BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
16.1.2006
- –José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra PPE–DE frakcijos vardu
- –Pasqualina Napoletano ir Emilio Menéndez del Valle PSE frakcijos vardu
- –Emma Bonino ALDE frakcijos vardu
- –Cristiana Muscardini, Roberta Angelilli, Inese Vaidere ir Konrad Szymański UEN frakcijos vardu
- –PSE (B6‑0026/2006)
- –ALDE (B6‑0030/2006)
- –PPE-DE (B6‑0042/2006)
- –UEN (B6‑0048/2006)
Europos Parlamento rezoliucija dėl Afganistano
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Afganistano,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. gruodžio 19 d. savo darbą pradėjo naujas Afganistano parlamentas, išrinktas rugsėjo 18 d. vykusiuose rinkimuose,
– atsižvelgdamas į tai, kad įvykus rinkimams į Nacionalinę asamblėją de facto pasibaigė 2001 m. gruodžio mėn. pagal Bonos susitarimą pradėtas procesas,
– atsižvelgdamas į provincijų tarybų rinkimus visose 34 šalies provincijose,
– atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 16 d. Strasbūre pasirašytą ES ir Afganistano partnerystės susitarimą,
– atsižvelgdamas į tai, kad sausio 31 d. Londone prasidės tarptautinė konferencija, kurioje bus siekiama sudaryti paktą laikotarpiui po Bonos susitarimo ir taip užtikrinti tarptautinės bendruomenės paramą sprendžiant saugumo, valdymo ir vystymosi problemas Afganistane,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2004 m. sausio mėn. priimta nauja Konstitucija, 2004 m. spalio mėn. vykę prezidento rinkimai ir 2005 m. rugsėjo mėn. vykę parlamento ir provincijų tarybų rinkimai, kuriuose dalyvavo milijonai registruotų rinkėjų, buvo svarbūs pereinamojo etapo žingsniai siekiant sukurti atstovaujamąsias ir demokratines institucijas ir taip padėti kurti taikią ir stabilią Afganistano ateitį po ketvirtį amžiaus trukusių konfliktų ir priespaudos,
B. kadangi vis dar svarbu užtikrinti deramą saugumą Afganistane, ypač pietų ir pietryčių provincijose, kuriose dar būtina laikyti tarptautines pajėgas siekiant kovoti su terorizmu ir atkurti taiką šalyje,
C. kadangi lyčių diskriminacija, pasiekusi precedento neturintį lygį Talibano režimo metu, lieka problema, kurią reikia spręsti nedelsiant, įskaitant tokias tradicijas, kaip įkalinimas namuose ir vedybos per prievartą,
D. kadangi plintanti opiumo ir heroino gamyba kelia nuolatinę grėsmę šalies politikai, žaloja visuomenę ir žlugdo trapią ekonomiką, stiprindama korumpuotą narkotikų verslo „elitą“,
1. reiškia užuojautą Afganistano gyventojams, kurie Bonos proceso metu ir ypač abiejų rinkimų metu parodė nepaprastą pasiryžimą nugalėti sunkumus, iškilusius pasibaigus konfliktui, ir įrodė, kad yra pasiryžę kurti taiką ir demokratiją;
2. džiaugiasi neseniai įvykusių rinkimų sėkme, kuri buvo nepaprastai didelis laimėjimas atsižvelgiant į jų sudėtingumą ir organizacinius sunkumus, apie kuriuos pranešė Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misija; tačiau apgailestauja dėl to, kad aštuoni kandidatai bei daug rinkimus organizavusių darbuotojų, dvasininkų ir kitų žmonių buvo nužudyti rinkimų proceso metu, taip pat dėl to, kad ES rinkimų stebėjimo misija pranešė apie rinkimų tvarkos pažeidimus ir sukčiavimą kai kuriose provincijose;
