BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

24.1.2005

pateiktas atsižvelgiant į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį, pateikė

• –Hans-Gert Poettering, Ewa Klamt, Timothy Kirkhope ir Patrick Gaubert PPE-DE frakcijos vardu,
• –Martin Schulz, Glyn Ford ir Martine Roure PSE frakcijos vardu,
• –Sarah Ludford, Graham Watson ir Alexander Nuno Alvaro ALDE frakcijos vardu,
• –Daniel Marc Cohn-Bendit ir Monica Frassoni Verts/ALE frakcijos vardu,
• –Francis Wurtz, Miguel Portas, Dimitrios Papadimoulis, André Brie, Marco Rizzo ir Helmuth Markov, GUE/NGL frakcijos vardu,
• –Brian Crowley, UEN frakcijos vardu

keičiantys šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:

• –PSE (B6‑0069/2005)
• –Verts/ALE (B6‑0070/2005)
• –ALDE (B6‑0073/2005)
• –GUE/NGL (B6‑0074/2005)
• –PPE-DE (B6‑0076/2005)
• –UEN (B6‑0077/2005)

dėl holokausto, antisemitizmo ir rasizmo aukų atminimo

Europos Parlamento rezoliucija dėl holokausto, antisemitizmo ir rasizmo aukų atminimo

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 6, 7 ir 29 straipsnius ir EB sutarties 13 straipsnį, kuriais valstybės narės įpareigojamos puoselėti aukščiausius žmogaus teisių ir nediskriminavimo standartus, ir į Europos pagrindinių teisių chartiją,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes (1994 m. spalio 27 d., 1995 m. balandžio 27 d., 1995 m. spalio 26 d., 1997 m. sausio 30 d. ir 2000 m. kovo 16 d.) rezoliucijas dėl rasizmo, ksenofobijos ir antisemitizmo, į EP Rasizmo ir ksenofobijos tyrimo komiteto 1990 m. pranešimą bei į Europos Parlamento 2000 m. birželio mėn. rašytinį pareiškimą dėl holokausto aukų atminimo,

– atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1035/97 dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro įsteigimo, į įvairius Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro pranešimus apie rasizmą ES, pvz., 2004 m. kovo mėn. paskelbtus pranešimus „Antisemitizmo apraiškos ES 2002–2003 m.“ ir „Antisemitizmo supratimas Europos Sąjungoje“,

– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 28–29 d. vykusios antrosios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijos antisemitizmo klausimais pateiktą Berlyno deklaraciją ir į tai, kad ESBO neseniai paskyrė už kovą su antisemitizmu atsakingą įgaliotinį,

– atsižvelgdamas į 2000 m. sausio 26–28 d. Stokholme vykusio Tarptautinio forumo holokausto klausimais pateiktą Stokholmo deklaraciją, kurioje raginama mokyklose daugiau nagrinėti holokausto temą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad sausio 27-oji diena kai kuriose valstybėse narėse minima kaip Holokausto aukų atminimo diena,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A. kadangi 2005 m. sausio 27 d. sukanka šešiasdešimt metų, kai buvo išvaduoti kaliniai iš Hitlerio nacių Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos, kurioje buvo nužudyta šimtai tūkstančių žydų, čigonų, lenkų, įvairių kitų tautybių kalinių bei homoseksualių asmenų, ir tai yra ne tik gera proga Europos piliečiams prisiminti ir pasmerkti didžiulį holokausto siaubą ir tragediją, bet ir atkreipti dėmesį į nerimą keliantį antisemitizmo augimą, ypač į prieš žydus nukreiptus įvykius Europoje, bei iš naujo išmokti išsamias pamokas apie pavojus, kurių kyla, kai žmonės persekiojami dėl jų rasės, etninės kilmės, tikėjimo, politinės ar seksualinės orientacijos,

B. kadangi Europa neturi pamiršti savo istorijos: nacių įkurtos koncentracijos ir naikinimo stovyklos yra įrašytos į gėdingiausius ir skaudžiausius mūsų žemyno istorijos puslapius; kadangi Aušvice įvykdyti nusikaltimai turi gyventi ateinančių kartų atmintyje kaip įspėjimas apie tokį genocidą, kurio šaknys glūdi paniekoje kitiems žmonėms, neapykantoje, antisemitizme, rasizme ir totalitarizme,

C. kadangi nepaisant svarbių priemonių, kurias Europos Sąjunga patvirtino įgyvendindama EB sutarties 13 straipsnį, vis dar esama įvairaus pobūdžio diskriminacijos dėl tikėjimo ir etninės kilmės;

D. kadangi Europos žydai jaučiasi labai nesaugūs dėl antisemitizmo, plintančio internetu, pasireiškiančio sinagogų ir kitų religinių vietų išniekinimu, išpuoliais prieš žydų mokyklas ir kultūros centrus bei daugeliu sužalojimų pasireiškusiais žydų užpuolimais Europoje;

E. kadangi holokaustas įsirėžė į Europos sąmonę ypač dėl jo skleidžiamos kruvinos neapykantos žydams ir čigonams dėl jų rasinės ir religinės tapatybės, tačiau nepaisant to antisemitizmas, rasizmas bei neigiamos religinės nuostatos ir toliau kelia labai rimtą grėsmę šių reiškinių aukoms, demokratinėms Europos ir tarptautinėms vertybėms, žmogaus teisėms, teisinei valstybei ir kartu visos Europos ir pasaulio saugumui,

F. kadangi reikia nuolatos plėtoti dialogą su žiniasklaida apie tai, kaip pranešimo ir komentarų pobūdis gali teigiamai ir neigiamai prisidėti prie religinių, etninių bei rasinių klausimų suvokimo ir supratimo bei istorinės tiesos suvokimo,

1. pagerbia visas nacių aukas ir tiki, kad ilgai trunkanti taika Europoje turi būti grindžiama istorijos atsiminimu; atmeta revizionistinį požiūrį ir holokausto neigimą, nes tai yra gėdinga ir žeidžia istorinę tiesą, ir smerkia juos bei išreiškia nerimą dėl ekstremistinių ir ksenofobinių partijų iškilimo ir dėl to, kad vis didesnė visuomenės dalis pritaria jų požiūriui;

2. ragina Europos Sąjungos institucijas, valstybes nares ir visas Europos demokratines politines partijas:

• –pasmerkti visus nepakantumo ir rasinės neapykantos kurstymo bei aktus bei užpuldinėjimą ir rasinį smurtą,
• –ypač ir be išlygų pasmerkti bet kokio pobūdžio antisemitizmo aktus ir apraiškas,
• –ypač pasmerkti visus religine ir rasine neapykanta arba nepakantumu grindžiamus smurto aktus, įskaitant išpuolius prieš religinės paskirties pastatus, vietas ir šventyklas, priklausančias žydams, musulmonams ir kitų tikėjimų atstovams, bei prieš tautines mažumas, pvz., čigonus;

3. reikalauja, kad Taryba, Komisija ir valstybių narių įvairių lygmenų vietinė, regioninė ir valstybinė valdžia derintų kovos su antisemitizmu ir išpuoliais prieš tautinių mažumų grupes, pvz., čigonus ir valstybėse narėse gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, priemones ir siektų puoselėti tolerancijos ir nediskriminavimo principus bei skatinti socialinę, ekonominę ir politinę integraciją;

4. yra įsitikinęs, kad šios pastangos taip pat turi apimti dialogo skatinimą ir skirtingų visuomenės sluoksnių bendradarbiavimą vietiniu ir valstybių lygmeniu, įskaitant skirtingų kultūrinių, tautinių ir religinių bendruomenių dialogą ir bendradarbiavimą;

5. dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad prisiminimai ir švietimas užima svarbiausią vietą stengiantis, kad nepakantumas, diskriminacija ir rasizmas būtų nustumti į praeitį, ir ragina Tarybą, Komisiją bei valstybes nares dar stipriau kovoti su antisemitizmu ir rasizmu skleidžiant informaciją apie istorijos ir holokausto pamokas ypač jaunimo tarpe,

• –skatinant minėti holokaustą, pvz., sausio 27 d. visoje ES paskelbiant Holokausto atminimo diena Europoje,
• –stiprinant švietimą holokausto tema pasitelkus visus holokausto memorialus, ypač Europoje esančius šaltinius – Aušvico-Birkenau muziejų ir Berlyno žydų holokausto informacijos centrą (vok. Stiftung Denkmal für die ermordeten Juden Europas), holokaustą ir Europos pilietybę padarant privaloma mokymo programų dalimi visoje ES, o dabartinę kovą su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu palyginant su Šoa (Holokausto) kilme,
• –užtikrinant, kad 25 ES valstybių narių mokyklų programose dėstant apie Antrąjį pasaulinį karą būtų siekiama kuo didesnio istorinio tikslumo, ir Parlamento į 2005 m. biudžetą įtrauktas ES mokykloms numatytas lėšas išnaudojant karių kapinėms ir monumentams tvarkyti;

6. džiaugiasi dėl ES pirmininkaujančio Liuksemburgo išreikšto ketinimo atnaujinti vilkinamas diskusijas apie pagrindų sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos ir ragina Tarybą sudaryti susitarimą dėl draudimo kurstyti rasinę ir religinę neapykantą visos Europos mastu išlaikant įstatymais numatytą žodžio laisvę;

7. kviečia Komisiją peržiūrėti, kaip taikoma antidiskriminacinėms priemonėms stiprinti skirta Direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir surengti didžiulę konferenciją, kurioje dalyvautų visos suinteresuotos šalys, ypač šios srities politikos atstovai, viešosios valstybinės, regioninės ir vietinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos;

8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams.