BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

17.1.2007

pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį pateikė

• –Philip Dimitrov Dimitrov, Konstantin Dimitrov, Martin Dimitrov, Stefan Sofianski, Geoffrey Van Orden, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Simon Busuttil ir Simon Coveney PPE-DE frakcijos vardu,
• –Kristian Vigenin, Georgi Bliznashki, Evgeni Kirilov, Marusya Lyubcheva, Mladen Chervenyakov, Atanas Paparizov, Jan Marinus Wiersma, Pasqualina Napoletano, Catherine Guy-Quint, Alexandra Dobolyi, Hannes Swoboda, Elena Valenciano ir Pierre Schapira PSE frakcijos vardu
• –Filiz Hakaeva Husmenova, Graham Watson, Adrian Cioroianu, Stanimir Ilchev, Tchetin Kazak, Antonyia Parvanova, Nedzhmi Ali, Christina Christova, Lydia Shouleva, Frédérique Ries ir Marios Matsakis ALDE frakcijos vardu,
• –Brian Crowley, Cristiana Muscardini, Eoin Ryan, Roberta Angelilli ir Ģirts Valdis Kristovskis UEN frakcijos vardu
• –Hélène Flautre, Raül Romeva i Rueda, Kathalijne Maria Buitenweg, Cem Özdemir ir Elly de Groen-Kouwenhoven Verts/ALE frakcijos vardu,
• –Vittorio Agnoletto, André Brie ir Willy Meyer Pleite GUE/NGL frakcijos vardu,

keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:

• –GUE/NGL (B6‑0024/07)
• –PSE (B6‑0025/07)
• –ALDE (B6‑0026/07)
• –UEN (B6‑0027/07)
• –Verts/ALE (B6‑0028/07)
• –PPE-DE (B6‑0029/07)

dėl penkių medicinos seserų iš Bulgarijos ir gydytojo iš Palestinos nuteisimo ir įkalinimo Libijoje

Europos Parlamento rezoliucija dėl penkių medicinos seserų iš Bulgarijos ir gydytojo iš Palestinos nuteisimo ir įkalinimo Libijoje

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos metines ataskaitas žmogaus teisių klausimais, ypač į 2005 m. ir 2006 m. ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į rezoliucijas dėl Bulgarijos stojimo į ES ir ypač į 2006 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją, 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliucijos 25 ir 32 straipsnius bei į 2005 m. balandžio 13 d. rezoliucijos 39 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2004 m. spalio 11 d. išvadas, kuriose išreiškiamas didelis susirūpinimas dėl blogos medikų padėties ir pateikiamas jos sprendimas teikti pagalbą Libijos sveikatos apsaugos tarnyboms; ir į ES pirmininkaujančios šalies pareiškimą dėl Libijos baudžiamojo teismo sprendimo nuteisti mirties bausme penkias Bulgarijos medicinos seseris ir gydytoją iš Palestinos ir į komisarės B. Ferrero-Waldner 2006 m. gruodžio 19 d. pareiškimą dėl Libijos teismo sprendimo Benghazi byloje, taip pat į Europos Parlamento Pirmininko 2006 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 20 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į ES pirmininkavusių šalių ir Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio mėn. ir 2006 m. gruodžio mėn. priimtus pranešimus dėl strateginės ES partnerystės su Viduržemio jūros regiono valstybėmis įgyvendinimo,

–   atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Libijos valdžios organai 1999 m. vasario 9 d. sulaikė keletą Bulgarijos medicinos darbuotojų, Benghazi dirbusių „Al-Fatih“ ligoninėje, ir kadangi 2000 m. vasario 7 d. Libijos liaudies teisme prasidėjo teismo procesas prieš šešis Bulgarijos piliečius, vieną Palestinos pilietį ir devynis Libijos piliečius, kurie buvo kaltinami tyčia užkrėtę ŽIV virusu keletą šimtų vaikų,

B.  kadangi 2004 m. gegužės 6 d. teismas priėmė mirties nuosprendį – sušaudyti 5 Bulgarijos medicinos seseris ir gydytoją iš Palestinos; kadangi Libijos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gruodžio 25 d. priėmė sprendimą dėl apeliacinio skundo dėl mirties nuosprendžio ir paskyrė naują teismo procesą; kadangi naujo teismo posėdis įvyko 2006 m. gegužės 11 d. ir šis teismas paliko galioti tą patį 2006 m. gruodžio 19 d. priimtą mirties nuosprendį,

C.  kadangi yra aiškių įrodymų, kad kalėjime buvo kankinama, siekiant išgauti netikrus prisipažinimus; kadangi buvo įvykdyta ir daugelis kitų pasibaisėtinų pažeidimų, kuriais pažeistos atsakovų teisės,

D.  kadangi 2003 m. Libijos valdžios institucijų prašymu įžymūs ŽIV ir AIDS ekspertai pateikė ataskaitą, kurioje daroma griežta išvada, kad ŽIV infekcija pasklido dėl ligoninės viduje atsiradusios infekcijos, kuri prasidėjo dar iki tol, kai į Libiją atvyko kaltinamieji; kadangi pastarųjų metų leidiniuose pateikiama aiškių mokslinių Benghazi išplitusios infekcijos kilmės ir jos atsiradimo laiko įrodymų; kadangi į visus šiuos tvirtus kaltinamųjų nekaltumo įrodymus nebuvo atkreipta dėmesio ir į juos neatsižvelgta,

E.  kadangi ES 2004 m. lapkričio mėn. pradėjo Benghazi skirtą Kovos su ŽIV veiksmų planą, kuris apima techninę ir medicinos paramą, skiriamą užkrėstiems vaikams ir jų šeimoms, ir taip pat remia Libijos valdžios institucijas kovojant su AIDS ligomis; kadangi 2,5 milijonai eurų skirta iš Bendrijos biudžeto minėtajam planui finansuoti; kadangi šis veiksmų planas jau įgyvendinamas ir jį remia Komisija bei ES valstybės narės; kadangi daugelis užsikrėtusių vaikų buvo gydyti valstybių narių ligoninėse,

F.  kadangi 2006 m. sausio mėn. įkurtas Benghazi tarptautinis fondas, kuris yra pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, skirta vietos medicinos infrastruktūrai plėtoti, ligonių gydymui gerinti ir teikti pagalbai jų šeimoms;

1.   smerkia Libijos Baudžiamojo Teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriame jis vėl patvirtino jau anksčiau priimtą nuosprendį, pagal kurį nuteisiamos mirti penkios medicinos seserys iš Bulgarijos: Kristiana Vulcheva, Nasya Nenova, Valentina Siropulo, Valya Chervenyashka, Snezhana Dimitrova ir Ashraf al-Haiui, gydytojas iš Palestinos, kurie dėl Benghazi bylos, pradėtos 1999 metais, kalėjime praleido jau aštuonerius metus;

2.   dar kartą pabrėžia, kad kategoriškai nepritaria mirties bausmei ir primena, kad ES mano, kad mirties bausmės panaikinimas prisideda prie žmogaus orumo didinimo ir palaipsniui padeda užtikrinti žmogaus teises; pabrėžia, kad tuo pat metu ES pažengė dar toliau ir dabar palaiko mintį, kad mirties bausmė turėtų būti uždrausta ir trečiosiose įalyse;

3.   dar kartą primena, kad yra rimtai susirūpinęs dėl to, kaip kaltinamieji buvo nuteisti, ir dėl to, kaip su jais buvo elgiamasi kalėjime ir kaip buvo vilkinamas pats procesas;

4.  pabrėžia, kad nuo 2007 m. sausio mėn. Benghazi bylos nagrinėjimas tiesiogiai liečia penkis Europos Sąjungos piliečius;

5.   ragina suinteresuotas Libijos valdžios institucijas imtis būtinų priemonių ir persvarstyti bei panaikinti mirties nuosprendį ir panaikinti kliūtis, trukdančias priimti greitą sprendimą, paremtą humanitariniais tikslais, taip pat sukurti būtinas sąlygas ir toliau palaikyti santykius su Libija;

6.  ragina Prezidentą Gaddhafi panaudoti savo galias ir kuo skubiau išlaisvinti įkaltintus medicinos darbuotojus;

7.  ragina Komisiją ir Tarybą imtis veiksmų su Libijos vyriausybe ir garantuoti kuo skubesnį įkaltintų medicinos darbuotojų išlaisvinimą;

8.  išreiškia solidarumą su Benghazi ŽIV ir AIDS užkrėstais žmonėmis ir pažymi, kad tarptautinė bendruomenė turi imtis visų priemonių ir suteikti pagalbą vaikams;

9.   ragina Komisiją, Tarybą bei valstybes nares ir toliau teikti paramą įgyvendinant Kovos su ŽIV veiksmų planą ir remti Benghazi tarptautinį fondą, siekiant sumažinti užkrėstų vaikų ir jų šeimų kančias bei padėti Libijai kovoti ir apsisaugoti nuo ŽIV plitimo jų šalyje;

10.  pabrėžia savo pasiryžimą atidžiai stebėti šią bylą ir ragina Komisiją ir Tarybą informuoti Europos Parlamentą apie jos eigą;

11  ragina Komisiją ir Tarybą, jei ir toliau bus nepalanki padėtis, persvarstyti bendrąją santykių su Libija palaikymo poziciją, kurios būtų laikomasi visose srityse, dėl kurių apsispręstų Sąjunga;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Libijos vyriausybei ir liaudies asmablėjai, Europos Tarybos parlamentinei asamblėjai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir JT Žmogaus teisių tarybai.