3. džiaugiasi tuo, kad moterys kandidatės sudarė apie 10% visų kandidatų skaičiaus ir kad vadovaujantis moterims rezervuotų vietų sistema jos užėmė 27,3% vietų žemesniuose parlamento rūmuose (Wolesi Jirga) ir beveik 30% provincijų tarybose; mano, kad rinkimų teisė turi būti išaiškinta siekiant užtikrinti, kad rezervuotos vietos sudarytų minimumą, o ne maksimumą moterims skirtų vietų;
4. mano, kad po šių rinkimų visos Afganistano valdžios institucijos, o ypač Prezidentūra, Vyriausybė, Nacionalinė asamblėja ir provincijų tarybos, turės visuomenės pasitikėjimą ir geros ir patikimos valdymo institucijos pateisins Afganistano žmonių lūkesčius, pradės tvarias reformas, kuriomis bus siekiama pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, ir imsis patikimų priemonių skatinti lyčių ir tautinių mažumų lygias teises;
5. mano, kad pasibaigus šiam procesui Afganistanas tapo svarbi viso regiono šalis, rodanti demokratizacijos pavyzdį, ir todėl ragina tarptautinę pagalbą teikiančią bendruomenę, ypač Londono konferencijos dalyvius, deramai atsižvelgti į šį faktorių;
6. pabrėžia tai, kad svarbu geriau koordinuoti paramos teikėjų veiklą, įskaitant siekį riboti ilgai trunkančias procedūras, atsižvelgiant į neatidėliotinas Afganistano gyventojų reikmes; taigi ragina Jungtines Tautas vadovauti šiam koordinavimui, taip pat ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad ES valstybės narės bendradarbiautų siekdamos bendro tikslo, t. y. geriau patenkinti Afganistano žmonių reikmes;
7. mano, kad ateityje palaikant partnerystės santykius su Afganistanu būtina labiau akcentuoti Afganistano savarankiškumą ir patikėti didesnę atsakomybę Afganistano valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei, kad jos galėtų priimti sprendimus dėl strateginių šalies vystymosi galimybių, o ES pagalba turėtų būti labiau orientuota į veiklos rezultatus, ypač gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir sąžiningo finansinio projektų valdymo srityse;
8. primygtinai reikalauja, kad būtų skelbiama daugiau informacijos apie ES skiriamą finansavimą, kadangi ES yra antras pagal dydį pagalbos Afganistanui teikėjas, ir reikalauja, kad ES bendrai finansuojamus projektus valdančios tarptautinės organizacijos užtikrintų didesnį lėšų šaltinių skaidrumą; mano, kad tiesioginis ir konkretus žingsnis būtų galimybė organizuoti mokymus Parlamento pareigūnams ir nariams;
9. sutinka, kad reikia aiškiau apibrėžti „laikotarpio po Bonos proceso“ sąvoką, ir remia 2006 m. sausio mėn. Londone vyksiančią JT vadovaujamą paramos teikėjų konferenciją, kurioje bus siekiama įvertinti politinę ir finansinę paramą, būtiną įgyvendinant pereinamojo laikotarpio Afganistano nacionalinio vystymosi strategiją, kurią pateiks Afganistano valdžios institucijos; mano, kad šioje strategijoje pirmenybė turėtų būti teikiama stabilumui ir šiems specialiems tikslams:
- –pagarbai žmogaus teisėms, ypač moterų teisėms, ir teisinės valstybės principams;
- –valstybės valdymo įstaigų ir institucijų, ypač tinkamai veikiančios administracijos kūrimui, nepriklausomos teismų sistemos, sugebančios kovoti su paplitusia korupcija, ir gerai apmokytų policijos pajėgų kūrimui, atsižvelgiant į tai, kad didesnė grėsmė stabilumui Afganistane pastaruoju metu kyla iš šalies vidaus, o ne iš išorės;
