutinės kainos ribos šalys; kadangi įsigydama kai kuriuos šešėlinius tanklaivius Rusija naudojasi trečiųjų šalių tarpininkų, organizacijų ar asmenų paslaugomis; kadangi kai kurie šešėlinio laivyno tanklaivių ir dujų tanklaivių savininkai ir valdytojai taip pat yra registruoti ES valstybėse narėse;
P. kadangi Rusijos šešėlinis laivynas, siekdamas apeiti sankcijas, labai priklauso nuo kelių šalių, ypač Kinijos, Indijos ir Turkijos, bendrininkavimo ir bendradarbiavimo;
1. pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia neišprovokuotą, neteisėtą ir nepateisinamą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; ragina Rusiją nedelsiant nutraukti visą karinę veiklą Ukrainoje ir visiškai bei besąlygiškai išvesti visas pajėgas, įgaliotinius ir karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, nutraukti priverstinį Ukrainos civilių gyventojų deportavimą ir paleisti visus sulaikytus bei deportuotus ukrainiečius, visų pirma vaikus;
2. pakartoja, kad vienareikšmiškai remia ES sankcijų režimą, kuriuo siekiama pakenkti Rusijos režimo gebėjimui tęsti agresijos karą prieš Ukrainą; pabrėžia, kad ES sankcijomis, kurių imtasi reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, siekiama strategiškai susilpninti Rusijos ekonominę ir pramoninę bazę, visų pirma karinį-pramoninį kompleksą, kad būtų sumažintas Rusijos Federacijos pajėgumas tęsti karą, vykdyti išpuolius prieš civilius gyventojus ir pažeidinėti Ukrainos teritorinį vientisumą, taip pat siekiama apsunkinti Rusijos prieigą prie karinių technologijų ir sudedamųjų dalių; pažymi, kad Rusija aktyviai apeina ES sankcijas ir ieško naujų būdų tai daryti, be kita ko, naudodama šešėlinį naftos tanklaivių laivyną, todėl ji vis dar gali suintensyvinti savo pastangas kare prieš Ukrainą trumpuoju laikotarpiu, ypač ateinančiu žiemos sezonu;
3. laikosi nuomonės, kad šešėlinis laivynas yra pagrindinis Rusijos vykdomo neteisėto ir nepateisinamo agresijos karo prieš Ukrainą finansavimo šaltinis ir svarbi priemonė, sukurta siekiant apeiti ES sankcijų režimą; yra itin sunerimęs dėl pavojaus, kurį šie nesaugūs ir neapdrausti Rusijos laivai kelia jūrų saugumui ir mūsų Europos pakrančių valstybėms narėms bei jūrų ekosistemoms; smerkia tai, kad Rusija sąmoningai kelia didžiulę riziką savo pačios finansinei naudai, neatsižvelgdama į tarptautinį saugumą ar neatitaisomos žalos aplinkai galimybę; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pažaboti Rusijos galimybes išvengti sankcijų ir jas apeiti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrintas jūrų saugumas ir užkirstas kelias pavojui aplinkai Europos vandenyse, ypač Baltijos jūroje; mano, kad perdavimas iš laivo į laivą atvirojoje jūroje yra labai rizikinga veikla, kelianti grėsmę tarptautiniam jūrų saugumui ir aplinkos apsaugai;
4. ragina kitame sankcijų Rusijai pakete numatyti tikslingesnes sankcijas šešėliniam laivynui, pvz., įvardyti visus pavienius šešėlinio laivyno laivus, taip pat jų savininkus, operatorius, valdytojus, sąskaitas, bankus, draudimo kompanijas ir kt.; ragina nedelsiant uždrausti naudoti Vakarų laivus Rusijos naftos transportavimui; apskritai ragina į kitus ES sankcijų paketus įtraukti sistemingas sankcijas laivams, plaukiojantiems ES vandenyse be žinomo draudimo, siekiant apsaugoti mūsų vandenis ir išvengti finansinės naštos, susijusios su valymu po naftos išsiliejimo; primygtinai ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir ES pasiuntinį sankcijų klausimais susisiekti su šalių, kuriose yra įregistruotos šešėlinius tanklaivius valdančios įmonės, ir šalių, kurių vėliavų skaičius ES vandenyse gerokai padidėjo nuo naftos kainos viršutinės ribos nustatymo, vyriausybėmis; ragina ES ir jos valstybes nares kreiptis į šias vėliavos valstybes ir informuoti jas apie įtraukimo į sąrašus pagrindą ir galimo įtraukimo į sąrašą pasekmes, atkreipti dėmesį į neteisėtos ir didelės rizikos laivybos praktikos keliamą riziką ir neigiamą poveikį aplinkai ir priminti joms apie vėliavos valstybių atsakomybę; primygtinai ragina vėliavos valstybes išbraukti laivus, kuriems taikomos sankcijos, iš savo laivų registrų;
