BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
12.12.2007
- –Edward McMillan-Scott, Georg Jarzembowski, Tunne Kelam, Patrick Gaubert ir Laima Liucija Andrikienė PPE-DE frakcijos vardu
- –Hannes Swoboda PSE frakcijos vardu
- –Dirk Sterckx ir Marco Cappato ALDE frakcijos vardu
- –Brian Crowley UEN frakcijos vardu
- –Hélène Flautre, Raül Romeva i Rueda, Helga Trüpel, Eva Lichtenberger ir Milan Horáček Verts/ALE frakcijos vardu
- –Vittorio Agnoletto ir Esko Seppänen GUE/NGL frakcijos vardu
- –PSE (B6‑0543/2007)
- –PPE-DE (B6‑0544/2007)
- –UEN (B6‑0545/2007)
- –GUE/NGL (B6‑0546/2007)
- –Verts/ALE (B6‑0547/2007)
- –ALDE (B6‑0548/2007)
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Kinijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 28 d. Pekine vykusiame 10-ajame Kinijos ir ES aukščiausio lygio susitikime priimtą bendrą pareiškimą,
– atsižvelgdamas į EP Žmogaus teisių pakomitečio 2007 m. lapkričio 26 d. surengtą viešą klausymą tema „Žmogaus teisės Kinijoje rengiantis olimpinėms žaidynėms“,
– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 17 d. Pekine ir 2007 m. gegužės 15 ir 16 d. Berlyne vykusius ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais raundus,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl dialogo žmogaus teisių klausimais eigos ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais[1],
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl Kinijos vyriausybės ir Dalai Lamos pasiuntinių dialogo[2],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių[3] ir į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos,
– atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 13 d. priimtas Europos Sąjungos gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais ir į 2004 m. gruodžio 9 d. patvirtintą šių gairių įgyvendinimo vertinimą,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes metines rezoliucijas dėl žmogaus teisių pasaulyje,
– atsižvelgdamas į JT olimpinių paliaubų dokumentą, priimtą 2007 m. spalio 31 d. JT Generalinėje Asamblėjoje (A/RES/62/4), kuriame JT valstybės narės kviečiamos Olimpinių žaidynių metu laikytis taikos ir ją skatinti,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimo 60 metų sukaktį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 1998 m. įsteigus ES ir Kinijos vadovų susitikimo mechanizmą, Kinijos ir ES santykiai labai sutvirtėjo politiniu ir ekonominiu požiūriu,
B. kadangi bet koks sprendimas inicijuoti dialogą žmogaus teisių klausimais yra priimamas remiantis tam tikrais Tarybos nustatytais kriterijais, o ši ypač atsižvelgia į pagrindinius ES susirūpinimą realia žmogaus teisių padėtimi atitinkamoje valstybėje keliančius klausimus, į nuoširdų atitinkamos valstybės valdžios institucijų įsipareigojimą tokiu dialogu pagerinti realią žmogaus teisių padėtį ir į teigiamą įtaką, kurią dialogas žmogaus teisių klausimais gali turėti žmogaus teisių padėčiai,
C. kadangi 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės turėtų būti reikšminga istorinė proga sutelkti pasaulio dėmesį į žmogaus teisių padėtį Kinijoje,
D. kadangi ES yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais ir jais vadovaujasi; primindamas, kad, ES nuomone, šių principų laikymasis yra būtina taikos ir stabilumo bet kurioje visuomenėje sąlyga;
E. kadangi ES ir Kinijos strateginė partnerystė labai svarbi ES ir Kinijos santykiams ir kadangi tikra partnerystė turi būti grindžiama bendromis vertybėmis;
F. kadangi stiprinant ir gilinant ES ir Kinijos santykius galima užtikrinti panašią nuomonę dėl veiksmų sprendžiant visuotines problemas, pvz., klimato kaitos, saugumo, terorizmo ir ginklų neplatinimo,
G. kadangi nuolat gaunama nerimą keliančių pranešimų apie politinius įkalinimus, ypač žurnalistų, žmogaus teisių veikėjų, religinių ir tautinių mažumų atstovų, galimus kankinimo atvejus, paplitusį prievartinio darbo naudojimą, dažną mirties bausmės taikymą ir nuolatinius religijos, žodžio ir žiniasklaidos, įskaitant internetą, laisvės suvaržymus bei apie tai, kad Kinijos vyriausybė griežtai kontroliuoja informaciją apie Tibetą ir galimybę patekti į Kinijos Tibeto teritoriją; kadangi sunku tiksliai nustatyti žmogaus teisų pažeidimų mastą;
H. kadangi Kinijos dalyvavimas pasaulio politikoje ir įtaka jai per pastarąjį dešimtmetį itin išaugo ir kadangi patikimumas, demokratinės vertybės ir atsakomybė turėtų sudaryti ES ir Kinijos santykių pagrindą;
ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimas
1. džiaugiasi, kad 10-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo metu priimta bendroji deklaracija, kuria abi šalys dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą plėtoti visapusišką strateginę partnerystę siekiant spręsti visuotinius uždavinius ir pritaria tolesniam ES ir Kinijos santykių vystymuisi ir jų artimam bendradarbiavimui sprendžiant įvairius klausimus;
2. apgailestauja, kad per ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą Tarybai ir Komisijai vėl nepavyko ryžtingai iškelti žmogaus teisių klausimų, taip siekiant jiems suteikti daugiau politinės reikšmės ir kad artėjant olimpinėms žaidynėms ES nepasinaudojo galimybe aptarti didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių Kinijoje keliančių klausimų;
3. ragina Kiniją ir ES užtikrinti geriau suderintą partnerystę prekybos ir ekonomikos klausimais, nes taip būtų pasiektas tvarus augimas ir socialinė plėtra, ypač klimato kaitos, aplinkos ir energetikos srityse;
4. mano, kad Europos produkcijos ir prekių ženklų piratavimas ir padirbinėjimas Kinijos pramonės įmonėse yra rimtas tarptautinės prekybos taisyklių pažeidimas; ragina Kinijos valdžios institucijas labai pagerinti intelektinės nuosavybės teisių (INT, angl. IPR) apsaugą;
5. tuo pat metu reikėtų užtikrinti didesnį nuoseklumą ir glaudesnį žmogaus teisių ir prekybos bei saugumo ryšį; todėl ragina ES užtikrinti, kad jos prekybos santykių su Kinija gerinimas priklausytų nuo reformų žmogaus teisių srityje ir šiuo požiūriu ragina Tarybą, prieš baigiant sudaryti bent kokį bendrąjį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, išsamiai įvertinti žmogaus teisių padėtį;
6. todėl džiaugiasi, kad buvo pradėtos derybos dėl partnerystės ir bendradarbiavimo bendrojo (PBBS, angl. PCFA) susitarimo, kuris apims visas ES ir Kinijos dvišalių santykių sritis, įskaitant veiksmingą ir naudojamą žmogaus teisių sąlygą ir bendradarbiavimo politiniais klausimais stiprinimą bei didinimą; kartoja savo prašymą įtraukti EP į visus būsimus šalių dvišalius santykius, taip pat atsižvelgiant į tai, kad be oficialaus EP pritarimo partnerystės ir bendradarbiavimo bendrasis susitarimas negalimas;
7. primygtinai prašo, kad po įvykių Tiananmenio aikštėje pradėtas taikyti ES ginklų embargas Kinijai būtų taikomas tol, kol bus padaryta pažanga žmogaus teisių srityje; primena ES valstybėms narėms, kad vienas iš ES ginklų eksporto elgesio kodekso kriterijų yra pagarba žmogaus teisėms tokio eksporto galutinės paskirties šalyje;
8. nerimauja, kad, nepaisant Kinijos vyriausybės pakartotinių pareiškimų, jog ji ketina ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP, angl. ICCPR), to vis dar nepadaro, taigi ragina Kiniją nedelsiant jį ratifikuoti ir įgyvendinti;
