BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
11.7.2007
- –Charles Tannock PPE-DE frakcijos vardu,
- –Pasqualina Napoletano, Robert Evans ir Neena Gill PSE frakcijos vardu,
- –Annemie Neyts-Uyttebroeck, Sajjad Karim, Marco Cappato ir Marios Matsakis ALDE frakcijos vardu,
- –Michał Tomasz Kamiński, Adam Bielan, Marek Aleksander Czarnecki UEN frakcijos vardu,
- –Cem Özdemir, Jean Lambert ir Gisela Kallenbach Verts/ALE frakcijos vardu,
- –André Brie ir Jaromír Kohlíček GUE/NGL frakcijos vardu,
- –ALDE (B6‑0279/2006)
- –PPE-DE (B6‑0282/2007)
- –PSE (B6‑0283/2007)
- –GUE/NGL (B6‑0284/2007)
- –UEN (B6‑0286/2007)
- –Verts/ALE (B6‑0289/2007)
Europos Parlamento rezoliucija dėl Pakistano
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 24 d. Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymo (taip pat vadinamas trečiosios kartos bendradarbiavimo susitarimu), ypač į šio susitarimo 1 straipsnį, kuriame nustatoma, kad „pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams ... yra esminė šio susitarimo dalis“[1],
– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 8 d. ES ir Pakistano bendrą deklaraciją ir į 2007 m. gegužės 24 d. įvykusį pirmąjį bendros Pakistano ir EB komisijos, sudarytos pagal Pakistano ir EB bendradarbiavimo susitarimą, posėdį, kuriame abi šalys įsipareigojo vystyti platų formalų politinį dialogą ir patvirtino sieksiančios glaudaus bendradarbiavimo įvairiausiais regioniniais ir tarptautiniais klausimais,
– atsižvelgdamas į tai, kad parlamento, provincijos valdžios ir prezidento rinkimus planuojama surengti vėliau šiais metais,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijos delegacijos vizitą į Pakistaną 2006 m. gruodžio mėn. ir Lahore surengtą susitikimą su prezidentu P. Musharrafu,
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos Pakistane, ypač į 2004 m. vasario 10 d.[2] ir 2004 m. balandžio 22 d.[3] rezoliucijas,
A. kadangi šturmuojant Raudonąją mečetę žuvo daug žmonių;
B. kadangi susirėmimai Raudonojoje mečetėje ir aplink ją aiškiai rodo radikaliojo islamizmo, prieš kurį prezidentas P. Musharrafas nesiėmė veiksmų pakankamai greitai ir pakankamai ryžtingai, galią;
C. kadangi P. Musharrafo administracijai priėmus Konstitucijos pakeitimus buvo labai pakeista Pakistano politinė sistema ir pavyko pakeisti valdymo sistemą iš parlamentinės į prezidentinę, pagal kurią prezidentas turi galios panaikinti parlamento sprendimus ar parlamentą paleisti;
D. kadangi kariuomenė ir slaptosios tarnybos toliau daro blogą įtaką Pakistano politikai, valdymui ir ekonomikai ir ši padėtis prieštarauja demokratijos atkūrimo gairių principui, pagal kurį buvo numatyta, kad valdžia bus paimta iš kariuomenės ir perduota civilinei administracijai;
E. kadangi neseni įvykiai, įskaitant Pakistano Aukščiausiojo teismo pirmininko Iftikharo Mohammado Chaudhry‘io atleidimą kovo 9 d., jam pateikus nepagrįstus kaltinimus dėl netinkamo elgesio, ir besitęsiantys gyventojų protestai, kuriuos sukėlė šis veiksmas, dar labiau paskatino skubiai spręsti demokratijos ir teisinės valstybės problemas Pakistane,
F. kadangi JAV valdžia padidino spaudimą Pakistanui dėl to, kad nesuvaldomas terorizmas;
G. kadangi Europos Sąjunga Pakistanui skiria daug lėšų skurdui mažinti ir sveikatos apsaugai bei valstybiniam švietimui skatinti;
1. išreiškia solidarumą su Pakistano žmonėmis, kurie tapo ginkluotųjų ekstremistų vykdomo smurto aukomis; labai nerimauja dėl 1800 ar daugiau žmonių, kurie, kaip manoma, yra Raudonojoje mečetėje, gyvybių, kai kurie iš jų galbūt laikomi įkaitais; ragina Pakistano vyriausybę dėti visas pastangas siekiant baigti apsuptį be daugiau aukų ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn šios padėties kaltininkus;
2. primygtinai ragina Pakistano vyriausybę grįžti prie demokratinio valdymo ir iki metų pabaigos surengti laisvus, sąžiningus ir demokratiškus rinkimus ir įspėja, kad neturėtų būti įvesta nepaprastoji padėtis ar imtasi kitų priemonių žodžio, susivienijimų, susirinkimo ir judėjimo laisvei užgniaužti;
3. ragina prezidentą P. Musharrafą laikytis galiojančios konstitucijos ir leisti naujoms asamblėjoms surengti prezidento rinkimus bei atsisakyti kariuomenės vado pareigų, ką jis žadėjo ES padaryti;
4. primygtinai ragina Pakistano karines pajėgas leisti surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, taip pat suteikti galimybę ištremtiems politiniams vadovams grįžti į Pakistaną ir kelti savo kandidatūras; ragina imtis priemonių siekiant apriboti kariuomenės ir kitų ginkluotų grupuočių įtaką politiniam ir demokratiniam procesui;
5. džiaugiasi, kad ES stebės parlamento rinkimus Pakistane ir kad Europos Parlamentas dalyvaus stebėjimo misijoje; tačiau yra sunerimęs dėl kai kurių aspektų rengiantis šiems rinkimams, ypač dėl:
- -laikinosios vyriausybės, kuri bus suformuota likus trims mėnesiams iki rinkimų ir kurią paskirs prezidentas P. Musharrafas, neutralumo;
- -vieno iš išankstinių reikalavimų kandidatams turėti akademinį išsilavinimą, kadangi dėl to 70 proc. Pakistano moterų negalės kelti savo kandidatūrų rinkimuose. Taigi ragina panaikinti šį apribojimą;
- -būsimojo Pakistano prezidento išrinkimo teisėtumo trūkumo, jei jį rinks asamblėja, kurios kadencija baigiasi;
6. ragina Tarybą ir Komisiją aiškiai pranešti prezidentui P. Musharrafui, kad vienintelis būdas išbristi iš dabartinės krizės yra pereiti prie civilinio valdymo stiprinant demokratines institucijas ir demokratinius procesus;
7. primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją laikytis tvirtos pozicijos ir išsaugoti visus Bendradarbiavimo susitarime įtvirtintus principus, ypač demokratijos ir žmogaus teisių sąlygą; teigiamai vertina 2007 m. vasario 8 d. ministrų susitikimą ir 2007 m. gegužės 24 d. bendros Pakistano ir EB komisijos posėdį, nes tai dar vienas žingsnis gerinant ES ir Pakistano santykius; pabrėžia, kad ES ir Pakistano santykiai pagrįsti bendradarbiavimo susitarime įtvirtintais principais, t. y. įsipareigojimu siekti demokratijos, taikos ir stabilumo, vystymosi, prekybinių ryšių plėtros, taip pat ir Pietų Azijoje plėtojant regioninį bendradarbiavimą, ir pagarbos žmogaus teisėms; ragina vesti intensyvų dialogą šiais klausimais;
8. apgailestauja, kad pateikus kaltinimus dėl netinkamo elgesio buvo atleistas Aukščiausiojo teismo pirmininkas Iftikhar Mohammad Chaudhry, o tai plačiai buvo vertinama kaip vyriausybės bandymas išlaikyti teismų kontrolę rinkimų metais; ragina laikytis teismų nepriklausomumo ir teisinės valstybės principo, primygtinai ragina Pakistano vyriausybę imtis tinkamų veiksmų siekiant pakeisti su tuo susijusią dabartinę neigiamą tendenciją ir politiškai nesikišti į šiuo metu vykstantį bylos svarstymą Aukščiausiajame teisme; pažymi didelį solidarumą su Aukščiausiojo teismo teisėju, kurį parodė visi Pakistano teisininkai;
