BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
20.3.2006
- –Giles Chichester, Paul Rübig, Jacek Emil Saryusz-Wolski ir Alejo Vidal-Quadras Roca PPE-DE frakcijos vardu,
- –Robert Goebbels, Reino Paasilinna, Mechtild Rothe ir Pasqualina Napoletano PSE frakcijos vardu,
- –Lena Ek, Fiona Hall, Anne Laperrouze, Patrizia Toia ir Vittorio Prodi ALDE frakcijos vardu,
- –Konrad Szymański, Cristiana Muscardini, Umberto Pirilli, Guntars Krasts ir Inese Vaidere UEN frakcijos vardu
- –ALDE (B6‑0189/2006)
- –UEN (B6‑0192/2006)
- –PPE-DE (B6‑0198/2006)
- –PSE (B6‑0202/2006)
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos energijos tiekimo patikimumo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi energetikos saugumas turėtų būti laikomas svarbia globalios saugumo sistemos dalimi ir turi vis didesnį poveikį Europos Sąjungos saugumui aplamai,
B. kadangi Komisija priėmė savo Žaliąją knygą apie Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategiją (KOM(2006) 105),
C. kadangi ES energetikos politika turi tris tikslus: užtikrinti tiekimo patikimumą, konkurencingumą ir aplinkos apsaugą,
D. kadangi 25 valstybes nares turinti ES importuoja 48 proc. energijos (2002 m. duomenys) ir planuojama, kad iki 2030 m., jei nebus imtasi jokių papildomų priemonių, priklausomybė nuo importuojamos energijos padidės ir bus importuojama 71 proc. energijos, ir kadangi tiekimo patikimumas yra viena svarbiausių energijos saugumo sąlygų,
E. kadangi 76,6 proc. ES naftos, 53 proc. dujų, 35,4 proc. anglies ir beveik 100 proc. urano ir urano produktų yra importuojama,
F. kadangi 2005 m. 25 ES valstybėse pagrindinis sunaudotos energijos kiekis atitiko 1700 milijonų naftos tonų ekvivalentą (angl. Mtoe, millions of tons of oil equivalent), iš kurių 38 proc. sudarė nafta, 23 proc. – dujos, 18 proc. – anglys / kietasis kuras, 15 proc. – branduolinė energija ir 6 proc. – atsinaujinantys energijos šaltiniai (AEŠ),
G. kadangi 2004 m. 25 ES valstybėse 28 proc. galutinio sunaudotos energijos kiekio teko pramonės sektoriui, 31 proc. – transporto sektoriui ir 41 proc. – statybų sektoriui;
H. kadangi 25 ES valstybėse 31 proc. bendro pagamintos elektros energijos kiekio sudarė branduolinė, 25 proc. – kietojo kuro (daugiausia anglies), 18 proc. – dujų, 14 proc. – atsinaujinančių energijos šaltinių ir 5 proc. – naftos energija,
I. kadangi energijos naudojimo intensyvumas 25 ES valstybėse narėse nuolat buvo mažinamas tiek, kad dabar reikia apie 70 proc. vienam ekonominės gamybos vienetui 1980 m. sunaudotos energijos, kadangi bendras pirminės energijos naudojimas 25 ES valstybėse narėse tuo pačiu laikotarpiu didėjo po 0,8 proc. kasmet, tai yra 0,5 proc. 1 gyventojui per metus, tuo pačiu laikotarpiu,
J. kadangi 59 proc. 2004 m. Europoje sunaudotos naftos kiekio teko transporto sektoriui, 17 proc. – pastatams, 16 proc. – neimliems energijai sektoriams ir 8 proc. pramonei; kadangi Komisija mano, jog iki 2030 m. energijos paklausa transporto sektoriuje didės mažiausia 30 proc., oro transporto sektoriuje iki 5 proc. kasmet,
K. kadangi 29 proc. 2004 m. 25 ES valstybėse narėse sunaudotų dujų kiekio panaudoti elektros gamybai, o likę 71 proc. panaudoti ne elektros gamybai (pramonė, pastatai, etc.),
L. kadangi daugelį metų anglių paklausa ES mažėjo, priklausomybė nuo importo jau siekia 50 proc. ir didėja, palyginti su suvartojamu anglių kiekiu,
M. kadangi trylika valstybių narių gamina branduolinę energiją ir kai kurios valstybės narės yra įsipareigojusios ilgainiui atsisakyti branduolinės energijos,
N. kadangi ES energijos rinka šiuo metu nėra integruota ir nepakankamai konkurencinga,
O. kadangi ES užsibrėžė tikslą iki 2010 m. padidinti iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos suvartojimo dalį nuo 6 iki 12 proc., iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos elektros dalį padidinti iki 22,1 proc., o iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamo kuro dalį padidinti 5,75 proc.; kadangi šie uždaviniai gali būti pasiekti valstybėms narėms tinkamai sureguliavus savo politiką,
P. kadangi ES priėmė galutinio energijos naudojimo efektyvumo ir energijos tiekimo paslaugų direktyvą, kuria reikalaujama, kad valstybės narės parengtų veiksmų planus, nustatančius savo energijos taupymo per būsimus devynerius metus strategijas,
Q. kadangi AEŠ daugiausiai yra vietiniai ištekliai ir gali būti naudojami visuose sektoriuose, t. y. elektros, šildymo ir vėsinimo, bei transporto sektoriuose,
R. kadangi, remiantis vėliausiais leidinio „Eurobarometro“ duomenimis apie energetiką, beveik pusė ES piliečių (48 proc.) yra įsitikinę, kad jų valstybių vyriausybės turi skirti dėmesį saulės energijos panaudojimo plėtojimui, 41 proc. mano, kad reikia skatinti pažangius naujų energijos gamybos technologijų tyrimus, 31 proc. pasisako už vėjo galios panaudojimo tobulinimą, o tuo tarpu teisės aktai siekiantys mažinti priklausomybę nuo naftos ir branduolinės energijos panaudojimo tobulinimas mažiau įvertintas, atitinkamai – 23 proc. ir 12 proc. respondentų,
S. kadangi ES turėtų pasinaudoti savo neišnaudotomis galimybėmis taupyti energiją visuose sektoriuose, įskaitant transporto, taip pat plėtoti naujus atsinaujinančius energijos šaltinius ir technologijas,
T. kadangi energija yra gyvybiškai svarbi ekonominiam augimui, užimtumui ir socialiniam vystymuisi ir kadangi energijos tiekimo trikdžiai gali lemti nestabilumus ir grėsti taikai,
KALBĖJIMAS VIENU BALSU
1. džiaugiasi Komisijos žaliąja knyga apie Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategiją; tačiau pastebi, kad Žaliojoje knygoje nekeliami nauji uždaviniai ir nepateikiama pažangių konkrečių pasiūlymų, kuriais būtų atsakyta į nesenus raginimus vykdyti bendrą energijos politiką; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti greitą politinį procesą tam, kad būtų įgyvendinta platesnio masto Europos energetikos politika, kuo greičiau nurodant konkretų veiksmų planą; reikalauja, kad šio proceso metu su Europos Parlamentu būtų visapusiškai konsultuojamasi;
2. pastebi, kad Žaliojoje knygoje neaptarti gyvybiškai svarbūs sektoriai, kurie labai priklauso nuo importuojamos energijos šaltinių, ypač transportas ir aviacija; mano, kad Žaliojoje knygoje nekeliama tokių didelių tikslų, kaip buvo daroma Komisijos pranešime dėl konkurencingos automobilių sektoriaus reguliavimo sistemos 21 amžiuje (angl. „CARS-21“);
3. pažymi, kad neseni Rusijos ir jos kaimynių ginčai dėl dujų kainų, taip pat neseniai pabrangusi žaliavinė nafta parodė, koks nepatikimas yra energijos tiekimas ir jos paskirstymas; pažymi, kad energetikos politika siaurąja prasme turi būti susieta su užsienio ir saugumo politika; ragina Komisiją atsakyti į nesenus raginimus dėl bendros energetikos politikos;
4. ragina ES imtis iniciatyvos ir užmegzti glaudų bendradarbiavimą su visomis daugiausia naftos ir dujų naudojančiomis šalimis – JAV, Japonija ir augančios ekonomikos šalimis, pavyzdžiui, Indija ir Kinija – sukurti išsamią ir visa apimančią strategiją, kuria būtų siekiama suvienyti šalių-vartotojų pastangas atsispirti šalių gamintojų oligopolijos nustatomoms sąlygoms; primygtinai reikalauja, kad šia strategija būtų skatinamos pažangiausios energijos taupymo ir efektyvumo technologijos bei alternatyvių energijos šaltinių naudojimas;
