BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

26.9.2007

pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį pateikė

• –Karl von Wogau, Stefano Zappalà, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Hubert Pirker ir Bogdan Klich PPE-DE frakcijos vardu
• –Ana Maria Gomes, Alain Hutchinson ir Marie-Arlette Carlotti PSE frakcijos vardu
• –Annemie Neyts-Uyttebroeck, Philippe Morillon ir Thierry Cornillet ALDE frakcijos vardu
• –Ryszard Czarnecki ir Ģirts Valdis Kristovskis UEN frakcijos vardu

keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:

• –ALDE (B6‑0362/2007)
• –UEN (B6‑0364/2007)
• –PSE (B6‑0366/2007)
• –PPE-DE (B6‑0367/2007)

dėl Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) įgyvendinimo operacijos Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR)

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) įgyvendinimo operacijos Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į konfliktą Darfūre ir jo platesnio pobūdžio poveikį regionui, ypač rytinei Čado daliai ir šiaurinei Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) daliai,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2007 m. rugpjūčio 31 d. rezoliuciją 1769(2007), kurioje nurodyta, kad siekiant ilgalaikės taikos Darfūre turi būti atsižvelgiama į regioninio saugumo aspektus,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 23–24 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos susitikimo išvadas, kuriose „Taryba prašo savo kompetentingų organų toliau planuoti veiksmus atsižvelgiant į galimą sprendimą dėl perėjimą užtikrinančios operacijos pagal Europos saugumo ir gynybos politiką, siekiant remti įvairiapusę JT pajėgų veiklą Čado Rytuose ir Centrinės Afrikos Respublikos Šiaurės Rytuose, siekiant didesnio saugumo šiose vietovėse“,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2007 m. liepos 31 d. rezoliuciją 1769(2007), pagal kurią iš pradžių bus rengiama 12 mėn. jungtinė Afrikos Sąjungos (AS) ir JT operacija Darfūre (angl. UNAMID),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 10 d. JT Generalinio Sekretoriaus padarytą pranešimą, kuriame rekomenduojama, kad rytinėje Čado dalyje ir šiaurės rytų Centrinės Afrikos Respublikos dalyje būtų dislokuotos daugialypės pajėgos, kad būtų padidintas pabėgėlių ir perkeltųjų gyventojų saugumas, palengvintas humanitarinės pagalbos teikimas ir kad šiose teritorijose būtų sudarytos sąlygos pertvarkymo ir plėtros darbams,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 3–6 d. Darfūre vykusį Arušos taikos susitikimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad visos svarbiausios Čado valdančiajai daugumai priklausančios ir opozicinės partijos 2007 m. rugpjūčio 13 d. Ndžamenoje, dalyvaujant tarptautinei bendruomenei ir Čado valstybės vadovui prezidentui Idriss Deby Itno, pasirašė politinį susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti demokratijos procesą Čade,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos pirmininko 2007 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimą, kuriuo patvirtinamas Saugumo Tarybos pasirengimas įsteigti JT misiją Čade ir kuriame džiaugiamasi ES siekiu teikti paramą įsteigiant karinę ESGP misiją;

–  atsižvelgdamas į tai, kad Taryba, taikydama rašytinę procedūrą, rugsėjo 10 d. patvirtino krizės valdymo koncepciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl padėties Darfūre,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.  itin susirūpinęs prastėjančia humanitarine padėtimi Čade, kur dėl konflikto Darfūre ir tarptautinių jo pasekmių dvylikoje stovyklų, esančių prie rytinės Čado sienos su Sudanu, glaudžiasi apie 238 tūkst. pabėgėlių iš Sudano, 44,6 tūkst. pabėgėlių iš Centrinės Afrikos Respublikos ir 170 tūkst. šalies viduje perkeltųjų asmenų,

B.  susirūpinęs saugumo padėtimi rytinėje Čado dalyje, nes ši padėtis nuo 2006 m. prastėja dėl Čado saugumo pajėgų ir sukilėlių susirėmimų bei džandžavidų ir kitų ginkluotų grupuočių įsibrovimų iš Sudano, taip pat dėl banditizmo ir išpuolių prieš humanitarines organizacijas,

C.  kadangi šiaurės rytų Centrinės Afrikos Respublikos dalies civiliai gyventojai taip pat yra patyrę sukilėlių pajėgų atakų iš Sudano,

D.  kadangi atsižvelgiant į visuotinius ir regioninius aspektus reikia prisidėti prie šio regiono, kuriam padarė įtakos Darfūro konfliktas, apsaugos,

E.  kadangi siekiant ilgalaikio stabilumo Sudane, Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje reikia gerbti žmogaus teises, teisės viršenybės ir tinkamo valdymo principus,

F.  džiaugdamasis JT Saugumo Tarybos Rezoliucija 1769(2007), pagal kurią suteikiamas leidimas dislokuoti Darfūre 26 tūkst. Afrikos Sąjungos ir JT pajėgų karių, o tai padės, kaip ir JT policijos pajėgų dislokavimas ir numatomos ESGP pajėgos rytinėje Čado dalyje bei šiaurinėje CAR dalyje, užtikrinti taiką visame regione,

G..  kadangi Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijos jau patvirtino JT Generaliniam Sekretoriui, kad sutinka, jog būtų dislokuojamos šios ES daugialypės pajėgos,

H.  remdamas JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono pastangas išspręsti konfliktą Darfūre derybų būdu, skatinant Sudano institucijų ir įvairių sukilėlių grupuočių ryšius,

I..  džiaugdamasis tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 13 d. Ndžamenoje visos Čado politinės partijos pasirašė politinį susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti demokratijos procesą Čade,

J.  atsižvelgdamas į regiono veikėjų pastangas rasti vidinio konflikto Čade sprendimą įtraukiant grupuotes, kurios nepasirašė ankstesnio susitarimo,

1.  primena, kad be tikro politinio sutaikinimo proceso negali pavykti jokia taikos palaikymo misija rytinėje Čado dalyje ir šiaurinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje;

2.  ragina Tarybą, Komisiją ir JT koordinuoti savo pastangas siekiant sudaryti sąlygas, leisiančias įvairiems konflikto didesniame regione (Darfūras, Rytų Čadas ir Šiaurės CAR) dalyviams rasti politinį sprendimą, kuris panaikintų nesaugumą ir dėl jo kilusią humanitarinę katastrofą bei taip palengvintų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimą į kilmės vietas;

3.  pritaria vienus metus truksiančiam ESGP pajėgų dislokavimui rytinėje Čado dalyje ir šiaurinėje CAR dalyje, tačiau nustato šias sąlygas, kurias būtina įvykdyti norint gauti galutinį Parlamento pritarimą:

• a)Europos pajėgų (angl. EUFOR) misija turi sudaryti sąlygas, kurios užtikrintų saugią aplinką JT policijos pajėgų veiklai, šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimui, humanitarinės pagalbos teikimui ir tolesniam regiono politinių jėgų dialogui,
• b)nepaprastai svarbu, kad Europos pajėgos būtų laikomos nešališkomis pajėgomis, taigi šių pajėgų sudėtis turi būti įvairialypė, o valstybės narės privalo kuo greičiau prisidėti formuojant reikalingas karines pajėgas;
• c)tuo pat metu EUFOR turi būti neutralios, atsižvelgiant į sudėtingą politinę padėtį regione, ir nesileisti įtraukiamos į vyriausybės pajėgų bei sukilėlių grupuočių kovas, taip pat ir dėl to, kad pačios netaptų puolimo objektu,
• d)EUFOR, visiškai laikydamosi tarptautinės humanitarinės teisės principų, neturėtų įsitraukti ar kištis į užduotis, kurias atlieka Čade ir CAR veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kad nesukeltų joms pavojaus;
• e)EUFOR pajėgos, siekdamos kuo veiksmingiau apsaugoti teritoriją, už kurią jos atsakingos, turi sukurti veiksmingo koordinavimo ryšius su UNAMID;
• f)EUFOR turi veikti kaip atgrasanti jėga, t. y. jos turi turėti didelius įgaliojimus pagal Jungtinių Tautų chartijos VII skyrių ir vadovautis aiškiomis kovos veiksmų pradžios taisyklėmis, kurios leistų EUFOR prireikus panaudoti jėgą, ypač siekiant išvengti išpuolių prieš civilius gyventojus, stovyklas, kaimus, humanitarinės pagalbos darbuotojus ar JT policijos pareigūnus, taip pat savigynos atvejais,
• g)siekiant, kad EUFOR atbaidytų galimus agresorius, jas turi sudaryti reikiamas skaičius karių ir jos turi būti tinkamai ginkluotos; pajėgos turi būti pajėgios apsaugoti savo tiekimo kelius ir vykdyti tolimąjį patruliavimą šarvuočiais, malūnsparniais (įskaitant transporto ir kovinius malūnsparnius) bei žvalgybiniais lėktuvais;
• h)EUFOR turi būti laikomos pereinamojo laikotarpio pajėgomis, kurioms suteikti laikini įgaliojimai; taigi prieš dislokavimą turi būti nustatyta aiški pasitraukimo strategija, kurioje reikėtų numatyti EUFOR pakeitimą kitomis pajėgomis (Afrikos Sąjungos, JT ar jungtinėmis pajėgomis), siekiant užtikrinti sėkmingą EUFOR įgaliojimų įgyvendinimą bei dislokuotų karių grįžimą laiku;

4.  apgailestauja, kad dėl daugelio priežasčių ši ESGP operacija negalės būti vykdoma iš neseniai įsteigto Europos Sąjungos operacijų centro Briuselyje;

5.  pabrėžia, kad galutinis Parlamento pritarimas operacijai priklausys nuo to, ar jis bus išsamiai informuojamas apie įvairius pasirengimo operacijai etapus (krizės valdymo koncepcija, bendrieji veiksmai, veiksmų koncepcija, veiksmų planas ir pajėgų formavimo procesas ir kt.);

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Čado, CAR bei Sudano prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams.