BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
16.1.2006
- –Charles Tannock, Bogdan Klich ir Ari Vatanen PPE–DE frakcijos vardu
- –Jan Marinus Wiersma PSE frakcijos vardu
- –Janusz Onyszkiewicz ALDE frakcijos vardu
- –Francis Wurtz GUE/NGL frakcijos vardu
- –Ģirts Valdis Kristovskis UEN frakcijos vardu
- –UEN (B6‑0028/2006)
- –PSE (B6‑0029/2006)
- –ALDE (B6‑0032/2006)
- –Verts/ALE (B6‑0037/2006)
- –PPE-DE (B6‑0041/2006)
- –GUE/NGL (B6‑0044/2006)
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Čečėnijoje po rinkimų ir Rusijos pilietinės visuomenės
Europos Parlamentas,
- atsižvelgdamas į Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 m. gruodžio 1 d.,
- atsižvelgdamas į ES ir Rusijos tikslą įgyvendinti keturių vadinamųjų bendrų erdvių, dėl kurių buvo susitarta 2005 m. gegužės mėn. vykusiame ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikime, siekį,
- atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių,
- atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje,
- atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir penkis jos protokolus,
- atsižvelgdamas į daugelį įtikinamų Rusijos ir tarptautinių NVO pranešimų dėl besitęsiančių sunkių žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje ir į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus su Čečėnija susijusiose bylose,
- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi Europos Sąjungai pirmininkavusi Jungtinė Karalystė palankiai vertino 2005 m. lapkričio 27 d. Rusijos Čečėnijos Respublikoje vykusius parlamento rinkimus ir manė, kad šie rinkimai buvo „svarbus žingsnis siekiant plačiau atstovauti įvairioms Čečėnijos visuomenės nuomonėms“,
B. kadangi Komisija teigė, kad tai „teikia vilčių“ ir kad šie pirmieji per aštuonerius metus Čečėnijos parlamento rinkimai „vyko be didesnės prievartos“, bet atsisakė komentuoti šio balsavimo nešališkumą,
C. kadangi žmogaus teisių aktyvistai viešame laiške Europos Sąjungai, pasirašytame Rusijos žmogaus teisių gynimo grupės „Memorial“, Helsinkio federacijos, Rusijos ir Čečėnijos draugystės bendrijos ir kitų, įskaitant Paryžiuje įsikūrusią Tarptautinę žmogaus teisių federaciją, apkaltino ES pagražinus tiesą, kadangi ji optimistiškai vertino rinkimus, ir pabrėžė, kad „šis pareiškimas ne tik prieštarauja faktams, kuriuos surinko Rusijos ir tarptautinė žmogaus teisių bendruomenė, ... bet ir verčia abejoti, ar ES iš tiesų gina žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus“,
D. atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos žmogaus teisių gynimo grupė „Memorial“ suabejojo oficialiai pateiktu dalyvių skaičiumi (57%) ir tvirtina, kad dalyvavimas rinkimuose buvo daug mažesnis ir kad balsavimo rezultatus iškraipė paplitęs sukčiavimas ir bauginimai,
E. kadangi Čečėnijos Respublikoje ir kai kuriais atvejais Šiaurės Kaukazo kaimyniniuose regionuose vis dar sunkiai pažeidžiamos žmogaus teisės – vyksta žudymai, kankinimai, dingsta žmonės, imami įkaitai ir nepagrįstai įkalinama,
F. kadangi Rusijos vyriausybė didžiąją dalį atsakomybės už atsakomuosius teroristinius išpuolius nuo Rusijos federalinių valdžios institucijų perkėlė vietos valdžios institucijoms, bandydama dešimtmetį trunkantį Rusijos ir Čečėnijos konfliktą paversti Čečėnijos vidaus konfliktu, kuris, pasak paskutinio bendro Tarptautinės Helsinkio žmogaus teisių federacijos, Tarptautinės žmogaus teisių federacijos, Norvegijos Helsinkio komiteto ir žmogaus teisių gynimo grupės „Memorial“ pranešimo, „padidino kovojančių šalių žiaurumą, civilių baimę ir nesaugumo jausmą“,
G. kadangi dėl didėjančio pagrobimų, kankinimų ir despotiškų nužudymų Čečėnijoje skaičiaus per pastaruosius dvejus metus kaltinamos Čečėnijos sukarintos pajėgos,
H. kadangi dauguma piktnaudžiavimo atvejų ir žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje daugiausia lieka neišaiškinta, o tai sukuria nebaudžiamumo nuotaiką, kuri sklinda už Čečėnijos ir Ingušijos Respublikos ribų ir į kitus Šiaurės Kaukazo regionus, įskaitant Šiaurės Osetiją ir visai neseniai – Kabardino-Balkariją,
