BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

5.7.2005

pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį pateikė:

• –Maria Martens, John Bowis ir Fernando Fernández Martín PPE-DE frakcijos vardu
• –Margrietus van den Berg, Marie-Arlette Carlotti, Glenys Kinnock ir Miguel Angel Martínez Martínez PSE frakcijos vardu
• –Thierry Cornillet ir Fiona Hall ALDE frakcijos vardu
• –Frithjof Schmidt, Marie-Hélčne Aubert, Margrete Auken ir Carl Schlyter Verts/ALE frakcijos vardu
• –Luisa Morgantini, Gabriele Zimmer ir Vittorio Emanuele Agnoletto GUE/NGL frakcijos vardu
• –Brian Crowley, Ģirts Valdis Kristovskis ir Eoin Ryan UEN frakcijos vardu

keičiantys šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:

• –PPE-DE (B6‑0398/2005)
• –UEN (B6‑0402/2005)
• –Verts/ALE (B6‑0403/2005)
• –ALDE (B6‑0406/2005)
• –GUE/NGL (B6‑0407/2005)
• –PSE (B6‑0410/2005)

dėl skurdo

Europos Parlamento rezoliucija dėl skurdo

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į per pasaulio aukščiausio lygio vadovų susitikimą dėl veiksmų prieš badą suformuotą „kovos su skurdu penketuką“, po kurio sekė kampanija „Visuotinis raginimas imtis veiksmų prieš skurdą“, kurią pradėjo Brazilijos prezidentas L. I. Lula da Silva per 2005 m. sausį vykusį Pasaulio socialinį forumą,

– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 20 d. 111 vyriausybių, įskaitant visų ES valstybių narių, pasirašytą Niujorko Deklaraciją dėl veiksmų, nukreiptų prieš badą ir skurdą,

– atsižvelgdamas į Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir 2005 m. rugsėjį vyksiantį JT aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio metu bus peržiūrėta padaryta pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

– atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatus COM(2005)132, COM(2005)133 ir COM(2005)134 dėl pažangos paspartinimo, siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo mėn. vykusį Vystymosi Tarybos susitikimą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A. kadangi nuo ypač didelio skurdo kenčia daugiau nei milijardas žmonių ir kadangi į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse visiškame skurde gyvena apie 300 milijonų žmonių ir milijonai žmonių kasmet miršta dėl to, kad nėra sveikatos apsaugos sistemos, trūksta švaraus vandens, deramo būsto ir atitinkamos mitybos,

B. kadangi antroji 2005 m. pusė suteikia ES ir jos valstybėms narėms istorinę galimybę per Edinburge vyksiantį Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimą, per rugsėjį Niujorke vyksiančią TVT konferenciją ir per gruodį Honkonge vyksiančią Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) Ministrų konferenciją parodyti, kad jos atlieka vadovaujantį vaidmenį sprendžiant vystymosi klausimus,

C. kadangi siekiant TVT ir kovojant su pasauliniu skurdu reikės, kad visi donorai padidintų pagalbos apimtis ir pagerintų jos kokybę, kad jie vykdytų sąžiningesnę prekybą bei nurašytų nepakeliamas skolas, ir kadangi du trečdaliai besivystančių šalių išleidžia daugiau lėšų skolų priežiūrai negu pagrindinėms socialinėms paslaugoms,

D.  kadangi daugelis teikiamų pagalbų išlieka „susietos“, t. y. pinigai skiriami tik su sąlyga, kad atitinkama besivystanti valstybė prekes ir paslaugas pirks iš valstybės donorės; kadangi „siejant“ pagalbą įsigijimo kaštai padidėja apytiksliai 5 milijardais JAV dolerių,

E. kadangi nepaisant padidėjusios ES viešosios paramos vystymuisi, didelė šios padidėjusios paramos dalis išleidžiama skolų nurašymo priemonėms, o tai prieštarauja Monterėjaus konsensusui, pagal kurį itin įsiskolinusių šalių (angl. HIPC) iniciatyva turėtų būti visiškai finansuojama iš papildomų išteklių,

F. kadangi T. Blairas Didžiojo aštuonetuko susitikimo išvakarėse pareiškė, kad 18 iš 165 besivystančių šalių kasmet bus nurašomi du milijonai dolerių skolų, susijusių su tarptautinėmis finansų institucijomis (angl. IFI),

Bendrosios nuostatos

1.  džiaugiasi Tarybai pirmininkaujančios Jungtinės Karalystės prisiimtu įsipareigojimu teikti pirmenybę vystymuisi ir kovoti su skurdu, sutelkiant ypatingą dėmesį į Afriką; ragina Jungtinę Karalystę pasinaudoti savo G8 pirmininkės pareigomis ir tarptautinėje bei Europos darbotvarkėje į pirmą vietą iškelti skurdo klausimą;

2.  išreiškia gilų susirūpinimą, kad į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos valstybės vis dar nepasiekė ir nėra jokių vilčių, kad jos iki 2015 metų pasieks bent vieną iš aštuonių TVT;

3.  todėl džiaugiasi, kad ES teikia pirmenybę Afrikos vystymosi pripažinimui ir kad bus dedama daugiau pastangų, siekiant padėti Afrikos valstybėms įgyvendinti TVT;

4.  pabrėžia, kad ES vykdydama vystymosi politiką turi skirti pagrindinį vaidmenį moterims ir mergaitėms, jei nori padaryti pažangą įgyvendinant TVT;

5.  mano, kad norint rimtai kovoti su skurdu reikia sukurti visapusišką tvarią vystymosi politiką, kad besivystančios valstybės galėtų padidinti savo gamybos apimtis;

6.  mano, kad kovojant su skurdu reikėtų pripažinti šalies arba regiono teisę pačiam demokratiškai apibrėžti savo politiką, prioritetus ir strategijas, kad užtikrintų savo gyventojų pragyvenimo šaltinį ir apsaugotų socialines, ekonomines ir kultūrines teises;

7.  pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos turi atlikti svarbų vaidmenį, kad jos valstybėse taptų varančiąja jėga, kuri aktyviai kelia vystymosi klausimus, mobilizuoja plataus masto piliečių judėjimus ir daro esminį spaudimą, kad vadovaujantys politikai laikytųsi savo įsipareigojimų; todėl džiaugiasi pasaulinio susivienijimo „Visuotinis raginimas imtis veiksmų prieš skurdą“ iniciatyva;

8.  pabrėžia neatidėliotiną būtinybę padidinti investicijų į besivystančias šalis skaičių; šiuo atžvilgiu pabrėžia tarptautinės diskusijos svarbą, kurios tikslas rasti naujoviškų ir papildomų viešųjų investicijų ir politikos finansavimo šaltinių, kurie tiesiogiai susiję su Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir sudaro pagrindą privataus sektoriaus vadovaujamam augimui;

9.  pabrėžia, kad pagalba vystymuisi yra tik vienas iš veiksnių, galinčių padėti pasiekti TVT, ir kad reikia kitų priemonių, pavyzdžiui, patikimų, atskaitingų ir skaidrių institucijų, reikia kad būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, kad būtų atitinkamų prekybos ir investicijų taisyklių, egzistuotų žinių perdavimas ir saugumas;

Pagalbos lygiai ir kokybė

10. džiaugiasi, kad Taryba pakartotinai patvirtino savo įsipareigojimus iki 2015 metų pagalbai skirti mažiausiai 0,7% BVP, o iki 2010 metų – 0,56%; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad valstybės narės ištesėtų pažadus sukurti stebėsenos mechanizmus, kad būtų galima skaidriai patikrinti valstybių narių pagalbos lygius per visus būsimus Vystymosi Tarybos susitikimus;

11. džiaugiasi aktyviu visų naujųjų valstybių narių, įstojusių į ES po 2002 metų, dalyvavimu Bendrijos donorystės politikoje ir su pasitenkinimu pabrėžia jų įsipareigojimus nustatyti viešosios paramos vystymuisi dalį: 0,17% BVP iki 2010 metų ir 0,33% BVP iki 2015 metų;

12. ragina geriau naudoti šiuo metu teikiamą pagalbą, ypač perskirstant prioritetus pagal TVT ir gerinant ES teikiamų viešųjų lėšų kontrolę, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir padidintas skaidrumas;

13. ragina Komisiją sustiprinti ES ir valstybių narių pagalbos teikimo pastangų koordinavimą; šiame kontekste ragina, kad ES vykdytų koordinavimą ir rengtų papildomas strategijas, kad būtų įtraukti ir privatusis sektorius ir pilietinės visuomenės dalyviai;

14. džiaugiasi Komisijos pasiūlymu reguliariai teikti pranešimus apie ES teikiamos pagalbos veiksmingumą Komisijai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

15. išreiškia susirūpinimą, kad tik trys valstybės narės (Airija, Švedija ir Jungtinė Karalystė) visiškai „atsiejo“ savo dvišalę pagalbą ir kad kai kurios šalys vis dar „sieja“ bet kokią savo teikiamą pagalbą; ragina visas ES valstybes nares pasiūlyti savo pagalbą besivystančioms šalis, jos „nesiejant“, ir prisijungti prie ES doktrinos, pagal kurią pagalbos teikimo sutartys sudaromos, jei įmanoma, su vietiniais, regioniniais arba nacionaliniais partneriais;

