Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B6-0518/2007Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B6-0518/2007

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

12.12.2007

pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį pateikė
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų: dėl 1997 m. Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo 10-ųjų metinių

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
RC-B6-0518/2007
Pateikti tekstai :
RC-B6-0518/2007
Priimti tekstai :

Europos Parlamento rezoliucija dėl 1997 m. Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo 10-ųjų metinių

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl sausumos minų, ypač į 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl pasaulio be minų,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio mėnesį patvirtintą Nairobio veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas aštuntąjį Otavos konvenciją pasirašiusių valstybių susitikimą, vykusį 2007 m. lapkričio mėn. Jordanijoje, į tai, kad 2008 m. vyks devintasis šią konvenciją pasirašiusių valstybių susitikimas ir 2009 m. vyks pirmoji persvarstymo konferencija,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę sausumos minų uždraudimo kampaniją, kuri vykdoma 70 pasaulio šalių,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1724/2001 ir į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1725/2001,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį straipsnį,

A.  kadangi 2007 m. lapkričio mėn. Otavos konvenciją buvo pasirašiusios 156 šalys,

B.  kadangi daugelis nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamentas pradėjo iniciatyvas, kad būtų imtasi tolesnių veiksmų siekiant vykdyti priešpėstinių minų kontrolę ir jas uždrausti,

C.  kadangi tik kelios šalys vis dar gamina priešpėstines minas, o prekyba jomis iš esmės nutrūkusi; ir kadangi nuo 1999 m. Otavos konvencijos šalys sunaikino apie 41,8 mln. priešpėstinių minų,

D.  kadangi nuo 1999 m iki 2004 m. pašalinta 4 mln. priešpėstinių ir 1 mln. prieštankinių minų ir išminuotas didesnis kaip 2 000 km² (Liuksemburgui prilygstantis plotas) užminuotos teritorijos plotas,

E.  kadangi vis dėlto manoma, kad visame pasaulyje užminuotas didesnis kaip 200 000 km² plotas (Senegalui prilygstantis plotas) arba jame liko nesprogusių sprogmenų,

F.  kadangi, sprendžiant pagal šiuos duomenis, daugiau kaip 90 valstybių teritorija yra užteršta minomis ir nesprogusiais sprogmenimis,

G.  kadangi nelaimingų atsitikimų, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo nuo 11 700 (2002 m.) iki 5 751 (2006 m.),

H.  kadangi vis dėlto apytikris sausumos minų ir laiku nesuveikusių sprogmenų aukų, apie kurias nepranešama, skaičius siekia 15 000–20 000 per metus,

I.  kadangi pirmą kartą sunaikinama ir pašalinama daugiau minų nei jų įkasama,

J.  kadangi priešpėstines minas vis mažiau naudoja vyriausybės, išskyrus Birmą (Mianmarą) ir Rusiją, kuriose ir toliau naudojamos naujos žemės minos, ir kadangi nevyriausybiniai subjektai mažiau naudoja minų ir savos gamybos sprogmenų, nors vis dar naudoja juos ne mažiau kaip aštuoniose valstybėse,

K.  kadangi 2007 m. gruodžio mėn. duomenimis 35 nevalstybiniai ginkluoti subjektai, pasirašė Įsipareigojimą pagal Ženevos raginimą visiškai uždrausti priešpėstines minas ir bendradarbiauti kovojant su minomis ir įsipareigojo visiškai uždrausti priešpėstines minas,

L.  kadangi manoma, kad 78 šalys vis dar turi sukaupusios maždaug 250 mln. sausumos minų ir 13 valstybių, nepasirašiusių šios sutarties, tebegamina ar turi teisę gaminti priešpėstines minas,

M.  kadangi sukauptas priešpėstines minas reikia kuo greičiau, ne vėliau kaip iki Otavos konvencijoje numatyto ketverių metų laikotarpio pabaigos, sunaikinti;

N.  kadangi devynios Otavos konvenciją pasirašiusios valstybės per ketverius metus nuo prisijungimo prie konvencijos datos dar turi sunaikinti savo atsargas,

O.  kadangi Otavos konvenciją pasirašiusioms valstybėms reikia teikti papildomą paramą siekiant kuo daugiau sutarties šalių paskatinti įvykdyti prisiimtą įpareigojimą per 10 metų nuo prisijungimo prie Otavos sutarties datos pašalinti visas minas,

