BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
13.3.2006
- –Eija-Riitta Korhola ir Godelieve Quisthoudt-Rowohl PPE-DE frakcijos vardu,
- –Pierre Schapira ir Marie-Arlette Carlotti PSE frakcijos vardu,
- –Thierry Cornillet ir Fiona Hall, ALDE frakcijos vardu,
- –Caroline Lucas, David Hammerstein Mintz, Frithjof Schmidt ir Alain Lipietz Verts/ALE frakcijos vardu,
- –Francis Wurtz ir Roberto Musacchio GUE/NGL frakcijos vardu,
- –Cristiana Muscardini UEN frakcijos vardu
- –PSE (B6‑0149/2006)
- –PPE-DE (B6‑0153/2006)
- –Verts/ALE (B6‑0155/2006)
- –GUE/NGL (B6‑0163/2006)
- –ALDE (B6‑0164/2006)
- –UEN (B6‑0165/2006)
Europos Parlamento rezoliucija dėl ketvirtojo Mechike 2006 m. kovo 16–22 d. vyksiančio Pasaulio vandens forumo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Pasaulio vandens 4-ąjį forumą, 2006 m. kovo 16–22 d. vyksiantį Mechike,
– atsižvelgdamas į galutines trijų pirmųjų Pasaulio vandens forumų, įvykusių Marakeše (1997 m.), Hagoje (2000 m.) ir Kiote (2003 m.), deklaracijas,
– atsižvelgdamas į JT tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir JT Tūkstantmečio projekto vandens ir sanitarijos darbo grupę, kurios pavadinimas „Sveikata, orumas ir vystymasis: ko tam reikia“,
– atsižvelgdamas į antrą JT pranešimo dėl pasaulio vandens išteklių padėties, „Vanduo – bendra atsakomybė“ leidimą, pasirodžiusį 2006 m. kovo 9 d.,
– atsižvelgdamas į 2003 m. Eviane įvykusiame Didžiojo aštuoneto (G8) susitikime priimtą su vandens ištekliais susijusį veiksmų planą, kuris buvo patvirtintas 2005 m. liepos 7 d. G8 Glenyglese (Gleneagles) priimtoje deklaracijoje,
– atsižvelgdamas į ES Vandens iniciatyvą (angl. EUWI), pradėtą 2002 m. Johanesburge įvykusiame pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl darnaus vystymosi (angl. WSSD),
– atsižvelgdamas į AKR ir ES vandens infrastruktūros priemonę, sukurtą 2004 m.,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2003 m. rezoliuciją dėl vandens valdymo besivystančiose šalyse,
– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 11 d. EP rezoliuciją dėl vidaus rinkos strategijos ir 2003–2006 m. prioritetų, kurios 5 dalyje teigiama, kad „kadangi vanduo yra bendras visos žmonijos išteklius, vandens išteklių valdymas neturėtų būti reglamentuojamas vidaus rinkos taisyklėmis“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi pusė pasaulio gyventojų kenčia nuo prastų sanitarinių sąlygų ir geriamojo vandens trūkumo ir akivaizdu, kad artėja pasaulio vandens krizė, kelianti grėsmę ne tik darniam vystymuisi, bet ir taikai bei saugumui; kadangi milijonai moterų ir vaikų pernelyg kenčia nuo nepakankamos prieigos prie geriamojo vandens ir prastų sanitarinių sąlygų,
B. kadangi vienas iš pagrindinių JT tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) yra iki 2015 m. perpus sumažinti gyventojų, neturinčių ilgalaikės prieigos prie švaraus geriamojo vandens ir pagrindinių sanitarinių priemonių, skaičių,
C. kadangi pagrindinė Mechike vyksiančio forumo tema yra pasaulinio masto problemos sprendimas vietos masto priemonėmis; kadangi vandens paskirstymas yra labai netolygus, o juo turėtų rūpintis universali viešoji tarnyba, kurios veikla būtų planuojama ir valdoma vietos mastu, nes siekiant šio tikslo toks mastas tinkamiausias; kadangi tokia vietos masto viešoji tarnyba gali būti novatoriško ir demokratiško vietos masto valdymo organo užuomazga ir kadangi vandens ir jo kokybės valdymas yra gyvybiškai svarbus tvaraus skurdžiausios pasaulio gyventojų dalies vystymosi požiūriu,
D. kadangi prasta vandens, kuris žmogui gyvybiškai būtinas, kokybė yra viena iš svarbiausių besivystančių šalių mirtingumo priežasčių, dėl kurios kasmet miršta milijonai žmonių, kurių pusė – vaikai, nes daugiau nei milijardas žmonių neturi prieigos prie geriamojo vandens, o du su puse milijardai – prie sanitarijos,
kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės kasmet skiria 1,4 mlrd. eurų besivystančių šalių prieigai prie vandens ir sanitarinių sąlygų gerinti, todėl ES yra didžiausios šios srities paramos teikėja pasaulyje,
kadangi AKR ir ES vandens infrastruktūros priemone, atsižvelgiant į tūkstantmečio vystymosi tikslus ir į pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl darnaus vystymosi užsibrėžtus tikslus, siekiama plėsti tvarų vandens tiekimą, gerinti sanitarijos infrastruktūrą, tobulinti vandens išteklių valdymą ir integruotą vandens išteklių valdymą (angl. IWRM) AKR šalyse ir padėti joms išspręsti finansavimo trūkumo problemą,
1. teigia, kad vanduo yra bendras žmonijos turtas, todėl prieigos prie vandens teisė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių; ragina imtis visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad iki 2015 m. skurdžiausi pasaulio gyventojai turėtų prieigą prie vandens;
2. ragina Komisiją Mechike vyksiančiame forume atstovauti Europos Sąjungai užsibrėžus tikslą pasiekti, kad galutinėje ministrų deklaracijoje būtų pripažinta, jog prieigos prie vandens teisė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių; turėdamas tai mintyje ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pasiūlyti Jungtinių tautų kontekste parengti su vandeniu ir vandens išteklių valdymu susijusią tarptautinę sutartį, kurioje būtų pripažinta prieigos prie vandens teisė;
3. apgailestauja dėl to, kad Pasaulio vandens forumo veikla buvo menkai susijusi su Jungtinių Tautų darbu; primena, kad yra 21 tarptautinė organizacija, sprendžianti įvairaus pobūdžio su vandeniu susijusias problemas, ir ragina įsteigti su vandeniu susijusių klausimų koordinavimo agentūrą, kuri būtų tiesiogiai pavaldi Jungtinėms Tautoms;
4. pabrėžia, kad su vandeniu susijusių klausimų koordinavimo agentūros veikla turėtų apimti ne tik vandens išteklių valdymą, bet ir visuomenės sveikatos bei aplinkos apsaugą ir kad jai būtų patikėta rengti strategijas, kuriomis būtų siekiama tokios ekonomikos ir žemės ūkio raidos, kuri padėtų palaikyti arba atkurti aukštus vandens kokybės standartus;
5. pabrėžia, kad vandens ištekliai turi būti valdomi vadovaujantis dalyvavimu grindžiamu integruotu požiūriu, kuris susietų vartotojus ir sprendimų priėmėjus vietos mastu, demokratiškai kuriančius vandens politiką;
6. ragina į rengiant visas vandens tiekimo ir sanitarijos programas ypač atsižvelgti į lyčių nelygybės klausimą ir užtikrinti vienodą iš šių programų gautos naudos ir jų teikiamų galimybių paskirstymą bei sustiprinti moterų vaidmenį tiekiant, valdant ir prižiūrint vandens išteklius;
7. džiaugiasi tuo, kad 500 mln. eurų iš 9-ojo EPF buvo skirta AKR ir ES vandens infrastruktūrai sukurti – taip buvo papildyta anksčiau iš 9-ojo EPF skirta 475 mln. eurų dydžio finansavimo suma, skirta vandens tiekimui ir sanitarijai; ragina, kad atitinkamai lėšų vandens tiekimui ir sanitarijai būtų skirta ir iš 10-ojo EPF; tikisi, kad tarptautinės organizacijos savo veiklos planuose suteiks daugiau svarbos vandeniui ir kad skolų sumažinimas turės teigiamą poveikį investavimui į vandens tiekimą;
8. atkreipia dėmesį į Tūkstantmečio projekto vandens ir sanitarijos darbo grupės išvadas ir joms pritaria; remiantis šiomis išvadomis pagrindinių tūkstantmečio vystymosi tikslų nepavyks pasiekti, jei nebus įgyvendintos šios sąlygos:
● skirti didesnę paramą mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymuisi ir daugiausia paramos teikti būtent MIŠ,
● mažas ir vidutines pajamas turinčioms besivystančioms šalims skirtas lėšas perskirti skurdžiausioms šalims,
● visi svarbūs veikėjai turi labiau įsipareigoti sukurti tikrą su vandens tiekimu ir sanitarija susijusių iniciatyvų nuosavybę ir sutelkti veiklą į bendruomenės mobilizavimą;
9. ragina skatinti Europos Sąjungos vietos valdžios institucijas už vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugas vartotojų sumokėtų mokesčių dalį skirti decentralizuoto bendradarbiavimo priemonėms finansuoti; ragina Europos Sąjungą skirti reikiamas lėšas tokioms priemonėms remti ir palaikyti, ypač atsižvelgiant į duomenų koordinavimą ir rezultatų panaudojimą bei platinimą;
10. ragina Komisiją ir Tarybą pripažinti svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį saugant ir valdant vandens išteklius ir apgailestauja dėl to, kad rengiant Europos bendro finansavimo programas nėra pakankamai atsižvelgiama į vietos valdžios institucijų gebėjimus, patirtį ir išteklius, jie nėra pakankamai vertinami ir išnaudojami, nors ES vietos valdžios institucijos dėl savo techninės kompetencijos, išmanymo ir patirties galėtų puikiai padėti besivystančių šalių vietos valdžios institucijoms;
11. pabrėžia, kad priemonės, kuriomis būtų siekiama pagerinti vandens tiekimą ir sanitarijos sąlygas, neturėtų būti priimamos atskirai, o turėtų sudaryti nuoseklios daug sričių apimančios vystymosi strategijos, į kurią būtų įtraukiamos ir kitos politikos sritys, pvz., sveikatos apsauga ir švietimas, infrastruktūros, gebėjimų ugdymas ir tinkamas valdymas bei tvaraus vystymosi strategijos, dalį;
12. pabrėžia, kad svarbu anksti užkirsti kelią bręstantiems su vandeniu susijusiems regioniniams konfliktams, ypač regionuose, kuriuose skirtingos šalys naudojasi tuo pačiu vandens baseinu; atsižvelgdamas į tai ragina ES ir tarptautinio masto veikėjus toliau tobulinti regioninės vandens politikos koordinavimą ir skatinti steigti regionines vandens išteklių valdymo institucijas;
13. džiaugiasi Europos ir tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų pastangomis mobilizuotis siekiant spręsti su prieiga prie vandens , ypač skurdžiausių gyventojų, susijusias problemas, ir jas skatina; ragina 2006 m. Pasaulio vandens forumo dalyvius forumo metu aktyviai dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijų rengiamuose susitikimuose ir gerai apsvarstyti juose pateiktus pasiūlymus;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisija, AKR ir ES tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui ir Pasaulinės sutarties dėl vandens išteklių sekretoriatui.