5. pažymi, kad vėliavos valstybės, padedančios Rusijos šešėliniam laivynui, taip pat padeda Rusijai tęsti karo veiksmus; pabrėžia, kad jei klasikinės diplomatinės pastangos neduos rezultatų, ES turėtų iš naujo rimtai įvertinti savo dvišalį bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, kurios padeda Rusijai apeiti ES sankcijas;
6. smerkia Europos laivų savininkų dalyvavimą kuriant Rusijos šešėlinį laivyną; smerkia valstybių, teisinių paslaugų teikėjų, kitų subjektų ir asmenų, kurie padeda Rusijai apeiti ES sankcijas arba jas sušvelninti, elgesį; primena, kad sankcijų pažeidimas yra ES lygmens nusikaltimas ir daro didžiulį poveikį ES finansiniams interesams; ragina išplėsti ir įgyvendinti prekybos laivais apribojimus ir uždrausti parduoti tanklaivius valstybėms, sudarančioms sąlygas prekybai su Rusija;
7. ragina imtis griežtesnių ES masto priemonių siekiant užtikrinti griežtesnį vykdymo užtikrinimą ir sankcijų išplėtimą, įskaitant neatidėliotiną ES vandenyse plaukiojančių laivų tikrinimą, siekiant patikrinti jų draudimo aprėptį ir atitiktį IMO reikalavimams; ragina valstybes nares įvertinti ir sustiprinti savo administracinius pajėgumus, kad ES sankcijos būtų nedelsiant įgyvendinamos ir užtikrinamas griežtas jų vykdymas;
8. ragina Komisiją ES bendradarbiavimo su IMO kontekste imtis veiksmų šešėlinio laivyno veiklai sustabdyti ir apriboti; ragina griežtai įgyvendinti 2023 m. gruodžio mėn. priimtą IMO generalinės asamblėjos rezoliuciją A.1192(33) dėl kovos su žalingomis jūrų operacijomis, visų pirma įpareigojimą laivams pranešti apie visus perdavimus iš laivo į laivą savo vėliavos valstybėms ir griežtesnius įtartinų laivų patikrinimus uostuose; ragina ES ir jos valstybes nares apriboti Rusijos šešėlinio laivyno laivų patekimą į ES vandenis; pabrėžia, kad reikia išnaudoti visą Europos jūrų saugumo agentūros potencialą padedant valstybėms narėms nustatyti laivus, kuriems taikomos sankcijos, ir stebėti įtartinų laivų judėjimą; ypač ragina ES sudaryti išsamų Rusijos šešėliniam laivynui priklausančių laivų sąrašą, atlikti tikslinius patikrinimus, be kita ko, jūroje, ir taikyti sankcijas, dėl kurių laivai taip pat būtų visam laikui arba laikinai blokuojami dėl administracinių priežasčių;
9. ragina ES ir valstybes nares atidžiai stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2009/20/EB dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo, kad neapdrausti laivai negalėtų plaukioti ES vandenyse; pabrėžia, kad reikia stiprinti vykdymo užtikrinimo mechanizmus, pvz., sudaryti sąlygas ES valstybėms narėms neleisti neapdraustiems ar reikalavimų neatitinkantiems laivams prisišvartuoti ES uostuose arba būti ES vandenyse teikiant degalų papildymo ar kitas paslaugas ir stiprinti tokių laivų stebėseną; ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantys laivai nebūtų tiekiami rinkai;
10. ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Jungtines Karalyste dėl priemonių, kuriomis Rusijos šešėlinio laivyno laivams būtų apribotas naudojimasis Lamanšo sąsiauriu; ragina tarptautinius sąsiaurius turinčias šalis reikalauti, kad laivai įrodytų apsaugos ir civilinės atsakomybės draudimą ir atitiktį būtiniausiems saugos standartams; ragina visas valstybes nares reikalauti, kad visi laivai, plaukiantys per jų vandenis, atskleistų informaciją apie naftos išsiliejimo draudimą, kad būtų užtikrintas draudimo susitarimų skaidrumas;
11. ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti stebėjimo pajėgumus, visų pirma stebėjimą bepiločiais orlaiviais ir palydovais, be kita ko, pasitelkiant palydovinius „Sentinel“ vaizdus, siekiant nustatyti šešėlinio laivyno laivus ES vandenyse ir stebėti jų veiklą, pvz., perkėlimą iš laivo į laivą pažeidžiant ES direktyvas ir MARPOL konvenciją, ir siekiant nedelsiant ištirti, kada kyla pavojus pakrančių zonoms ir jūrų ekosistemoms;