P.  kadangi nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios tarptautinė bendruomenė skyrė daugiau kaip 3,4 mlrd. JAV dolerių kovos su minomis veiksmų programoms (išminavimas ir pagalba aukoms), o Europos Sąjunga išleido beveik 335 mln. eurų,

Q.  kadangi vis dėlto tokioms programoms skiriamų išlaidų visame pasaulyje 2005 m. sumažėjo iki 250 mln. eurų ir, nors 2006 m. jų padidėjo iki 316 mln. eurų, šis procesas pernelyg lėtas,

R.  kadangi Europos Sąjunga įsipareigojusi ilgą laiką vadovauti kovos su minomis veiksmams ir juos finansuoti, siekdama, kad sutartis taptų visuotinė ir būtų įgyvendinta,

S.  kadangi Komisija 2007 m. įsipareigojo skirti 33 mln. eurų kovai su minomis dešimtyje šalių (Baltarusijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kambodžoje, Kipre, Etiopijoje, Bisau Gvinėjoje, Jordanijoje, Libane, Senegale ir Sudane),

T.  kadangi 2005–2007 m. strategijos dokumente pabrėžiama, kad naudinga numatyti specialią biudžeto eilutę, į kurią būtų įrašoma lėšų veiklos, susijusios su priešpėstinėmis minomis, išlaidoms padengti, siekiant sudaryti galimybes reaguoti į neatidėliotinus ir neplanuotus poreikius, siekiant stiprinti ir didinti kovos su minomis veiksmų, kurių imtasi pagal ilgalaikes humanitarines ir socialines bei ekonomines vystymo programas, efektyvumą tais atvejais, kai įgyvendinant bendrąją saugumo politiką, nacionalines orientacines programas ar atitinkamas priemones teisėtai negalima remti veiksmų, susijusių su priešpėstinėmis minomis arba EB politiškai jautriais ir svarbiais atvejais ir siekiant remti nevyriausybines organizacijas,

U.  kadangi vis dėlto Komisijos numatyta biudžeto eilutė, skirta veiksmų, susijusių su priešpėstinėmis minomis, išlaidoms padengti, 2006 m. pabaigoje buvo panaikinta pagal stabilumo priemonę, o EB kovos su minomis veiksmų strategijos ir programų įgyvendinimo laikas baigiasi šiais metais, taigi programas pagal Komisijos parengtas gaires įgyvendins beveik vien tik EB delegacijos, integruodamos šiuos veiksmus į šalių ir regionų strateginius dokumentus; kadangi, be to, šalys, kurios yra EB partnerės ir susiduria su minomis susijusia problema, turės nuspręsti, kiek svarbūs kovos su minomis veiksmai, kurie bus nurodomi jų bendruose paramos prioritetų sąrašuose, pateikiamuose Komisijai kartu su finansinės paramos prašymais,

V.  kadangi, nors Komisija teigia, kad ji toliau tvirtai įsipareigojusi remti Otavos konvenciją, gali būti ir yra reiškiamas susirūpinimas dėl būsimų ES finansinių išteklių, skiriamų kovos su minomis veiksmams,

W.  kadangi būtina geriau teikti pagalbą nukentėjusiems nuo minų ir geriau juos socialiai ir ekonomiškai integruoti, kaip raginama Otavos konvencijos 6 straipsnyje; kadangi apytikriai apskaičiuota, kad pasaulyje apie 450 000–500 000 žmonių išgyveno po nelaimingų atsitikimų, susijusių su minomis, ir kadangi daugėja žmonių, kurie išgyveno sprogus sausumos minoms ar išlikusiems nesprogusiems sprogmenims, ir kuriems reikalinga priežiūra bei reabilitacija; kadangi iš visų nelaimingų atsitikimų trimis ketvirtadaliais atvejų, apie kuriuos pranešta, nukentėjo civiliai asmenys, iš jų 34 proc. buvo vaikai,

X.  dar kartą pabrėždamas poreikį stiprinti tarptautinę humanitarinę teisę (THT, angl. IHL), taikomą kitokioms, ne priešpėstinėms minoms, vadovaujantis konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų (angl. CCW), atsižvelgiant į tai, kad prieštankinės minos, kuriose įtaisyti jautrūs sprogdikliai ir minas išmontuoti trukdantys įtaisai ir kurios gali sprogti dėl netyčinio asmens veiksmo, jau uždraustos pagal Otavos konvenciją, kadangi jos kelia didelį pavojų pažeidžiamoms bendruomenėms ir humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams, taip pat išminuotojams;

Y.  yra susirūpinęs, kad lieka nedaug laiko 29 šalims, kurioms pagal sutartį nustatytas išminavimo terminas 2009 m. arba 2010 m., ir ypač pabrėžia, kad viena ES valstybė narė nesugebėjo net pradėti išminavimo veiksmų, nors ir buvo įsipareigojusi pagal sutartį baigti visus išminavimo veiksmus iki 2009 m., o kita valstybė narė pradėjo veiksmus tik šių metų spalio mėnesį,

Z.  susirūpinęs pažymi, kad išgyvenusiųjų paramos finansavimas sudaro tik 1 proc. bendros sumos, skiriamos kovos su minomis veiksmams finansuoti, ir kad, manoma, jog nedaroma reikiamos pažangos siekiant patenkinti išgyvenusiųjų poreikius ir užtikrinti jų teises; kadangi bent 13 šalių reikia skubiai numatyti naujas arba papildomas švietimo apie minų keliamą grėsmę programas;

1.  ragina visas valstybes pasirašyti Otavos konvenciją, kad ji būtų visuotinė, ir siekti bendro tikslo – pasaulio be minų;

2.  pabrėžia, jog ypač svarbu, kad prie Otavos konvencijos prisijungtų JAV, Rusija, Kinija, Pakistanas ir Indija;

3.  ragina dvi ES valstybes nares, dar neprisijungusias prie konvencijos arba nebaigusias jos ratifikavimo proceso, tai padaryti iki 2009 m. vyksiančios Otavos konvencijos persvarstymo konferencijos;

4.  ragina visus ginkluotus nevalstybinius subjektus gerbti humanitarinės teisės normas, numatytas Otavos konvencijoje, nustoti gaminti bei naudoti priešpėstines sausumos minas ir pasirašyti įsipareigojimo aktą pagal Ženevos raginimą;

5.  ragina Tarybą, ES valstybes nares ir šalis kandidates nedelsiant pradėti ruoštis 2009 m. Otavos konvencijos persvarstymo konferencijai ir pateikti šiuo tikslu parengtus pasiūlymus dėl bendrų veiksmų;

6.  ragina visas konvenciją pasirašiusias valstybes visapusiškai ir greitai įgyvendinti visus įsipareigojimus pagal Otavos konvenciją;

7.  skatina visas valstybes nares, šalis kandidates ir Otavos konvencijos šalis atkreipti dėmesį į tai, kokį poveikį gali turėti plačiai pripažinta Raudonojo kryžiaus Tarptautinio komiteto nuomonė, kad visos minos, kurios gali sprogti prie jų prisiartinus ar prisilietus žmonėms yra priešpėstinės, pagal konvenciją draudžiamos minos; pabrėžia, kad tai būtent reikštų, jog laidiniai sprogdikliai, elektros impulsais valdomi sprogdikliai, horizontalūs sprogdikliai, žemo slėgio sprogdikliai, minas išmontuoti trukdantys įtaisai ir panašaus tipo sprogdikliai yra draudžiami valstybėse, kurios yra šios konvencijos šalys;

8.  ragina valstybes nares ir šalis kandidates nedelsiant imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad prieštankinės minos, kurios sprogsta prie jų priartėjus, esant netoliese ar prisilietus žmogui, būtų sunaikintos pagal Otavos konvencijos nuostatas;

9.  ragina Komisiją išlaikyti savo pasiryžimą ir toliau dėti pastangas siekiant visomis įmanomomis priemonėmis finansiškai padėti bendrijoms ir asmenims, kurie nukentėjo nuo nelaimingų atsitikimų dėl sausumos minų, apimant teritorijas, kurias valdo arba kurioms įtaką daro ginkluotos nevalstybinės pajėgos, ir ragina Komisiją 2008 m. pradžioje atsiskaityti Parlamentui ir paaiškinti savo veiksmus šioje srityje;

10.  ragina Komisiją vėl įrašyti specialią biudžeto eilutę, skirtą kovos su minomis veiksmams, susijusiems su priešpėstinėmis minomis, pagalbos nukentėjusiems teikimui ir atsargų naikinimo veiklai valstybėse, kurios yra konvencijos šalys, finansuoti, kai tai negali būti finansuojama pagal naujas finansavimo priemones; ragina Komisiją užtikrinti, kad po 2007 m. būtų skirta reikiamų išteklių;

11.  ragina Komisiją išlaikyti pakankamai personalo, siekiant užtikrinti veiksmingą priešpėstinių minų uždraudimo politikos įgyvendinimą, taip pat užtikrinti, kad kovos su minomis veiksmai būtų aiškiai įtraukti į tų valstybių konvencijos šalių, kuriose esama minų, šalių strateginius dokumentus ir nacionalines orientacines programas, ir stebėti visą, pagal skirtingas finansines priemones teikiamą kovos su minomis veiksmų finansavimą;

12.  ragina valstybes, kurios yra konvencijos šalys, ypač ES valstybes nares ir šalis kandidates, užtikrinti, kad jos savo išminavimo veiklai skiriamu finansavimu prisidėtų prie nacionalinių išminavimo pajėgumų, siekiant užtikrinti, kad išminavimo veikla būtų tęsiama tol, kol bus išminuotos visos teritorijos, kuriose žinoma ar įtariama esant minų;

13.  ragina Tarybą ir Komisiją toliau remti pastangas siekiant įpareigoti ginkluotus nevalstybinius subjektus uždrausti sausumos minas, tačiau tai nereiškia, kad jie remiami ar kad pripažįstama jie ar jų veiklos teisėtumas;

14.  ragina valstybes, kurių teritorijoje esama minų, ir tarptautinius rėmėjus teikti didesnę pirmenybę fizinei ir ekonominei po nelaimingų atsitikimų išgyvenusių asmenų reabilitacijai, kadangi nepakankamai atsižvelgiama į jų poreikius;

15.  ragina atitinkamus komitetus artimai stebėti Konvencijos dėl įprastinių ginklų susitikimus ir juose dalyvauti, pranešti apie valstybių narių iniciatyvas, susijusias su priešpėstinėmis minomis, ir pranešti apie kitas tarptautines šių ginklų naikinimo priemones;

16.  primena, kad visos Otavos konvenciją pasirašiusios šalys įsipareigoja niekada jokiomis aplinkybėmis niekam nepadėti, nieko neskatinti ir neversti vykdyti kokios nors veiklos, kuri draudžiama valstybėms, kurios yra konvencijos šalys;

17.  ragina valstybes, kurios yra konvencijos šalys, užtikrinti, kad finansinėms institucijoms, kurios veikia jų teritorijoje ir (arba) kurioms taikomi jų teisės aktai, nebūtų leidžiama investuoti į įmones, kurios dalyvauja priešpėstinių sausumos minų gamybos, kaupimo arba perdavimo veikloje;

18.  ragina ES, valstybes nares ir šalis kandidates uždrausti bet kokią tiesioginę ar netiesioginę finansinę paramą, teikiamą privačių ar viešųjų finansinių institucijų, kurios veikia jų teritorijoje ir (arba) kurioms taikomi jų teisės aktai, įmonėms, kurios dalyvauja priešpėstinių sausumos minų gamybos, kaupimo arba perdavimo veikloje; mano, kad šis draudimas turėtų būti įtrauktas į Europos ir nacionalinius teisės aktus;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms, JT Generaliniam Sekretoriui, ESBO generaliniam sekretoriui, Raudonojo kryžiaus tarptautiniam komitetui, Tarptautinei sausumos minų uždraudimo kampanijai (angl. ICBL), organizacijai „Geneva Call“, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos Federacijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Pakistano bei Indijos vyriausybėms ir valstybių, kurios yra konvencijos šalys, ir devintojo Otavos konvenciją pasirašiusių valstybių susitikimo ir pirmosios persvarstymo konferencijos paskirtajam pirmininkui.