9. labai apgailestauja, kad gegužės 12 d. 41 civilis žuvo per politines demonstracijas Karačyje, smerkia jėgos naudojimą siekiant politinių tikslų, nesvarbu, ar tai daro vyriausybės sąjungininkai, ar opozicinių politinių partijų nariai;
10. taip pat nerimauja dėl pranešimų, kad Pešavare islamo kovotojai nušovė tris darbininkus iš Kinijos ir tai galbūt susiję su Raudonosios mečetės apsuptimi;
11. smerkia visus vyriausybės bandymus kontroliuoti žiniasklaidos laisvę ir priimti transliavimo licencijų pakeitimus, apriboti lauke vykstančių renginių tiesiogines transliacijas ir žiniasklaidai ir transliavimo asociacijoms pateikti vyriausybės nurodymus; smerkia visų formų grasinimus, prievartą ir bauginimą žurnalistų ir transliuotojų atžvilgiu;
12. yra susirūpinęs dėl daugelio dokumentais tinkamai pagrįstų „dingimo“ atvejų, susijusių su įtariamaisiais dėl terorizmo, žurnalistais, studentais, beludžių nacionalistų judėjimų nariais ir kitais politiniais veikėjais, griežtai pabrėžia, kad pagrobimai, neteisėti nužudymai ir kalinimas be teismo proceso prieštarauja pagrindiniams tarptautinės teisės principams, įskaitant teisę į gyvybę ir tinkamą teisinį procesą;
13. pritaria Europoje pasiektam konsensui dėl plėtros ir ES aiškiam įsipareigojimui padėti šalims, kuriose vyksta konfliktai arba kuriose padėtis nestabili, taip pat aiškiam įsipareigojimui padėti pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, įskaitant visuotinio švietimo politiką; ragina Pakistano vyriausybę labia padidinti finansinę paramą, skirtą valstybinei švietimo sistemai pagal visa apimančią švietimo programą kurti ir plėtoti visoje šalyje, įskaitant genčių kontroliuojamas vietoves; ragina Pakistano valdžią vykdyti savo įsipareigojimus ir labiau tikrinti šiuo metu ekstremistų kontroliuojamas medreses;
14. susirūpinęs dėl nuolatinių pranešimų apie religinių mažumų atstovų represijas ir įstatymų dėl šventvagystės taikymo religinėms mažumoms;
15. yra susirūpinęs dėl to, kad, nors prezidentas P. Musharrafas įsipareigojo kovoti su terorizmu ir ekstremizmu tarptautiniu lygmeniu, šalies viduje esantys politiniai vyriausybės, kariuomenės ir religinių fundamentalistų aljansai gali kliudyti vyriausybei spręsti ekstremizmo ir fundamentalizmo problemas; primygtinai ragina Pakistano vyriausybę nedelsiant imtis efektyvių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokioms politinėms ar ginkluotoms jėgoms naudotis jo teritorija kaip prieglobsčiu ir kaip operacijų Afganistane baze;
16. nerimauja dėl didėjančio nestabilumo ir su sukilėliais susijusio smurto plėtros genčių kontroliuojamose vietovėse, ypač Vaziristane, itin atkreipdamas dėmesį į keletą savižudžių įvykdytų sprogimų, įskaitant pasikėsinimą į vidaus reikalų ministro gyvybę balandžio 28 d. Pešavare; ragina Pakistano vyriausybę pakeisti padėtį užtikrinant, kad regione būtų paisoma teisinės valstybės principų ir pilietinių bei politinių teisių;
17. ragina aktyviau vesti dialogą su provincijų ir vietos vadovais dėl galimybės provincijoms suteikti daugiau autonomijos arba labiau atstovauti provincijų interesams nacionaliniu lygmeniu; smerkia vyriausybės represinę politiką Beludžistane, kuriame toliau reikalaujama didesnės provincijos autonomijos ir didesnės gausių šioje vietovėje esančių gamtinių išteklių kontrolės regioniniu lygmeniu;
18. ragina Pakistano vyriausybę įgyvendinti Pakistano Aukščiausiojo teismo rekomendacijas ir skatinti paisyti pagrindinių teisių ir politinių laisvių Šiaurės vietovėse;
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Pakistano vyriausybei bei parlamentui.