I. kadangi pastaraisiais metais demokratijos padėtis Rusijoje nuolat blogėjo, ypač dėl to, kad vyriausybė didino pagrindinių televizijos ir radijo stočių kontrolę, plito savicenzūros spaudiniuose, buvo uždaromos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, ribojamos teisės rengti viešus susibūrimus, pablogėjo NVO padėtis, įskaitant žmogaus teisių aktyvistų puldinėjimo atvejus ir padidėjusią politinę teismų sistemos kontrolę,
J. pabrėžiant, kad iki šiol ES ir Rusijos konsultacijos žmogaus teisių klausimais neatnešė jokios pastebimos naudos šioje srityje, kuri turėtų būti ES ir Rusijos santykių prioritetas,
K. kadangi 2005 m. gruodžio 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą, kuriame nurodyta, kad skundas dėl buvusio sąžiningai išrinkto pasiskelbusios Čečėnijos Respublikos Ičkerijos parlamento pirmininko Ruslano Alikhajiyevo dingimo buvo priimtinas; kadangi Čečėnijos prokuratūros pradėtas tyrimas nedavė jokių rezultatų ir kadangi Rusijos vyriausybė baudžiamosios bylos medžiagą atsisakė perduoti Europos Žmogaus Teisių Teismui,
L. kadangi 2005 m. gruodžio 13 d. Komisija skyrė 6 mln. eurų paramą besitęsiančios Šiaurės Kaukazo krizės aukoms paremti, sprendimas, pagal kurį visos ES paramos šiam regionui 2005 m. dydis yra 26,3 mln. eurų, ši programa tapo penkta pagal dydį ES humanitarinės pagalbos operacija visame pasaulyje, o ES – didžiausias šio regiono donoras,
M. kadangi 2005 m. gruodžio 23 ir 27 d. šiek tiek pataisytam įstatymo, kuriuo numatoma apriboti Rusijos nevyriausybinių organizacijų veiklą, projektui buvo pritarta abejuose parlamento rūmuose ir dabar reikia tik prezidento V. Putino parašo, kad jis įsigaliotų,
N. kadangi 2005 m. gruodžio 28 d. laiške Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui nevyriausybinės organizacijos (NVO), įskaitant žmogaus teisių gynimo grupę „Memorial“, Maskvos Helsinkio grupę ir organizaciją „Už piliečių teises“, pabrėžė, kad daugelis įstatymo projekto aspektų vis dar prieštarauja tarptautinei teisei, Rusijos konstitucijai, Rusijos civiliniam kodeksui ir kitiems Rusijos įstatymams,
O. kadangi asociacijų laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė ir labai svarbi demokratinėje visuomenėje,
P. labai nerimauja, kad padidėjo rasistinė prievarta Rusijoje,
1. pakartoja, kad griežtai smerkia visus terorizmo išpuolius Rusijos Federacijoje, kuriems negali būti jokio pateisinimo;
2. labai nerimauja, kad Tarybai ir Komisijai nepavyko sustabdyti Čečėnijos Respublikoje vykstančių didelių žmogaus teisių pažeidimų, nepaisant to, kad šie pažeidimai vis dar dideliu mastu kartojami abiejų pusių ir nepavyksta pakeiti beveik visiško nebaudžiamumo padėties;
3. ragina Tarybą ir Komisiją prisiminti savo pareigas ir spręsti svarbiausius artimiausioje Europos Sąjungos kaimynystėje kylančius žmogaus teisių uždavinius;
4. ragina Tarybą ir Komisiją imtis aktyvios veiklos siekiant užkirsti kelią kitiems žmogaus teisių pažeidimams, pakeisti nebaudžiamumo Čečėnijos Respublikoje atmosferą ir reikalauti vis-à-vis, kad Rusijos valdžios įstaigos imtųsi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad Čečėnijos Respublikoje būtų visiškai gerbiamos teisės, kurias laiduoja Europos žmogaus teisių konvencija, kurią yra pasirašiusi Rusija, ir kad visi tie, kurie pažeidžia tas teises, nedelsiant būtų patraukti atsakomybėn nepaisant jų pareigų ar tautybės;
5. apgailestauja dėl to, kad pasirengimo parlamento rinkimams Čečėnijoje metu ir per rinkimus nepasinaudota tikro politinio ir demokratinio proceso galimybe įtraukti visus Čečėnijos visuomenės sluoksnius;
6. pakartoja, kad konflikto Čečėnijoje neįmanoma išspręsti karinėmis priemonėmis, ir ragina pradėti tikrą taikos procesą, kuriuo būtų siekiama derybomis rasti politinį sprendimą, kuris būtų grindžiamas visų demokratinių Čečėnijos visuomenės subjektų dialogu ir kuriuo būtų visiškai pripažintas Rusijos Federacijos teritorinis vientisumas;
7. ragina Rusijos valdžios institucijas pakeisti esamą nebaudžiamumo padėtį ir išformuoti sukarintas grupes, apriboti saugumo pajėgų veiksmus ir pavesti civiliams visiškai kontroliuoti armiją;