5. pripažįsta, svarbą gerų politinių santykių su šalimis partnerėmis, pagrindinėmis energijos tiekėjomis, ypač Norvegija, kuri yra trečioji naftos gavėja pasaulyje ir kuri siūlo nenutrūkstamą energijos tiekimą, taip pat išlaikė gerus santykius su Rusija energetikos sektoriuje;
6. sutinka su Taryba, kad bendra tiekimo patikimumo strategija turi apimti valstybių narių geografinius, ekonominius, regioninius, klimato ir struktūrinius skirtumus;
7. ragina kiekvieną ES valstybę narę sudaryti energijos perspektyvų planą, pagrįstą vidutinio ir ilgo laikotarpio prognozėmis dėl energijos pasiūlos ir paklausos valdymo, ir išvardinti priemones, kurias numatoma taikyti siekiant patenkinti paklausą, susijusią su gamyba valstybėje ir energijos importu, nurodant kokį poveikį ši pusiausvyra turės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui;
8. pabrėžia, kad aktyvi politika, palaikanti demokratines reformas, formuojanti pilietinę visuomenę ir skatinanti socialinę pažangą energiją gaminančiose šalyse ir šalyse, turinčiose tiekimo infrastruktūrą, ypatingai prisidės kuriant politinį stabilumą, kuris būtinas siekiant užtikrinti energijos tiekimo ir paskirstymo patikimumą;
9. ragina Komisiją ir Tarybą pasiūlyti tarpininkavimo sistemą, kuri būtų pripažint tarptautiniu mastu, skirtą spręsti konfliktus ir ginčus dėl energijos tiekimo ir paskirstymo; įsitikinęs, kad ES gali imtis iniciatyvos plėtoti šią tarpininkavimo sistemą, kuri taip pat būtų kaiminystės politikos dalimi, kartu su kitomis pagrindinėmis šalimis-tiekėjomis ir galėtų aktyviai skatinti tarpininkavimo sistemą pasaulio mastu; todėl ES turėtų plėtoti būdingą požiūrį į tarptautinį energijos tiekimo valdymą;
10. pabrėžia, kad svarbu, jog naujoji ES energetikos diplomatija pradėtų konstruktyvų dialogą su visais pagrindiniais energijos vartotojais ir ypač su augančios ekonomikos šalimis apie energijos efektyvumą ir energijos taupymą siekiant nustatyti minimalius efektyvumo standartus, kurie palaipsniui turi būti suderinti plataus vartojimo prekėms, pavyzdžiui, automobiliams, biuro įrangai, buitiniams elektronikos prietaisams ir skatinti pasauliniu lygiu integruoti aplinkos klausimus į transporto ir energetikos sprendimus;
SOLIDARUMAS EUROPOS SĄJUNGOJE
11. pabrėžia, kad glaudesnis valstybių narių solidarumas turėtų būti bendros energetikos politikos pagrindas siekiant spręsti problemas, susijusias su realiu infrastruktūros saugumu ir tiekimo saugumu; taip pat mano, kad glaudesnis solidarumas gerokai pagerintų ES galimybes tarptautiniu lygiu ginti bendrus interesus energetikos klausimais;
12. remia siekį stiprinti Europos kaimynystės politiką, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis energetikos srityje, įskaitant transportavimo infrastruktūrą, kuriai turėtų būti skiriama speciali finansinė parama; ragina bendradarbiavimo energetikos politikos srityje klausimą įtraukti į veiksmų planus, rengiamus pagal Europos kaimynystės politikos programą;
13. ragina laikytis sąžiningumo ir bendros atsakomybės principų įgyvendinant energetikos politiką valstybių narių lygmeniu ir priimant strateginius sprendimus konsultuotis su ES valstybių narių partneriais, kuriems šie sprendimai gali turėti poveikio;
GERAI VEIKIANTI VIDAUS RINKA
14. tvirtai laikosi nuomonės, kad norint išsaugoti elektros tiekimo patikimumą būtina skubiai perkelti galiojančias ES teisės normas į valstybių narių teisę, kurti aktyvią elektros ir dujų vidaus rinką ir stiprinti konkurencingumą, skaidrumą ir energetikos efektyvumą;
15. yra labai susirūpinęs dėl vidaus rinkos iškraipymo dėl protekcionistinės paramos įmonėms, kurios valstybių narių rinkoje užima dominuojančią padėtį, ir ragina Komisiją pasirūpinti, kad vidaus rinkos taisyklės būtų visiškai įgyvendinamos, užtikrinta sąžininga ir nediskriminuojanti konkurencija ir būtų vengiama oligopolijos energetikos rinkoje;
16. ragina Tarybą pritarti Parlamento pozicijai dėl transeuropinių energijos tinklų (angl. TEN) prioritetų siekiant įdiegti transeuropinių energijos tinklų grandis, kurių trūksta, šalinti tiekimo problemas, gerinti tiekimo patikimumą ir baigti kurti vidaus rinką, jei būtina, remiant konkrečius projektus;
17. ragina valstybes nares sukurti ES vidaus energetikos rinką, kurioje būtų vidaus ir išorės tiekimo šaltinių pusiausvyra, užtikrinti valstybių narių energetinių sistemų sąveiką ir kurti konkurencingą aplinką energetikos sektoriuje atsiejant energijos tiekimo ir paskirstymo sistemas ir tuo pat metu užtikrinant tiekėjų konkurenciją;
18. mano, kad klausimą dėl Kioto sistemos raidos po 2012 m. šiuo metu reikia aktyviai svarstyti iš naujo, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant daugelį investicijų programų rinkoje būtų atsižvelgta į išlaidas, susijusias su anglimi, taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad Europos konkurencingumui ir ekonomikos augimui jau kelia grėsmę išaugusios darbo ir elektros energijos kainos;
TVARŪS ENERGIJOS ŠALTINIAI
19. ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias energetikos priemones ir skubiai bei kiek įmanoma daugiau investuoti į tikrai efektyvų energijos naudojimą ekonomikoje, siekiant kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; be to, ragina Komisiją visada pabrėžti energijos taupymo ir energijos naudojimo efektyvumo svarbą mažinant energetikos priklausomybę;
20. pabrėžia, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai ir energijos naudojimo efektyvumas nepaprastai svarbūs Europos energetikos politikai ir energijos tiekimui ateityje; todėl prašo Komisijos ir Tarybos numatyti naujus, didelius tikslus šioje srityje nuo 2010 m., siekiant užtikrinti spartesnį visų valstybių narių vystymąsi; primygtinai reikalauja, kad, siekiant užtikrinti aktyvesnį atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą rinkos šildymo sektoriuje, būtų parengta direktyva dėl šildymo ir aušinimo naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kaip nusprendė Europos Parlamentas;
21. dar kartą patvirtina, kad tvirtai remia atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant tikslo, kad iki 2010 m. atsinaujinančių energijos šaltinių dalis sudarytų 12 % visos sunaudojamos energijos ir 22,1 % elektros energijos, ir džiaugiasi, kad patvirtinta direktyva dėl elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo;
22. pritaria naujai Komisijos iniciatyvai, pateiktai veiksmų plane dėl biomasės, ir pasiūlymui dėl biokuro bei ragina visas ES institucijas imtis aktyvesnių priemonių ir panaudoti atsinaujinančių biomasės energijos šaltinių galimybes, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus;
23. mano, kad Komisija turėtų skubiai pateikti pasiūlymų ir bendradarbiauti su pramonės įmonėmis siekiant paspartinti vandenilio ir kuro elementų naudojimą, kad būtų galima geriau užtikrinti tvarų ir ilgalaikį energijos naudojimo efektyvumą ir energijos taupymą transporto sektoriuje; pabrėžia, kad taikant įprastinį biomasės deginimą galima prisidėti prie Europos Sąjungos energijos poreikių tenkinimo; ragina Komisiją, atsižvelgiant į papildomų pajamų iš žemės ūkio ir miškininkystės sektorių teikiamus privalumus, įgyvendinti intensyvią programą, skirtą kuo skubiau organizuoti gamybą, žemės ūkio ir miškininkystės veiklos atliekų surinkimą, pirolizę ir gaunamų dujų panaudojimą;
24. pripažįsta didėjančią dujų svarbą, kadangi dujos sudaro vis didesnę energijos gamybos šaltinių dalį, taip pat pabrėžia, kad reikia įgyvendinti įvairias strategijas siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą, pvz., suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų statybą, saugojimo įrenginių ir naujų dujotiekių įdiegimą;
25. yra įsitikinęs, kad branduolinės energijos klausimai yra dalis Europos politinių diskusijų dėl energijos įvairovės; mano, kad tuo atveju, jeigu branduolinė energija ir toliau kai kuriose valstybėse narėse bus svarbi, sprendimai šiuo klausimu gali būti priimami tik valstybių narių lygmeniu, remiantis subsidiarumo principu;
26. sutinka su Komisijos išvada, kad valdant paklausą pirmenybė turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis siekiama skatinti energijos naudojimo veiksmingumą, sumažinti energijos eikvojimą ir ją taupyti; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl vėluojančių pasiūlymų transporto sektoriuje; atkreipia dėmesį į ekonomines galimybes sutaupyti mažiausia 20 % sunaudojamos energijos ir į tai, kad šių galimybių daugės didėjant energijos kainoms, tobulėjant technologijoms ir didėjant masto ekonomijai;
27. pabrėžia, kad statybos sektorius yra daugiausia energijos naudojantis sektorius, kadangi jis sunaudoja daugiau kaip 40 % visose 25 ES valstybių narių sunaudojamos energijos; taip pat pabrėžia, kad didėjančios energijos kainos daro poveikį visai ekonomikai, o ypač žmonėms, kurių padėtis nepalanki socialiu požiūriu; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti savo veiksmus siekiant gerinti Europos būstų fondo padėtį ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europos investicijų banku siūlyti naujoviškus finansavimo būdus;
MOKSLO TYRIMAI IR PLĖTRA
28. pripažįsta moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtų investicijų svarbą, kad būtų panaudojamos dabartinės technologijos ir plėtojamos naujos siekiant išsaugoti pirmaujančią Europos padėtį, palyginti su konkurentais, ir kurti naujas, tvarias ir ilgalaikes darbo vietas, atsižvelgiant į Lisabonos darbotvarkės tikslus ir imantis priemonių įgyvendinti 7-ąjį Tūkstantmečio plėtros tikslą, susijusį su aplinkosaugos tvarumo užtikrinimu;
29. pabrėžia, kad dar yra daug galimybių toliau tobulinti atsinaujinančius energijos šaltinius ir kurti pasaulinę naujos atsinaujinančių energijos šaltinių įrangos ir sistemų rinką, ir ragina Europos Sąjungą 7-ojoje mokslinių tyrimų pagrindų programoje numatyti atitinkamai lėšų atsinaujinančių energijos šaltinių technologijoms ir padėti šio sektoriaus mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) pasinaudoti pasiekta technologine pažanga siekiant sėkmės pasaulinėje rinkoje;
30. pabrėžia, kad prognozuojant sutariama dėl to, kad įprastinės elektrinės ir toliau gamins didelę elektros energijos dalį, net ir ilgalaikėje perspektyvoje, todėl ragina skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą siekiant užtikrinti minėtų elektrinių efektyvumą ir imtis veiksmų jį didinti;
31. mano, kad žinios apie branduolių sintezės technologijas ir šių technologijų taikymas yra strategiškai svarbūs ir turėtų būti toliau plėtojami Europos Sąjungoje;
32. pabrėžia, kad savanoriški susitarimai galėtų būti naudingi siekiant skatinti naftos ir dujų įmonių vykdomus mokslinius tyrimus ir plėtros priemones, kad atsižvelgiant į bendrą socialinę šių įmonių atsakomybę jos galėtų plėtoti naujas technologijas energetikos srityje;
33. prašo 7-ojoje mokslinių tyrimų pagrindų programoje numatyti mokslinius biomasės ir visų atsinaujinančių energijos šaltinių tyrimus, įskaitant bangų, jūros potvynių energijos ir energijos kaupimo, taip pat akmens anglių dujinimo tyrimus, siekiant mažinti išmetamų teršalų kiekį ir kurti pasaulinę rinką;
34. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.