12. ragina uždrausti Rusijos žalios naftos ir naftos produktų perdavimą iš laivo į laivą ES vandenyse; prašo įgyvendinti būtinas priemones, kad būtų galima nustatyti šias perdavimo operacijas ir užkirsti joms kelią, be kita ko, uždraudžiant visiems tokiems laivams nuleisti inkarą ir pasipildyti degalų ES vandenyse;
13. ragina valstybes nares savo uostuose ir teritoriniuose vandenyse taikyti griežtas reguliavimo priemones; ragina valstybes nares tanklaivių, galinčių gabenti Rusijos naftą, atveju visapusiškai pasinaudoti savo teise, kad atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos paskirtas laivo kapitonas nukreiptų laivą patikrinti krovinio kilmę, kas yra tikrasis laivo savininkas, draudimo dokumentus ir saugos standartų laikymąsi, taip pat užtikrinti, kad laivai, įtariami padėję vengti sankcijų ir nesilaikę aplinkosaugos reikalavimų, būtų ženklinami kaip turintys praeiti tyrimą;
14. ragina valstybes nares paskirti uostus, kuriuose būtų sprendžiami klausimai, susiję su naftą ir SGD gabenančiais laivais, kuriems taikomos sankcijos, ir be kompensacijos konfiskuoti neteisėtus krovinius;
15. pabrėžia, kad dabartinių sankcijų ir ekonominės bei karinės paramos Ukrainai poveikis tol išliks silpnesnis nei planuota, kol ES ir toliau importuos iškastinį kurą iš Rusijos; todėl ragina ES ir jos valstybes nares uždrausti bet kokį Rusijos iškastinio kuro, įskaitant SGD, importą; ragina ES nustatyti reikalavimus, kad laivai, eksportuojantys rusiškas SGD, būtų įtraukti į ES sankcijų sąrašą ir jiems būtų uždrausta įplaukti į ES uostus ar naudotis jos laivybos paslaugomis; ragina ES ir jos valstybes nares uždrausti Rusijos branduolinių produktų importą ir primygtinai ragina valstybes nares nesudaryti jokių naujų susitarimų su įmone „Rosatom“, jos vadovais ar patronuojamosiomis įmonėmis;
16. ragina G7 valstybes veiksmingiau taikyti Rusijos jūromis vežamai naftai nustatytą viršutinę kainos ribą, gerokai sumažinti viršutinę naftos kainos ribą ir pašalinti spragas, kuriomis Rusija naudojasi savo naftai ir naftos produktams perpakuoti ir parduoti rinkos kainomis; ragina ES, jos valstybes nares ir G7 partnerius stiprinti bendradarbiavimą su prekybos partneriais, kad būtų galima greičiau ir veiksmingiau nustatyti Rusijos naftos pirkėjus ir iš jų nustoti pirkti naftos produktus; ragina įtraukti šias nustatytas įmones į tikslinių sankcijų sąrašą ir nustatyti visišką draudimą reeksportuotiems Rusijos rafinuotiems naftos produktams; ragina suderinti importuojamo iškastinio kuro, SGD ir rafinuoto iškastinio kuro kilmės tikrinimą, kad būtų užkirstas kelias Rusijos energijos reeksportui į ES; ragina valstybes nares nuodugniai ištirti, ar įmonės laikosi į sąrašą įtrauktų prekių eksporto apribojimų, ir taikyti atgrasomas sankcijas;
17. primygtinai rekomenduoja ES ir jos G7 partneriams reikšmingai išplėsti sankcijų sąrašus į juos įtraukiant visus laivus, kurie netaiko viršutinių kainų ribų susitarimo ir veikia nesilaikydami tarptautinių standartų; ragina ES ir šalis partneres taikant sankcijų sistemą kruopščiai tikrinti draudimo nuo naftos išsiliejimo tinkamumą, pvz., kai suteikiama arba atnaujinama registracija; ragina nustatyti griežtesnius išsamaus patikrinimo reikalavimus laivų draudimui gauti, pvz., įrodymą, kad pardavimo sutartys atitinka viršutinę kainos ribą, arba patikimus ir patikrintus banko išrašus bei kitas priemones;
18. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamą pasirengimą ekologinėms nelaimėms, ypač didelio naftos išsiliejimo atvejais, ir užtikrinti, kad valstybių narių valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiautų, tiek tarpusavyje, tiek su Europos jūrų saugumo agentūra, kad būtų galima reaguoti į didelio masto tarpvalstybines taršos nelaimes, be kita ko, toliau koordinuojant įrangos, reikalingos valymo darbuose, užtikrinimą; pabrėžia, kad tokio pobūdžio incidentai lems didelį ilgalaikį aplinkos būklės blogėjimą, o tai savo ruožtu galėtų daryti didelį poveikį turizmo, žvejybos ir jūrų pramonei valstybėse narėse, kurios ribojasi su paveiktomis jūromis; ragina Komisiją skirti papildomą finansavimą, kad Europos jūrų saugumo agentūra galėtų užsitikrinti pakankamai naftos išsiliejimo padarinių šalinimo laivų;
19. ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/123/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą[2]; ragina valstybes nares į nacionalinę teisę nedelsiant perkelti ir įgyvendinti Direktyvą (ES) 2024/1226 dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus[3] ir suteikti reikiamus finansinius, techninius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų tinkamai užtikrintas ES ribojamųjų priemonių vykdymas;
20. ragina valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, laivybos, energetikos, draudimo ir finansų sektoriuose, siekiant nustatyti geriausią praktiką, kaip nustatyti sankcijų vengimo atvejus ir švelninti poveikį aplinkai ES vandenyse;
21. ragina Komisiją parengti aiškesnes gaires ir griežtesnius išsamaus patikrinimo standartus ES įmonėms ir finansų įstaigoms, kad būtų išvengta nenumatytos sąveikos su subjektais, susijusiais su šešėliniais laivynais;
22. ragina remti ES pasiuntinio sankcijų klausimams darbą kovos su priemonių vengimu srityje, kad būtų užkirstas kelias sistemingam ES prekių, kurioms taikomos sankcijos, reeksportui į Rusiją, nes tai labai kenkia ES sankcijų veiksmingumui ir trukdo tarptautinėms pastangoms nutraukti karą; todėl ragina visas ES narystės siekiančias šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates griežtai paisyti ES sankcijų, reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, ir taip pademonstruoti savo pasirengimą prisiimti su ES naryste susijusius įsipareigojimus; pakartoja savo raginimą Tarybai išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus siekiant kovoti su ES ribojamųjų priemonių pažeidimo nusikaltimu; ragina ES ir jos valstybes nares ES lygmeniu stiprinti ir centralizuoti sankcijų įgyvendinimo priežiūrą ir sukurti sankcijų apėjimo prevencijos ir stebėsenos mechanizmą;
23. ragina laivų registracijos srityje laikytis visuotinių skaidrumo standartų, kad būtų sumažintas naudojimasis priedangos įmonėmis ir patogios šalies vėliavomis, ir taip padidinti skaidrumą laivų nuosavybės atžvilgiu;
24. ragina Komisiją išnagrinėti, ar reikėtų priimti prekybos politikos priemones, panašias į Jungtinių Amerikos Valstijų taikomas priemones, kuriomis dėmesys sutelkiamas į subjektus, įgyjančius rinkos pranašumo dėl sankcijų režimų ir todėl galinčius nesąžiningai veikti ES rinkoje;
25. reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie Rusijos naftos gavybos perteklių, kuris gerokai viršija Rusijos kvotą, nustatytą Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC+), toliau sudarant sąlygas apeiti nustatytą viršutinę kainos ribą ir sudarant sąlygas Rusijai gauti papildomų pajamų; ragina ES ir jos valstybes nares atidžiai stebėti padėtį ir imtis atitinkamų veiksmų bendradarbiaujant su ES tarptautiniais partneriais;
26. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Tarptautinei jūrų organizacijai ir Rusijos valdžios institucijoms.
- [1] 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/20/EB dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo, OL L 131, 2009 5 28, p. 128, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/20/oj.
- [2] 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/123/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo, OL L 280, 2009 10 27, p. 52, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/123/oj.
- [3] 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1226 dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2018/1673, OL L, 2024/1226, 2024 4 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1226/oj.