Europos Sąjungos ir Kinijos dialogas žmogaus teisių tema
9. apgailestauja, kad žmogaus teisių klausimas Kinijoje vis dar išlieka nerimą keliančiu dalyku; todėl pabrėžia, kad reikia sustiprinti ir pagerinti ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais; ragina Tarybą teikti detalesnę informaciją Parlamentui; pabrėžia, kad reikėtų tęsti prieš dialogą vykstančių ES ir Kinijos žmogaus teisių klausimams skirtų teisės seminarų, kuriuose dalyvauja akademinės ir pilietinės visuomenės atstovai, rengimą ir, šiuo atžvilgiu, pritaria ES ir Kinijos akademinio žmogaus teisių tinklo sukūrimui remiantis Europos iniciatyvos demokratijai ir žmogaus teisėms remti (angl. IDHR) 3 tikslu ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Parlamentu, užtikrinti veiksmingą šio tinklo veiklą;
10. mano, kad klausimai, aptariami per nuoseklius dialogo su Kinija raundus, pvz., dėl Jungtinių Tautų tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ratifikavimo, baudžiamojo teisingumo sistemos reformos, įskaitant mirties bausmę ir pataisos darbus, išraiškos laisvės, ypač internete, spaudos laisvės, laisvės naudotis informacija, sąžinės, religijos ir minties laisvės, mažumų padėties Tibete, suimtųjų per įvykius Tiananmenio aikštėje paleidimo, darbuotojų ir kitų teisių, turi ir toliau būti keliami dialogo metu, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kaip taikomos per ankstesnius dialogus ir seminarus teisės klausimais patvirtintos rekomendacijos; taigi ragina Tarybą apsvarstyti galimybę pratęsti dialogą ir suteikti daugiau laiko iškeltiems klausimams aptarti; be to, ragina Tarybą ir Komisiją ypatingą dėmesį atkreipti į tai, ar laikomasi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, ypač dėl nepriklausomų profesinių sąjungų ir vaikų darbo;
11. atkreipia dėmesį į Kinijos įsipareigojimą remti JT Žmogaus teisių tarybą jai patikimai, objektyviai ir neselektyviai sprendžiant žmogaus teisių klausimus ir ragina glaudžiau bendradarbiauti JT sistemoje ir su JT žmogaus teisių organais bei laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, kurie numatyti atitinkamuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, įskaitant mažumų teises;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina, jog Kinija užtikrintų išraiškos ir religijos bei minties laisves; teigia, kad, ypač atsižvelgiant į Kinijos pareigūnų diskusijas dėl „religijos“ ir ypač „teisėtos religijos“ sąvokos, būtina parengti išsamų religijos įstatymą, atitinkantį tarptautinius standartus ir garantuojantį tikrą religijos laisvę; apgailestauja, kad esama prieštaravimų tarp konstitucinės tikėjimo laisvės (kuri įtvirtinta Konstitucijos 36 straipsnyje) ir nuolatinio valstybės kišimosi į religinių bendruomenių reikalus, ypač dvasininkų mokymo, atrankos, skyrimo ir politinės doktrinos diegimo klausimais;
13. apgailestauja, kad per šeštąjį Kinijos ir Tibeto derybų raundą nepasiekta beveik jokių rezultatų; ragina šalis dėti visas pastangas siekiant tęsti dialogą ir ragina Kinijos vyriausybę įsipareigoti pradėti esmines derybas, kuriose būtų deramai atsižvelgta į Dalai Lamos reikalavimą dėl Tibeto autonomijos; ragina Kiniją susilaikyti ir nenaudoti jėgos prieš valstybes, kurios palaiko draugiškus santykius su Dalai Lama;
14. dar kartą išreiškia savo susirūpinimą dėl pranešimų apie Tibete ir kitose Tibeto gyventojų gyvenamose provincijose tebesitęsiančius žmogaus teisių pažeidinėjimus, kurie apima kankinimus, savavališkus nesankcionuotą suėmimą ir sulaikymą, religijos laisvės apribojimus, savavališkus laisvo judėjimo suvaržymus ir perauklėjimą darbo stovyklose; apgailestauja, kad nuo 2005 m. spalio mėn. suintensyvintos vadinamojo patriotinio auklėjimo kampanijos Tibeto vyrų ir moterų vienuolynuose verčiant Tibeto gyventojus pasirašyti deklaracijas, skelbiančias Dalai Lamą pavojingu separatistu; skatina Kiniją leisti nepriklausomai institucijai susisiekti su Tibeto Pančen Lama Gedhun Choekyi Nyima ir jo tėvais, kaip to prašo JT Vaiko teisių komitetas;
15. ragina Kiniją, kuri yra JT Žmogaus teisių tarybos narė, įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo rekomendacijas dėl kankinimų ir išduoti JT ekspertams nuolatinį kvietimą į Kiniją;
16. mano, kad rengiantis Pekino olimpinėms žaidynėms žmogaus teisėms turėtų būti skiriama daug daugiau dėmesio; ir kartoja, kad „būtina gerbti universaliuosius etikos principus“ ir skatinti taikią visuomenę, kuriai rūpėtų „išsaugoti žmogiškąjį orumą“, kaip pabrėžiama Olimpinės chartijos 1 ir 2 straipsniuose;
17. prašo Tarptautinio olimpinio komiteto paskelbti jo paties vertinimą, kaip Kinija laikosi įsipareigojimų, prisiimtų 2001 m. prieš priimant sprendimą žaidynes rengti Pekine; pabrėžia ES atsakomybę atkreipti dėmesį į šį vertinimą ir dirbti kartu su savo olimpinės sistemos atstovais siekiant sukurti atsakingo elgesio rengiantis olimpinėms žaidynėms, joms vykstant ir joms pasibaigus, pagrindą;
18. labai nerimauja dėl to, kad neseniai suaktyvėjo su olimpinėmis žaidynėmis susijęs politinis žmogaus teisių veikėjų, žurnalistų, teisininkų, peticijų teikėjų, pilietinės visuomenės veikėjų, etninių grupių, pvz., uigūrų ir visų tikėjimų išpažinėjų, ypač dvasinio judėjimo „Falun Gong“ narių, persekiojimas; ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant juos paleisti ir nutraukti žmogaus teisių pažeidinėjimus bei daugybės namų nekompensuojamą griovimą siekiant atlaisvinti vietą olimpinėms struktūroms;
19. ragina Kiniją imtis konkrečių veiksmų Kinijos ir užsienio žurnalistų išraiškos laisvei užtikrinti ir ugdyti pagarbą spaudos laisvei; ypač nerimauja dėl to, kad nepakankamai gerai įgyvendinamas naujasis reglamentas dėl Kinijoje dirbančių užsienio žurnalistų veiklos ir ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti, ypač su daugianacionalinių įmonių pagalba, vykdomą tūkstančių užsienio naujienų ir informacinių tinklaviečių cenzūrą ir blokavimą; ragina išlaisvinti visus žurnalistus, interneto vartotojus ir vadinamuosius kibernetinės erdvės disidentus („cyber-dissidents“), kurie sulaikyti Kinijoje už tai, kad naudojosi savo teise gauti informacijos; kartoja savo raginimą Kinijos valdžios institucijoms 2008 m. olimpinių žaidynių metu taikyti mirties bausmės moratoriumą ir atšaukti 42 asmenų kategorijoms, kurioms uždrausta įvažiuoti į Kiniją, parengtą sąrašą;
20. atkreipia dėmesį į 17-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso, vykusio 2007 m. spalio mėn. viduryje, išvadas, kuriose atsispindi įvairios perspektyvos ir galimybės taikyti aukštesnius tarptautinius žmogaus teisių standartus Kinijoje;
21. ragina Kiniją nutraukti paramą Mianmaro režimams ir padėčiai Darfūre;
o
o o
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, Kinijos nacionaliniam liaudies kongresui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Tarptautiniam olimpiniam komitetui.
- [1] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0381.
- [2] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0055.
- [3] OL C 305 E, 2006 12 14, p. 219.