8. ragina Tarybą ir valstybes nares politiniuose posėdžiuose, dialogo žmogaus teisių klausimais metu ir kituose susitikimuose su Rusijos Federacija nuolat kelti Čečėnijos klausimą siekiant užtikrinti, kad šiuo klausimu nebūtų išvengta dėmesio ir susidomėjimo tarptautiniu mastu;
9. ragina paspartinti ES ir Rusijos konsultacijas dėl žmogaus teisių ir padaryti jas veiksmingesnes, atviras NVO, jei įmanoma, ir tikslingas siekiant sustiprinti šį elementą naujajame partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime tam, kad dėl jo būtų deramasi artimoje ateityje;
10. ragina Tarybą ir jai pirmininkaujančią valstybę toliau stengtis padėti Rusijai rasti taikų šio konflikto sprendimą, įskaitant ES pasiūlymą tarpininkauti; pabrėžia, kad ES turi kalbėti vienu balsu ir laikytis sutartų Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pozicijų dėl Rusijos;
11. ragina Rusijos Valstybės Dūmą sudaryti tyrimo komitetą siekiant nustatyti, kodėl Čečėnijos Respublikos teisingumo vykdymo agentūroms nepavyko patraukti atsakomybėn rimtų žmogaus teisių pažeidimų kaltininkų, kuriuos įvardijo ir daugelis žmogaus teisių gynimo grupių; primena, kad dar tik kelios bylos pasiekė teismą ir kad dauguma jų buvo sustabdyta, perduota arba nutraukta;
12. pabrėžia, kad ypač atidžiai reikėtų tirti nusikaltimus prieš žmogaus teisių gynimo aktyvistus, teisininkus, prokurorus, teisėjus ir tuos asmenis, kurie kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, ir prieš jų šeimų narius;
13. todėl ragina Rusijos valdžios institucijas vėl pradėti tyrimus ir generolų Vladimiro Shamanovo ir Yakovo Nebitko, kurie turėtų būti nuteisti ir vykstant tyrimui atšaukti iš savo pareigų, baudžiamąsias bylas, nes Strasbūro teismas paskelbė, kad jie atsakingi už negailestingą 2000 m. vasario mėn. Čečėnijos civilių gyventojų bombardavimą Katyr-Jurte;
14. ragina ES valstybes nares, jei nebaudžiamumo padėtis nepasikeis, vadovaujantis tarptautine teise, esama precedentų teise ir turint Rusijos sutikimą, skatinti Čečėnijos reikalams įkurti mišrų ad hoc tarptautinį teismą siekiant Čečėnijoje atliktų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai kaltininkus patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
15. ragina Rusijos valdžios institucijas persvarstyti 1998 m. priimtą terorizmo įstatymą siekiant, kad jis atitiktų Europos Tarybos reikalavimus, ypač atsižvelgti į galias ir atsakomybę tų asmenų, kurie imasi priemonių prieš terorizmą;
16. ragina Komisiją ištirti, ar humanitarinė pagalba, kurią ji suteikė Šiaurės Kaukazo regionui, iš tiesų pasiekė tuos žmones, kuriems jos reikia, ir įvertinti šios paramos veiksmingumą;
17. nerimauja dėl pranešimų apie administracinį ir teisminį kai kurių Čečėnijoje veikiančių NVO persekiojimą, kuris yra didesnio proceso dalis, kelianti grėsmę žodžio ir asociajų Rusijos Federacijoje laisvei, ir ragina Rusijos valdžios institucijas sustabdyti šį persekiojimą;
18. pabrėžia, kad stiprios ir nepriklausomos žmogaus teisių gynimo organizacijos sustiprins demokratinį procesą ir kovą su nebaudžiamumu Čečėnijos Respublikoje, ir ragina Rusiją užtikrinti nepriklausomą žiniasklaidą, tarptautinių ir vietos humanitarinių organizacijų veiklą ir tai, kad žmogaus teisių stebėtojai galės vykti į Čečėniją ir gaus visą įmanomą paramą ir jiems būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos;
19. apgailestauja, kad įstatymo projektui, kuriuo bus sustiprinta Rusijos NVO kontrolė, be kliūčių pritarė abeji parlamento rūmai ir nebuvo visiškai atsižvelgta į Europos Tarybos rekomendacijas, kurias ji šiuo klausimu išdėstė savo negalutinėje nuomonėje; tikisi, kad prezidentas V. Putinas, prieš pasirašydamas įstatymo projektą, dar galės užtikrinti, kad projektas visiškai atitinka Europos Tarybos rekomendacijas ir aiškiai parengtas siekiant užkirsti kelią puldinėti NVO aktyvistus Rusijoje;
20. todėl ragina Tarybą ir Komisiją iš visų jėgų stengtis skatinti plėsti ir vienyti stiprią, gyvybingą, nepriklausomą ir tikrą pilietinę visuomenę Rusijoje – pagrindinę ir būtiną veikiančios demokratijos dalį;
21. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui ir Europos Tarybai.