16. ragina kuo skubiai priimti ir įgyvendinti teisėkūros pasiūlymą dėl ES pagalbos atsiejimo;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares mažiausiai 20% paramos vystymuisi išleisti sveikatai ir švietimui; susirūpinęs pabrėžia, kad ir ES, ir valstybėms narėms dar toli iki šio tikslo įgyvendinimo; pabrėžia, kad nesant pakankamai didelėms investicijoms į žmogiškąjį tobulėjimą ir sveikatos apsaugą, Tūkstantmečio vystymosi tikslai nebus pasiekti;

18. pabrėžia, kaip svarbu spartinti ir didinti vakcinų programas ir kovos su tokiomis ligomis AIDS, tuberkuliozė, maliarija bei užleistomis ligomis programas ;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad rugsėjo mėn. TVT darbotvarkėje lyties ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms būtų skirtas pagrindinis dėmesys ir jos būtų pripažintos lemiamomis kovojant su ŽIV ar AIDS;

Prekyba ir darna

20. ragina išsivysčiusias šalis ir ypač ES nepagailėti pastangų, kad būtų gautas vystymuisi palankus Dohos vystymosi darbotvarkės rezultatas, užtikrinant besivystančių šalių pramoninių ir žemės ūkio prekių bei paslaugų geresnę prieigą prie rinkos, sudarant tvarkaraštį kaip pašalinti prekybai kenkiančias žemės ūkio subsidijas ir sukuriant veiksmingą specialią ir diferencijuotą elgesio su besivystančiomis šalimis programą;

21. pabrėžia sąžiningos prekybos svarbą, naikinant skurdą; džiaugiasi birželį Europos Parlamente Komisijos duotais pažadais sąžiningoje prekyboje dalyvaujantiems gamintojams suteikti daugiau techninės ir finansinės paramos, siekiant padidinti visų ES politikos sričių darną, ypač vystymosi, prekybos ir žemės ūkio sričių;

22. ragina suteikti tinkamą su prekyba susijusią techninę paramą, įskaitant apimčių didinimą, siekiant pagerinti iš prekybos kylančias vystymosi galimybes, paremti mažų ir vidutinių įmonių vystymąsi bei laikytis tarptautinių socialinių, darbo, aplinkos ir sveikatos apsaugos standartų;

23. pabrėžia darnios politikos svarbą didinant pagalbos veiksmingumą ir kokybę; ragina ES pradėti vadovauti pasaulio pastangoms ir padidinti savo bei valstybių narių politikos sričių, pavyzdžiui, prekybos, aplinkos apsaugos, žemės ūkio ir migracijos sričių derinimą su vystymosi pažadais;

24. ragina ES valstybes nares paviešinti savo eksporto kredito agentūrų veiklą, kad būtų galima skaidriai ir demokratiškai jas patikrinti;

Skolų nurašymas

25. džiaugiasi Didžiojo aštuoneto pažadu nurašyti itin įsiskolinusių šalių skolas, atsižvelgiant į jų neįvykdytus įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui, Pasaulio bankui ir Afrikos plėtros fondui; tačiau pabrėžia, kad toks skolų nurašymas netaikomas daugeliui įsiskolinusių mažas pajamas turinčių šalių, kad skolų nurašymas nėra universali kovos su skurdu priemonė, nes daugelis neturtingų šalių turi žemą įsiskolinimo lygį, ir kad toks skolų nurašymas morališkai yra rizikingas ir nebūtinai atitinka neturtingiausių ir paramos reikalaujančių šalių poreikius;

26. ragina ES valstybes nares užtikrinti, kad visos skolos būtų nurašomos papildomai prie įsipareigojimų teikti pagalbą; ragina Jungtinę Karalystę primygtinai to reikalauti per Didžiojo aštuoneto aukščiausiojo lygio susitikimą su JAV, kuri davė pažadą sumažinti skolas dosnesnių pagalbos įsipareigojimų sąskaita;

27. pabrėžia, kad atleidžiant nuo skolų pirmenybė turėtų būti teikiama mažiau išsivysčiusioms šalims, ir šios priemonės turėtų būti imtasi tik su sąlyga, kad atleidus tas šalis nuo skolų vyriausybių gauti pinigai bus nukreipti padėti jų bendruomenių neturtingiausiesiems;

28. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybėms narėms ir jų parlamentams, Didžiojo aštuoneto valstybių vyriausybių vadovams, JT Generaliniam sekretoriui, AKR valstybių ir mažiau išsivysčiusių šalių vyriausybėms, Afrikos Sąjungai, Tarptautiniam valiutos fondui, Pasaulio bankui, EBPO Plėtros paramos komitetui ir Paryžiaus klubo valstybių narių vyriausybėms.