BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
8.6.2005
- –Armin Laschet, Elisabeth Jeggle ir Albert Jan Maat PPE-DE frakcijos vardu
- –Jan Marinus Wiersma ir Bernadette Bourzai PSE frakcijos vardu
- –Ona Juknevičienė ALDE frakcijos vardu
- –Cem Özdemir ir Bart Staes Verts/ALE frakcijos vardu
- –André Brie GUE/NGL frakcijos vardu
- –Anna Elzbieta Fotyga ir Inese Vaidere UEN frakcijos vardu
- –Verts/ALE (B6‑0370/2005)
- –GUE/NGL (B6‑0371/2005)
- –ALDE (B6‑0372/2005)
- –PSE (B6‑0373/2005)
- –PPE-DE (B6‑0374/2005)
- –UEN (B6‑0377/2005)
Europos Parlamento rezoliucija dėl Uzbekistano
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą tarp Europos bendrijų, valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties ir demokratijos Uzbekistane ir Centrinės Azijos šalyse,
– atsižvelgdamas į ES ir Uzbekistano bendradarbiavimo tarybos šeštojo susitikimo, įvykusio 2005 m. vasario 1 d. Briuselyje, išvadas,
– atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 23–24 d. Tarybos susitikimo dėl nesenų įvykių Uzbekistane ir ypač pietinėje Andižano miesto dalyje ir apylinkėse išvadas,
– atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Louise Arbour pranešimą, kuriame raginama atlikti nepriklausomą tarptautinį incidentus Uzbekistano rytuose esančiame Andižano mieste sukėlusių priežasčių ir aplinkybių tyrimą,
– atsižvelgiant į 2005 m. gegužės 20 d. ESBO pirmininkaujančio pirmininko pareiškimą dėl padėties Uzbekistane,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi, liudininkų teigimu 2005 m. gegužės 13 d. Uzbekijos rytuose esančiame Andižano mieste žuvo šimtai žmonių, kai vyriausybės pajėgos pradėjo šaudyti į protesto demonstraciją, vykusią dėl 23 vietinių verslininkų įkalinimo,
B. kadangi Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas smurtu kaltino islamistų grupuotes, neigdamas, kad saugumo pajėgos šaudė į taikius civilius gyventojus, ir teigė, kad iš viso žuvo tik 169 žmonės, iš kurių daugiausia „islamo ekstremistai teroristai“;
C. kadangi tuo pačiu metu daugiau kaip 500 žmonių pabėgo iš Uzbekistano ir rado prieglobstį Barašo stovykloje Kirgizijoje ant upės kranto, skiriančio Uzbekiją ir Kirgiziją,
D. kadangi per įvykius Andižane ir po jų buvo suimta daug žmonių ir jie vis dar laikomi areštuoti;
E. kadangi Andižano gyventojai vis dar baiminasi vyriausybės persekiojimų už tai, kad kalba apie įvykius, o į miestą ir toliau neįleidžiami žurnalistai ir žmogaus teisių tyrėjai, tuo tarpu vyriausybė nurodė uzbekų žiniasklaidai kaip nušviesti su smurtu susijusius įvykius, ir užblokavo prieigą prie vis daugiau užsienio žiniasklaidos interneto puslapių,
F. ypač susirūpinęs, kad sužeisti žmonės dingsta iš ligoninių ir kad asmenys, kurie pasmerkė ir žmogaus teisių aktyvistai, kurie demaskavo ir tyrė neapgalvotą jėgos panaudojimą prieš civilius gyventojus yra sulaikomi ir užpuldinėjami,
G. kadangi Jungtinės Tautos, kurias, be kitų, parėmė Europos Sąjungos Taryba, ESBO ir NATO, pareikalavo nedelsiant atlikti nepriklausomą Andižano įvykių priežasčių ir aplinkybių tyrimą; kadangi toks tyrimas yra neišvengiamai būtinas norint nušviesti įvykius ir teisingai į juos reguoti siekiant stabilumo regione; pažymi, kad vyriausybės veiksmus gėdingai parėmė Rusijos Federacija ir Kinija,
H. kadangi Uzbekijos valdžios atstovai atsisakė atsiliepti į raginimą atlikti tarptautinį nepriklausomą tyrimą ir netgi atsisakė bet kokio bendravimo su tarptautinės bendruomenės atstovais, siekiančiais pradėti tokį tyrimą,
I. kadangi uzbekų vyriausybė seniai kaltinama kankinimais, žiauriu elgesiu ir rimtais sulaikytųjų asmenų žmogaus teisių pažeidimais bei žiauriu elgesiu su žmogaus teisių aktyvistais ir politiniais oponentais,
J. pripažįsta Uzbekistano vaidmenį kovojant su tarptautiniu terorizmu, tačiau pabrėžia, kad reikia būtinai laikytis šios kovos teisėtų priemonių, kurios neslėgtų visos visuomenės ir nepažeistų žmogaus teisių,
K. kadangi uzbekų valdžios atstovai dažnai tvirtina, kad vyriausybės oponentai yra religiniai ekstremistai iš Ferganos slėnio, kurie nori nuversti valdžią ir įvesti islamo kalifatą visoje Centrinėje Azijoje, nežiūrint į tai, kad uzbekų visuomenė yra didžia dalimi pasaulietiška ir kad religinis ekstremizmas kartais pasireiškia dėl socialinės neteisybės,
L. kadangi keleto žmogaus teisių grupių vadovai Uzbekistane pranešė, kad po žudynių Andižane plačiai paplito represinės priemonės prieš žmogaus teisių gynėjus, opozicinių partijų narius ir kitaip aktyvius uzbekų piliečius ir kad jie buvo areštuojami ir patyrė fizinę Uzbekistano režimo prievartą,
