BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
25.10.2006
- –Elisabeth Jeggle ir Bernd Posselt PPE-DE frakcijos vardu,
- –Pasqualina Napoletano, Bernadette Bourzai ir Jan Marinus Wiersma PSE frakcijos vardu,
- –Ona Juknevičienė ir Marios Matsakis ALDE frakcijos vardu,
- –Alyn Smith, Hélène Flautre, Cem Özdemir, Satu Hassi ir Bart Staes Verts/ALE frakcijos vardu,
- –PSE (B6‑0556/2006)
- –Verts/ALE (B6‑0559/2006)
- –PPE-DE (B6‑0563/2006)
- –ALDE (B6‑0567/2006)
Europos Parlamento rezoliucija dėl Uzbekistano
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Vidurio Azijos respublikų ir Uzbekistano, o ypač į 2005 m. birželio 9 d. ir 2005 m. spalio 27 d. rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į Komisijos strateginį dokumentą dėl Vidurio Azijos 2002–2006 m. laikotarpiu,
– atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą tarp Europos Bendrijų ir jų valstybių narių bei Uzbekistano Respublikos,
– atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 18 d. ir spalio 3 d. vykusios Bendrųjų reikalų ir išorės reikalų tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į ES pirmininkaujančios valstybės pareiškimus dėl žmogaus teisių padėties Uzbekistane 2005 ir 2006 m.,
– atsižvelgdamas į JT darbo grupės dėl pagrobimo arba priverstinio dingimo atvejų 2005 m. gruodžio 27 d. paskelbtą ataskaitą,
– atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos 2006 m. kovo 3 d. paskelbtą pranešimą dėl teismo procesų stebėsenos,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo pilietinių ir politinių teisių klausimais, įskaitant kankinimo ir kalinimo klausimus, Manfredo Nowako ataskaitą, kuri buvo paskelbta 2006 m. kovo 21 d.,
– atsižvelgdamas į nuolatinio Uzbekistano Respublikos atstovo JT 2006 m. birželio 26 d. laišką JT Generaliniam Sekretoriui dėl žmogaus teisių padėties Uzbekistane,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi kitas Europos Sąjungos ir Uzbekistano Respublikos bendradarbiavimo tarybos susitikimas vyks 2006 m. lapkričio 8 d,
B. kadangi tikimasi, jog Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba 2006 m. lakpričio 13 d. svarstys, ar toliau taikyti 2005 m. gegužės mėn. po įvykių Andidžane priimtas sankcijas,
C. kadangi Uzbekistano vyriausybė neatkreipė dėmesio į pritaikius sankcijas Tarybos iškeltas sąlygas,
D. kadangi Uzbekistano vyriausybė iki šiol neleido atlikti nė vieno nepriklausomo tyrimo dėl 2005 m. gegužės 13 d. įvykių Andidžane,
E. kadangi po 2005 m. Andidžano žudynių Uzbekistano valdžios institucijos ėmėsi griežtų priemonių prieš žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomus žurnalistus ir pilietinės visuomenės institucijas ir teisė šimtus žmonių, įtariamų dalyvavus sukilime,
F. kadangi tarptautinės žmogaus teisių organizacijos teigia, kad per pastaruosius metus nieko nežinoma apie tūkstančius žmonių, kurie buvo sulaikyti siekiant nuslėpti tiesą, kadangi kyla didelis pavojus, kad sulaikyti žmonės bus kankinami ir su jais bus netinkamai elgiamasi, kadangi jokiems stebėtojams nebuvo leista stebėti daugelio asmenų, kaltinamų nusikaltimais, už kuriuos baudžiama mirties bausme, teismo procesų,
G. kadangi 2006 m. kovo mėn. paskelbtoje JT specialiojo pranešėjo kankinimų klausimais ataskaitoje teigiama, kad nebuvo jokių esminių pokyčių plačiai paplitusio kankinimų naudojimo ir politikos bei veiksmų, kuriais siekiama kovoti su kankinimais, klausimu, kadangi Uzbekistano vyriausybė nesiėmė jokių reikšmingų priemonių, kurios nutrauktų įsigalėjusį nebaudžiamumą,
H. kadangi 2006 m. kovo 17 d. buvo uždarytas Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras Taškente,
I. kadangi po įvykių Andidžane šimtai Uzbekistano piliečių buvo priversti bėgti į Kirgizijos Respubliką ir kitas kaimynines šalis, kadangi skandalingai pažeidžiant 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso pabėgėliai iš Uzbekistano buvo išduoti Uzbekistanui,
J. kadangi Uzbekistano visuomenė yra didžia dalimi pasaulietiška ir ribotu mastu pasireiškiantį ekstremizmą iš esmės skatina socialinė neteisybė, kadangi kova su religiniu ekstremizmu gali būti vykdoma tik teisėtomis priemonėmis, o ne pasitelkiant priespaudą,
K. kadangi pilietinė visuomenė Vidurio Azijoje, įskaitant Uzbekistaną, vis dažniau reikalauja atviresnės visuomenės, kurioje būtų visiškai gerbiamos asmens laisvės ir žmogaus teisės, ir demokratinių pokyčių,
1. dar kartą pažymi ES ir Uzbekistano santykių ir nuolatinio dialogo svarbą ir pripažįsta lemiamą Uzbekistano vaidmenį Vidurio Azijos regione, bet pabrėžia, kad šie santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principams, kaip įtvirtinta ES ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime;
2. ragina Tarybą dar 12 mėn. taikyti sankcijų politiką ir ją išplėsti:
- -į ES asmenų, kuriems draudžiama išduoti vizas, sąrašą įtraukiant prezidentą Islamą Karimovą, vidaus reikalų ministrą Bahodirą Matliubovą, gynybos ministrą Ruslaną Mirzajevą, teisingumo ministrą Buritošą Mustafajevą, generalinį prokurorą Rašidą Kodirovą, Valstybės saugumo tarnybos vadovą Rustaną Inojatovą ir Andidžano regiono valdytoją Saudullo Begalijevą;
- -įšaldyti visų asmenų, kurių atžvilgiu taikomas draudimas išduoti vizas, lėšas ir neleisti, kad jie naudotųsi bet kokiais savo ištekliais, saugomais ES, arba ES bankų sistema;
3. ragina Uzbekistaną glaudžiai bendradarbiauti su ESBO ir JT, ypač atsižvelgiant į raginimą atlikti patikimą, skaidrų ir nepriklausomą tyrimą, laikytis tarptautinės teisės ir leisti atlikti visas JT specialiąsias procedūras, dėl kurių buvo paprašyta leidimų, bei leisti veikti ESBO ir nepriklausomiems stebėtojams;
4. ragina Tarybą imtis visų būtinų priemonių JT Žmogaus teisių taryboje siekiant, kad Uzbekistanui nebebūtų taikoma konfidenciali 1503 procedūra ir šios šalies atžvilgiu būtų taikoma viešo nagrinėjimo procedūra, kaip savo 2005 m. liepos mėn. ataskaitoje, kurioje komentuojamos Andidžano žudynės, rekomendavo JT Vyriausioji žmogaus teisių komisarė Louise Harbor;
5. ragina Uzbekistano vyriausybę išlaisvinti visus vis dar kalinamus žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir politinės opozicijos narius ir leisti jiems dirbti laisvai ir nebijant persekiojimo, ir ragina Uzbekistano vyriausybę baigti puolimus prieš NVO;
6. ragina Uzbekistano valdžios institucijas leisti Taškente vėl atidaryti JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą;
7. ragina Kirgizijos Respubliką ir kitas kaimynines šalis visiškai gerbti 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso, kurioje numatyta, kad pabėgėliai negali būti prievarta grąžinami į savo kilmės šalį, ir pabėgėlių iš Uzbekistano neišduoti Uzbekistanui; šiuo požiūriu ragina Tarybą ir Komisiją kruopščiai stebėti visų pabėgėlių iš Uzbekistano, kurie jau buvo perduoti Uzbekistanui, padėtį;
8. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES specialiajam atstovui Vidurio Azijoje, Uzbekistano ir Kirgizijos prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir ESBO Generaliniam sekretoriui.