- –kurti vadinamąją stabdžių ir atsvarų sistemą siekiant apibrėžti visų valdžios institucijų vaidmenį ir galias bei skatinti politinį pliuralizmą;
10. patvirtina, kad santykius su Afganistanu reikia plėtoti atsižvelgiant į regioninę strategiją; taigi ragina Tarybą ir Komisiją remti stabilumo ir demokratijos politikos plėtrą šiame regione;
11. džiaugiasi tuo, kad Afganistanas neseniai įstojo į Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociaciją (angl. SAARC) ir, atsižvelgdamas į šią regioninę strategiją, primygtinai ragina kaimynines šalis susilaikyti nuo kišimosi į Afganistano suverenitetą;
12. mano, kad Europos Parlamente reikėtų sudaryti delegaciją ryšiams su Afganistano parlamentu, siekiant daryti teigiamą įtaką Afganistano demokratizacijos procesui;
13. ragina Komisiją ištirti, ar būtų pagrįsta sudaryti ES ir Afganistano asociacijos susitarimą, siekiant remti ir stiprinti bendradarbiavimą su Afganistanu;
14. smerkia visus prieš civilius gyventojus, policijos pajėgas, vietinius pagalbininkus ir tarptautines pajėgas nukreiptus teroristinius išpuolius ir sveikina Afganistano žmones, ypač Afganistano moteris, kurie nepabūgo bauginimų ir grasinimų ir dalyvavo rinkimuose kaip kandidatai, rinkimų organizatoriai, vietiniai stebėtojai arba rinkėjai;
15. dar kartą patvirtina, kad Afganistano valdžios institucijoms būtina bendradarbiauti su šalyje veikiančiomis tarptautinėmis pajėgomis siekiant kovoti su terorizmu ir užkirsti kelią vidiniam susiskaldymui;
16. džiaugiasi, kad šalyje, įskaitant dvi pietines provincijas, gali būti plečiama Tarptautinių saugumo užtikrinimo pajėgų (angl. ISAF) veikla ir palaiko nuostatą, kad reikia vienos, labiau integruotos vadovavimo struktūros visoms tarptautinių pajėgų Afganistane vykdomoms operacijoms;
17. mano, kad visuomenės parama būtina siekiant sėkmingai kovoti su terorizmu; todėl ragina NATO ir koalicijos pajėgas dar kartą apsvarstyti nuostatas, kurios skatintų aktyvesnį visuomenės dalyvavimą, ir priemones, kurios galėtų pagerinti civilių gyventojų saugumo standartus ir apsaugą karo veiksmų regionuose, taip pat be išimčių laikytis Ženevos konvencijos nuostatų; ragina JAV uždaryti visus šalyje esančius slaptus kalėjimus;
18. reiškia gilų susirūpinimą dėl nelegalios prekybos narkotikais, kaip buvo pabrėžta 2005 m. JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro parengtoje ataskaitoje dėl opiumo gamybos Afganistane, ypač naujausių statistikos duomenų dėl heroino vartojimo šalyje, nes tai gali sąlygoti kritinę situaciją, susijusią su ŽIV/AIDS plitimu regione;
19. atkreipia dėmesį į nepaprastai dideles kovos su narkotikais strategijos sąnaudas ir rimtus jos veiksmingumo trūkumus, kadangi šioje strategijoje rūpinamasi tik narkotinių medžiagų gamybos panaikinimu ir alternatyviomis pragyvenimo šaltiniais, ir ragina Londono konferencijos dalyvius apsvarstyti pasiūlymą dėl licenzijų išdavimo opiumo gamybai medicininiais tikslais, kaip nustatyta daugelyje šalių;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Londono konferencijos pirmininkui, Afganistano vyriausybei ir parlamentui, Jungtinių Tautų ir Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijos generaliniams sekretoriams ir JAV, Pakistano, Indijos, Rusijos, Irano, Uzbekistano, Turkmenistano, Tadžikistano ir Kinijos vyriausybėms.