M. kadangi Uzbekistano prezidentas I. Karimovas vadovavo šaliai nuo pat jos nepriklausomybės atgavimo 1989 m., ir jo valdžia nedėjo pastangų vykdyti būtinas politines, socialines ir ekonomines reformas bei pavertė Uzbekistaną valstybe, kurioje vyrauja vienas iš labiausiai autokratinių režimų Centrinėje Azijoje,
N. kadangi pilietinė visuomenė Centrinėje Azijoje, įskaitant Uzbekistaną, vis labiau nori tapti atviresne visuomene, kurioje gerbiamos asmens laisvės ir žmogaus teisės, ir trokšta pakeitimų, kurie vestų demokratijos link,
O. kadangi bendradarbiauti su ES galima tik tuo atveju, jei valstybėse tvirtai remiamos žmogaus teisės,
1. griežtai smerkia Uzbekistano saugumo pajėgas už tai, kad jos nežabotai, žiauriai ir neapgalvotai panaudojo jėgą ir ragina Uzbekistano valdžios atstovus už žudynes Andižane asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
2. labai apgailestauja dėl šimtų prarastų gyvybių ir išreiškia savo nuoširdžią užuojautą žmonėms, kurie nukentėjo nuo Uzbekistano saugumo pajėgų smurto;
3. ragina uzbekų valdžios atstovus nedelsiant atsiliepti į raginimą atlikti tarptautinį nepriklausomą įvykių tyrimą ir imtis reikiamų veiksmų, kad šį tyrimą būtų įmanoma atlikti,
4. pabrėžia, kad Uzbekistano vyriausybė ir toliau atsisakydama tarptautinio tyrimo, nesilaiko net pačių pagrindinių Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime apibrėžtų prievolių dėl žmogaus teisių ir demokratijos sąlygų;
5. ragina Tarybą ir Komisiją ES pagalbą ir bendradarbiavimo programas Uzbekistanui suteikti per NVO, kad būtų sustiprintos TACIS demokratijos programos, ir suspenduoti tiesioginę pagalbą vyriausybės organams iki tol, kol nebus atliktas išsamus tarptautinis ir nepriklausomas tyrimas, kurį visapusiškai rems Uzbekistano valdžia, ir kol bus pažeidžiamos žmogaus teisės;
6. išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl tų žmonių, kurie ieško prieglobsčio Kirgizijos pusėje, likimo ir ragina Uzbekistaną ir Kirgiziją atidžiai laikytis tarptautinių konvencijų dėl perkeltų asmenų ir pabėgėlių; prašo Tarybą ir Komisiją skirti humanitarinę pagalbą glaudžiai bendradarbiaujant su JT agentūromis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir ragina Uzbekistano valdžios atstovus nedelsiant užtikrinti leidimą patekti į teritoriją, kuriai ši pagalba reikalinga;
7. ragina Uzbekistano valdžią nedelsiant nutraukti opozicijos politikų, žmogaus teisių gynėjų ir nepriklausomų žurnalistų bei kitų Uzbekistano piliečių persekiojimą ir išpuolius prieš juos; reikalauja, kad žmonės, kurie buvo suimti per įvykius Andižane ir po jų,būtų nedelsiant paleisti;
8. laikosi nuomonės, kad kova su terorizmu turi būti vykdoma laikantis tarptautinių konvencijų ir ESBO įsipareigojimų ir ja negalima naudotis kaip priedanga suvaržyti politinius oponentus, pažeisti žmogaus teises ir apriboti pilietines laisves;
9. ragina JAV administraciją atidėti derybas su Uzbekistano vyriausybe dėl oficialaus ilgalaikio susitarimo, pagal kurį Jungtinės Valstijos galėtų įrengti savo karines bazes Uzbekistane, o uzbekų vyriausybė gautų nemažą finansinį pelną, ir apsvarstyti kitas alternatyvas regione;
10. pabrėžia, kad svarbu nustatyti pagrindines nestabilumo regione priežastis ir ragina Uzbekistano valdžios atstovus vykdyti vidines reformas, kurios yra būtinos siekiant vystyti ekonomiką, kurti demokratiją ir stabilumą šalyje; ragina Tarybą ir Komisiją veiksmingai remti šias reformas glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais tarptautiniais veikėjais;
11. ragina Uzbekistano vyriausybę ypač imtis akivaizdžių priemonių, kad būtų panaikinta mirties bausmė, sustiprinti teismo institucijų nepriklausomumą, suderinti nacionalinius žiniasklaidos teisės aktus su tarptautiniais reikalavimais ir standartais, panaikinti cenzūrą, sustabdyti spaudimą nepriklausomiems žurnalistams ir žiniasklaidos redaktoriams ir sukurti žodžio laisvei palankias sąlygas;
12. ragina Uzbekistano vyriausybę peržiūrėti ir supaprastinti NVO bei užsienio organizacijų registracijos procedūrą ir įvesti bei patvirtinti patikrinimus, dėl kurių valstybės organai ir Teisingumo ministerija mažiau kontroliuotų NVO veiklą;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT ir ESBO generaliniams sekretoriams, Uzbekistano, Kirgizijos, Rusijos Federacijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams.