Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B6-0277/2008Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B6-0277/2008
Europos Parlamentas

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

2.6.2008

pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį pateikė
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų: dėl 2008 m. birželio 10 d. vyksiančio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
RC-B6-0277/2008
Pateikti tekstai :
RC-B6-0277/2008
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2008 m. birželio 10 d. vyksiančio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, ypač į dvi 2006 m. birželio 1 d. rezoliucijas dėl ES ir JAV santykių gerinimo pagal Transatlantinės partnerystės susitarimą[1] ir dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių[2], taip pat į savo 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją[3],

–  atsižvelgdamas į 1990 m. Transatlantinę deklaraciją dėl ES ir JAV santykių ir į 1995 m. Naująją transatlantinę darbotvarkę (NTD),

–  atsižvelgdamas į ES ir JAV 2004 m. birželio 26 d. ir 2005 m. birželio 20 d. deklaracijas dėl kovos su terorizmu ir abišalio bendradarbiavimo stiprinimo siekiant ginklų neplatinimo ir kovojant su terorizmu,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 10 d. Brdo vyksiantį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą ir į 2007 m. balandžio 30 d. Vašingtone vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio mėn. 63-ojo Transatlantinio įstatymų leidėjų dialogo ir 2008 m. gegužės mėn. 64-ojo Transatlantinio įstatymų leidėjų dialogo bendras deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 3 d. Bukarešte vykusio Šiaurės Atlanto Tarybos posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją[4] dėl Transatlantinės ekonominės tarybos,

–  atsižvelgdamas į Vyriausiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos dokumentą Europos Vadovų Tarybai „Klimato kaita ir tarptautinis saugumas“ (2008 m. kovo 14 d.),

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1803 (2008 m.), Nr. 1696 (2006 m.), Nr. 1737 (2006 m.) ir Nr. 1747 (2007 m.) dėl Irano branduolinės programos,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 16 ir 17 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, ypač į skyrius „Tarptautinė tvarka, pagrįsta daugiašališkumu“ ir „Darbas su partneriais“,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į savo 2005 m. lapkričio 16 d.[5], 2006 m. spalio 26 d.[6], taip pat 2007 m. vasario 14 d.[7] rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį straipsnį,

A.  kadangi ES ir JAV partnerystė yra ES išorės politikos kertinis akmuo ir kadangi ji grindžiama bendromis laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės, tvarios ekonomikos ir tvaraus vystymosi paramos vertybėmis,

B.  kadangi Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos vaidina pagrindinius vaidmenis pasaulio politikoje ir ekonomikoje bei dalijasi atsakomybe už taikos, demokratijos ir stabilumo pasaulyje skatinimą ir už pasaulio ekonomikos problemų sprendimų radimą, ypač tų, kurie susiję su finansinių rinkų krizėmis, prekybos ir valiutų skirtumais ir skolų krizėmis kai kuriose skurdžiausiose valstybėse,

C.  kadangi ES tautoms ir vadovams labai aktualūs klausimai, susiję su klimato kaitos padariniais, pavyzdžiui, teritoriniai konfliktai dėl išteklių, kylančios maisto kainos ir migracija; kadangi remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, pasaulinė energijos paklausa iki 2030 m. išaugs iki 50 –60 proc.,

D.  kadangi ES ir JAV gali ir turėtų vaidinti pagrindinį tarptautinį vaidmenį sprendžiant klimato kaitos klausimus,

E.  kadangi visame pasaulyje maisto paklausa sparčiai viršija pasiūlą, o viena iš svarbiausių šio reiškinio priežasčių yra didėjanti besivystančios ekonomikos šalių, pvz., Indijos ir Kinijos, paklausa, ypač mėsos ir pieno produktų, taigi ir pašarų, paklausa; kadangi EBPO duomenimis dabartinės JAV subsidijos, skirtos grūdams perdirbti į etanolį, prisidėjo prie pasaulinio kainų didėjimo, dėl kurio labiausiai kenčia skurdžiausios pasaulio šalys,

F.  kadangi daugelyje besivystančių šalių iki 2015 m. termino nebus pasiekta dauguma tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT),

G.  atsižvelgdamas į ES valstybių narių pritarimą dėl Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (BGNS) atnaujinimą ir sustiprinimą prieš 2010 m. BGNS peržiūros konferenciją,

H.  kadangi Izraelio ir Palestinos vadovai Annapolyje nusprendė atnaujinti derybas siekdami pasirašyti susitarimą iki 2008 m. pabaigos; kadangi siekiant stabilumo Artimuosiuose Rytuose būtinas glaudus ES ir JAV, kaip Artimųjų Rytų ketverto narių, bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su Arabų lyga skatinant taiką, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms,

I.  kadangi būtinas glaudus ES ir JAV bendradarbiavimas Kosove siekiant Vakarų Balkanų regiono stabilumo ir vystymosi; kadangi JAV įsipareigojo iš esmės dalyvauti šioje svarbioje Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) / teisinės valstybės misijoje Kosove, siųsdama apytiksliai 80 policijos pareigūnų, 2 teisėjus ir 4–6 prokurorus,

J.  kadangi kovojant su tarptautiniu terorizmu būtina pabrėžti visiško tarptautinės teisės ir sutarčių dėl žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių laikymosi svarbą,

K.  kadangi 2007 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos posėdyje buvo patvirtinta jau istorine tapusi rezoliucija dėl mirties bausmės moratoriumo, kuriai pritarė daugybė pasaulio valstybių, taip pat ir ES; labai susirūpinęs tuo, kad daugelyje JAV valstijų vis dar egzistuoja mirties bausmė,

L.  kadangi bendradarbiavimu pagrįsti transatlantiniai ekonominiai santykiai yra abišalis ES ir JAV interesas ir kadangi stiprinant transatlantinę rinką būtinas nuoseklus politinis vadovavimas; remia Transatlantinės ekonomikos tarybos darbą ir tikisi, kad ji taps ES ir Jungtinių Valstijų santykių kertiniu akmeniu,

M.  kadangi būtina remti laisvę ir demokratiją pasaulyje ir spręsti su tuo susijusias problemas, tokias kaip problemos, kurių kyla tarptautinio saugumo, skurdo mažinimo, vystymosi skatinimo, visuotinio nusiginklavimo siekio visame pasaulyje, žmogaus teisių apsaugos, pasaulinių sveikatos pavojų, aplinkosaugos klausimų ir energijos saugumo, kovos su tarptautiniu terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, migracijos bei masinio naikinimo ginklų neplatinimo srityse; kadangi, kaip aiškiai nurodyta Europos saugumo strategijoje, transatlantinė partnerystė ir NATO labai svarbios kolektyvinio saugumo požiūriu,

N.  kadangi siekiant abiejų partnerių interesų reikia kartu kovoti su bendromis grėsmėmis ir spręsti bendras problemas remiantis galiojančiomis tarptautinėmis sutartimis ir veiksmingu tarptautinių institucijų darbu, ypač JT sistemos darbu ir atsižvelgiant į JT chartiją,

O.  kadangi per pastaruosius kelerius metus pasirašyta keletas susitarimų, kuriuos paskatino JAV reikalavimai ir kurie buvo priimti nedalyvaujant Europos Parlamentui, t. y. susitarimas dėl keleivio duomenų įrašo (angl. PNR), memorandumas dėl Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (angl. SWIFT) ir JAV automatinės tikslinės sistemos (angl. ATS) diegimas, ir tai lėmė teisinį netikrumą atsižvelgiant į būtinas transatlantines duomenų apsaugos garantijas ES ir JAV keičiantis duomenimis ir perduodant juos siekiant kovoti su terorizmu,

Bendrosios nuostatos

1.  atsižvelgdamas į būsimus JAV prezidento rinkimus laukia, kada galės dirbti su naujuoju Jungtinių Valstijų prezidentu ir tikisi dar tvirtesnio JAV įsipareigojimo taikyti daugiašališkumo principą, taip pat saugoti taiką ir demokratiją visame pasaulyje; mano, kad ES ir JAV partnerystė tokiose delikačiose srityse kaip visuotinės skurdo bei klimato kaitos problemos turi būti sustiprinta; supranta, kad dar yra transatlantinių pozicijų įvairiais klausimais, pvz., Tarptautinis baudžiamasis teismas ir Kioto protokolas dėl klimato kaitos, skirtumų; tikisi, kad būsimas Jungtinių Valstijų Prezidentas įpareigos savo administraciją spręsti šias problemas;

2.  ragina ES ir JAV glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant daugelį abiems šalims svarbių politinių klausimų, ypač susijusių su Artimaisiais Rytais, Iranu, Iraku, Kosovu ir Vakarų Balkanais, Afganistanu ir Afrika, taip pat bendradarbiauti siekiant sukurti tokią tarptautinę aplinką, kurioje būtų užtikrintos geresnės sąlygos saugumui stiprinti ir žmogaus teisių padėčiai gerinti tokiose šalyse kaip Birma ir Zimbabvė, nuolat aptariant svarbius šios srities klausimus įvairiose organizacijose, įskaitant JT Saugumo Tarybą; taip pat ragina laikytis bendro požiūrio į santykius su kitais svarbiausiais tarptautiniais veikėjais;

Klimato kaita

3.  ragina partnerius, tinkamai prisidedant prie išsivysčiusių ir besivystančių valstybių pastangų, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsižvelgiant į diferencijuotą atsakomybę ir atitinkamas galimybes, pripažįstant išsivysčiusių šalių atsakomybę pirmauti mažinant taršą, susitarti dėl bendro būdo siekiant apriboti klimato kaitą iki daugiausia 2°C temperatūros kilimo, palyginti su temperatūra iki industrializacijos; palankiai vertina pagrindinių kandidatų į JAV prezidentus įsipareigojimus spręsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo klausimą ir iki 2009 m. pasiekti tarptautinį susitarimą siekiant išvengti pavojingos klimato kaitos;

4.  ragina JAV imtis visų įmanomų priemonių, kad iki 2009 m. gruodžio mėn. vyksiančios JT konferencijos Kopenhagoje baigtų rengti savo nacionalinius teisės aktus klimato klausimais; taip pat ragina JAV toliau dėti pastangas, kad būtų sukurta prekybos anglies junginių leidimais sistema, kuri vėliau galėtų būti susieta su ES emisijos leidimų sistema, nes daugiausia naudos aplinkai ir pramonei būtų tada, jei visame pasaulyje kuriami anglies junginių rinkos mechanizmai būtų suderinami bei sąveikūs; taigi palankiai vertina naujausių pasiūlymų projektų dėl ES prekybos taršos leidimais sistemos nuostatą, pagal kurią leidžiama nustatyti sąsajas su kitomis viršutinės ribos ir prekybos sistemomis, įskaitant regionines sistemas; atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad JAV pradėtos diegti regioninės prekybos anglies junginių leidimais sistemos;

5.  pritaria Vyriausiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos parengtai su klimato kaita susijusių saugumo klausimų ataskaitai; ragina ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime aptarti šį klausimą kaip vieną iš svarbiausių darbotvarkės punktų remiantis sėkminga 2007 m. gruodžio mėn. Balyje surengta konferencija; ragina ES ir JAV bendradarbiauti siekiant 2009 m. parengti susitarimą dėl laikotarpio po 2012 m., įskaitant klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus tarptautiniu lygmeniu; taip pat susidomėjęs atkreipia dėmesį į pasiūlymus, kurie svarstomi JAV Kongrese, susijusius su Tarptautinio švarių technologijų fondo įsteigimu, ir ragina Komisiją pradėti dialogą su JAV administracija šiuo klausimu;

Terorizmas ir žmogaus teisės

6.  yra susirūpinęs, kad dėl paties Gvantanamo įlankos kardomojo kalinimo įstaigos buvimo, ypatingojo sulaikymo ir perdavimo susidaro neigiamas kovos su terorizmu vaizdas; ragina Tarybą paskatinti JAV vyriausybę sukurti sistemą, pagal kurią būtų lengviau pareikšti kaltinimus arba paleisti ir perkelti sulaikytuosius laikantis tarptautinės teisės;

7.  ragina Tarybą ir JAV vyriausybę paskelbti aiškų ir tvirtą bendrą pareiškimą, kuriuo būtų panaikinamas savavališko sulaikymo ir ypatingojo kalinių perdavimo taikymas; taip pat reikalauja, kad Jungtinių Valstijų vyriausybė, laikydamasi tarptautinės teisės normų ir tarptautinių standartų, likusius kalinius arba teistų, arba paleistų ir pasiaiškintų dėl slaptų kalėjimų ne JAV teritorijoje;

8.  ragina JAV nedelsiant panaikinti vizų režimą ir visų ES valstybių narių piliečių atžvilgiu taikyti vienodą tvarką, vadovaujantis visiško abipusiškumo principu; šiuo požiūriu džiaugiasi prasidėjusiomis ES ir JAV derybomis dėl naujo JAV saugumo reikalavimų rinkinio, siekiant nustatyti bevizį režimą; mano, kad šios derybos turėtų būti skaidrios, grindžiamos abipusiškumo principu ir jų metu turėtų būti atsižvelgiama į ES nuostatas dėl duomenų apsaugos;

9.  džiaugiasi, kad JAV pripažino Europos Bendrijos įgaliojimus sudaryti tokį susitarimą ir pažymi, kad ES kompetencijai priklausantys klausimai, pvz., su saugumu susiję klausimai (įskaitant keleivių duomenų įrašų (angl. PNR) perdavimą, ekstradiciją ir teisinę tarpusavio pagalbą), turėtų būti nagrinėjami Taryboje, o su valstybėmis narėmis aptariamos tik tos temos, kurios tiesiogiai susijusios su jų piliečiais;

10.  pabrėžia, kad keitimasis duomenimis ir informacija gali būti vertinga priemonė tarptautiniu mastu kovojant su terorizmu ir su juo susijusiu nusikalstamumu, tačiau pabrėžia, kad keitimasis asmens duomenimis turi vykti remiantis tinkama teisine sistema, kuri apimtų aiškias taisykles ir sąlygas, užtikrintų tinkamą atskirų piliečių privatumo ir jų pilietinių laisvių apsaugą ir, kai būtina, kompensavimo mechanizmą ir kad toks keitimasis duomenimis turėtų būti grindžiamas privalomu tarptautiniu susitarimu visapusiškai dalyvaujant Parlamentui ir Kongresui; pabrėžia, kad šis būtinas keitimasis duomenimis turėtų vykti tik pagal esamą specialųjį Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimą dėl teisinės tarpusavio pagalbos ir išdavimo ir laikantis EB ir ES teisės aktų dėl duomenų apsaugos, kartu koordinuojant žvalgybos ir teisėsaugos institucijų veiklą, taip pat ir operatyviniu lygmeniu, ir bendradarbiaujant teismams remiantis esamu ES ir JAV susitarimu dėl teisinės tarpusavio pagalbos ir ekstradicijos;

11.  pažymi, kad būtina laikytis pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ir ragina Komisiją pranešti Europos Parlamentui apie euroatlantinėje bendradarbiavimo srityje pasiektą pažangą, ypač susijusią su asmens duomenų ir asmeninio gyvenimo apsauga; ragina Transatlantinę ekonomikos tarybą skubiai parengti visuotinius duomenų apsaugos standartus siekiant užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį ir teisinį tikrumą įmonėms;

Branduolinių ginklų platinimas, priešraketinė gynyba, ginklų kontrolė ir NATO

12.  dar kartą pabrėžia pritariąs pagal JT Chartijos VII skyriaus 41 straipsnį priimtoms JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms dėl Irano ir ragina ES ir JAV nuspręsti dėl bendros strategijos, kuri įtikintų Iraną laikytis JTST rezoliucijų;

13.  džiaugiasi glaudžiu ES ir JAV bendradarbiavimu sprendžiant Irano branduolinės energijos klausimą, kuris padėjo pasiekti, kad 2008 m. kovo 3 d. JTST priimtų Rezoliuciją Nr. 1803 dėl naujų sankcijų Iranui taikymo; ragina JAV, atsižvelgdamas į JAV diplomatinę sėkmę derybose su Šiaurės Korėja, tiesiogiai dalyvauti derybose su Iranu kartu su ES, nes JAV gali pasiūlyti papildomų saugumo garantijų, kuriomis būtų atsižvelgiama į Irano susirūpinimą dėl saugumo; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su JAV, Rusija, Kinija ir neprisijungusiomis šalimis siekiant apsvarstyti papildomas sampratas ir pasiekti visapusišką susitarimą su Iranu dėl jo branduolinių objektų ir šių objektų naudojimo;

14.  palankiai vertina neseniai priimtą JT Saugumo Tarybos valstybių narių ir Vokietijos (P5 +1) iniciatyvą pristatyti naują paskatų paketą Iranui, siekiant įtikinti šią šalį sustabdyti urano sodrinimo programą; ragina Jungtines Amerikos Valstijas, siekiant surasti sprendimą, visiškai pritarti deryboms su Iranu laikantis Branduolinio ginklo neplatinimo sutartyje nustatytų taisyklių ir įsipareigojimų;

15.  ragina stiprinti tarptautinę sutarčių ir režimų, kuriais siekiama kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu, sistemą; pabrėžia ES ir JAV glaudesnio bendradarbiavimo poreikį kovojant su terorizmu ir masinio naikinimo ginklų platinimu vadovaujantis tarptautine teise ir poreikį abiems pusėms remti JT vaidmenį šiose srityse; ragina Tarybą aptarti su JAV partneriais, kaip įnešti teigiamą indėlį į būsimą Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties parengiamąjį komitetą, kaip pirmąją galimybę sustiprinti pasaulinį branduolinių ginklų neplatinimo režimą rengiantis 2010 m. BGNS persvarstymo konferencijai; pabrėžia būtinybę aukščiausiojo lygio susitikime aptarti daugybę branduolinio nusiginklavimo iniciatyvų, pagrįstų „13 praktinių žingsnių“, dėl kurių buvo susitarta per 2000 m. BGNS persvarstymo konferenciją; tikisi, kad šiame aukščiausiojo lygio susitikime JAV vyriausybė norės parengti bendrą strategiją kartu su ES, kuria būtų siekiama pažangos nusiginklavimo srityje (kalbant ir apie masinius, ir apie įprastus ginklus); ragina ES ir JAV imtis veiksmų, kad būtų išvengta „tuščiojo“ laikotarpio iki 2009–2010 m., kol bus atnaujintos svarbios nusiginklavimo sutartys; tikisi, kad 1999 m., 2000 m. ir 2001 m. pasirašyti svarbūs susitarimai su Rusija galios ir toliau; taip pat ragina Jungtines Amerikos Valstijas ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (VBBUS), nes tai būtų svarbus žingsnis mažinant branduolinių ginklų operatyvinę reikšmę;

16.  ragina ES valstybes nares ir JAV ieškoti naujų idėjų, kaip būtų galima sukurti labiau apibrėžtą ir stipresnę ES ir NATO partnerystę, kuri apimtų daugiau, nei „Berlynas plius“ susitarimus, atsižvelgiant į būtinybę glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant su Afganistanu susijusias problemas; mano, kad pastangos atnaujinti Europos saugumo strategiją turėtų būti susietos su diskusijų naujos NATO strateginės koncepcijos tema pradžia; pabrėžia NATO, kuri išlieka svarbiausiu Europos ir Jungtinių Valstijų saugumo konsultacijų forumu, svarbą ir ES užsienio ir saugumo politikos svarbą stiprinant mūsų gebėjimą kovoti su esamomis ir naujai kylančiomis XXI amžiaus saugumo grėsmėmis; džiaugiasi, kad JAV pripažino Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime, jog siekiant sukurti stiprų NATO aljansą reikia didelio Europos gynybos veiksmingumo; taip pat pataria plėtoti esamus NATO ir ES ryšius saugumo klausimais gerbiant nepriklausomą abiejų organizacijų pobūdį;

17.  laukia naujo ES ir JAV santykių saugumo aspekto įvertinimo atsižvelgiant į NATO strateginės peržiūros rezultatus, Europos saugumo strategijos atnaujinimo ir naujosios JAV administracijos kadencijos pradžios;

Vystomasis bendradarbiavimas ir maisto produktų kainos

18.  ragina teikti didesnę neatidėliotiną pagalbą pasaulio skurdžiausioms šalims, kad būtų galima susidoroti su joms iškilusiomis su padidėjusiomis maisto kainomis susijusiomis problemomis; vis dėlto pripažįsta, kad vien pinigų nepakanka šioms problemoms išspręsti ir todėl ragina Tarybą, Komisiją ir JAV Kongresą bei administraciją spręsti struktūrines problemas, pvz., nepakankamas investicijas į žemės ūkį, taip pat ragina ES, JAV ir daugiašales organizacijas imtis koordinuotų pasaulinių veiksmų, t. y. nustatyti teisingesnes prekybos taisykles ir padidinti investicijas į besivystančių šalių žemės ūkį, ypač atkreipiant dėmesį į smulkius gamintojus ir moteris; ragina paramos teikėjus padėti steigti ir finansuoti pažeidžiamiausioms asmenų grupėms skirtus vadinamuosius apsauginius tinklus; ragina ES ir JAV vadovus aktyviai remti Jungtinių Tautų darbo grupę pasaulinės maisto krizės klausimais, kuriai vadovauja JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon, ir dalyvauti jos veikloje;

19.  pritaria JAV vyriausybės iniciatyvai panaikinti pagalbos maistu sąlygiškumą ir mano, kad ši iniciatyva yra pirmas svarbus žingsnis bendro pagalbos maistu programos pertvarkymo link, visapusiškai atsižvelgiant į poreikį aktyviai remti didesnį maisto tiekimo regioninį ir vietos saugumą, kuris praeityje būdavo dažnai pažeidžiamas sąlygiškos JAV pagalbos maistu;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti poreikį skirti didelę savo dalį lėšų, skirtų ES ir JAV pagalbai vystymuisi, žemės ūkio moksliniams tyrimams ir mokymams, taip pat ūkininkų pažangiausios praktikos mainams, tolesniam pasėlių veiksmingų ir tvarių sistemų, pvz., sėjomainos ir mišraus įvairių kultūrų auginimui, vystymui, taip pat prie vietos sąlygų pritaikytų genetiškai nemodifikuotų augalų ir gyvulių veislių išvedimui, kuriame dalyvauja vietos gyventojai, siekiant sukurti vietos maisto tiekimo stabilumą ir racionalias ūkininkavimo sistemas, kurioms ilgainiui reikės mažai energijos;

21.  ragina ES ir JAV Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) pripažinti tarptautinės vystymosi politikos šerdimi; ragina Tarybą, Komisiją, valstybes nares ir JAV padidinti savo pagalbą besivystančioms šalims, kad ir toliau būtų pasitikima jų įsipareigojimais teikti daugiau pagalbos; pripažįsta, kad JAV prisiėmusi daugiau įsipareigojimų, apkritai susijusių su vystomąja pagalba ir konkrečiai – su pagalba Afrikai; ragina JAV prezidentą išnaudoti paskutinius kadencijos metus siekiant sėkmingų Didžiojo aštuoneto susitikimo Japonijoje ir JT aukščiausiojo lygio susitikimo dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų, vyksiančio 2008 m. rugsėjo mėn. Niujorke, rezultatų; ragina ES siekti, kad TVT ir metiniai planai 0,7 proc. oficialiosios pagalbos vystymuisi rodikliui pasiekti liktų svarbiu klausimu Europos Vadovų Tarybos susitikimo 2008 m. birželio 19–20 d. darbotvarkėje;

Tarptautiniai santykiai

22.  pabrėžia, kad Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimas yra būtinas siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose; primena šalims įsipareigojimus, prisiimtus Annapolyje, sąžiningai tęsti derybas, siekiant sudaryti taikos sutartį iki 2008 m. pabaigos, išsprendžiant visas dabartines problemas; dar kartą pabrėžia Arabų šalių taikos iniciatyvos svarbą ir ragina ES ir JAV užtikrinti konstruktyvų arabų partnerių dalyvavimą; dar karta ragina Izraelį sustabdyti visą su nausėdijomis susijusią veiklą, įskaitant jų natūralų augimą, ir išmontuoti priešakinius sargybos postus, pastatytus nuo 2001 m. kovo mėn.; pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl humanitarinės ir politinės krizės Gazos ruože ir dėl galimų rimtų jos pasekmių; ragina Palestinos miliciją nedelsiant liautis šaudyti raketomis iš Gazos ruožo į Izraelio teritoriją; visiškai remia Egipto pastangas, kuriomis siekiama nutraukti smurtą ir rasti sprendimą, pagal kurį būtų vėl atidaryti visi perėjimai;

23.  džiaugiasi žinia, kad Sirija ir Izraelis dalyvauja netiesioginėse taikos derybose globojant Turkijai;

24.  džiaugiasi, kad Michaelis Suleimanas išrinktas Libano prezidentu; pabrėžia Libano stabilumo, suverenumo, nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo svarbą; ragina šalis visapusiškai įgyvendinti Dohos susitarimą ir ES bei JAV – remti visas su tuo susijusias pastangas;

25.  pabrėžia, kad euroatlantinės erdvės ir tarptautinis saugumas apskritai yra glaudžiai susijęs su Afganistano, kaip taikingos, demokratinės valstybės, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir kuriai nekyla terorizmo grėsmė, ateitimi; todėl teigiamai vertina ryžtingą ir ilgalaikį NATO įsipareigojimą Afganistanui, kaip pabrėžiama ISAF „Naujojoje strateginėje vizijoje“ ir visapusišką tarptautinės bendruomenės požiūrį, sutelkiantį civilinius ir karinius pajėgumus, įskaitant ES policijos misiją, kuri yra bendro ES įsipareigojimo Afganistanui ir suderinto ES požiūrio, kuris apima ES specialiojo įgaliotinio vietos politines rekomendacijas, dalis ir atstatymo pastangas, kurioms, inter alia, vadovauja Komisija; ragina ES ir JAV imtis skubių priemonių siekiant padidinti ir pagerinti vystomąją pagalbą Afganistanui bei užtikrinti geresnį jos koordinavimą, siunčiant inter alia kiek įmanoma daugiau lėšų Afganistano institucijoms ir veiklos patirtį turinčioms NVO;

26.  ragina Tarybą pradėti dialogą su JAV dėl Irako ir išsakyti ES poziciją dėl jos svarbaus vaidmens šioje valstybėje, taip pat ragina remti sustiprintą tarptautinės bendruomenės pastangų daugiašališkumą Irake pasitelkiant pagal JTST rezoliuciją 1770 nustatytus didesnius JT įgaliojimus;

27.  pabrėžia tebegaliojantį įsipareigojimą Balkanų saugumo ir stabilumo atžvilgiu; džiaugiasi tikslia, nešališka ir veiksminga NATO pajėgų Kosove KFOR veikla per neseniai vykusius smurto protrūkius Kosove ir pabrėžia, kad, remiantis JTST Rezoliucija Nr. 1244, KFOR turi likti Kosove siekiant užtikrinti patikimą ir saugią aplinką, įskaitant visų žmonių ir visų tarptautinių dalyvių Kosove judėjimo laisvę; šiuo požiūriu pabrėžia, kad ES vaidmuo Kosove labai svarbus, teigiamai vertina sprendimą pradėti ES teisinės valstybės misiją Kosove ir pabrėžia, kad EULEX turi veikti visoje Kosovo teritorijoje;

28.  mano, kad ES ir JAV turi nedelsdamos spręsti šiuo metu susidariusias saugumo problemas, taip pat ilgalaikius su Kosovo vystymusi susijusius klausimus siekdamos bendro tikslo: tinkamo valstybės organizavimo, daug tautų jungiančios visuomenės, kurioje veiktų veiksmingai dirbančios valstybės institucijos ir būtų paisoma teisinės valstybės principo, kūrimo; džiaugiasi dėl to, kad pirmą kartą ESGP teisinės valstybės ir policijos misijoje Kosove dalyvaus JAV policijos pareigūnai; pažymi, kad JAV administracija komandiruos keletą Valstybės departamento darbuotojų ir pagal sutartis dirbančių asmenų į misiją Kosove ir padengs Tarptautinio civilinio biurio (ICO) 25 proc. veiklos išlaidų, likusią išlaidų dalį pasidalins Europos Komisija ir kitos valstybės;

29.  ragina imtis suderintų veiksmų Kinijos atžvilgiu, ypač būtinybės rasti būdų, kaip skatinti demokratiją šalyje, sumažinti įtampą abiejų sąsiaurio pusių santykiuose ir paskatinti Pekino institucijų ir Dalai Lamos dialogą siekiant konkrečios pažangos Tibeto klausimu, požiūriu;

30.  ragina Tarybą dar kartą Jungtinėms Amerikos Valstijoms iškelti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) – pagrindinio tarptautinės teisės ramsčio – klausimą; tikisi, kad būsimoji JAV vyriausybė laikysis konstruktyvesnio požiūrio į Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto ratifikavimą ir aktyviai dalyvaus siekiant susitarimo dėl dar nepatvirtintos „agresijos nusikaltimo“, kuris numatytas Romos statuto 5.2 straipsnyje rengiantis Tarptautinio baudžiamojo teismo persvarstymo konferencijai 2009 m., apibrėžties;

31.  dar kartą smerkia mirties bausmę; ragina JAV vyriausybę ir visas valstijas panaikinti mirties bausmę; apgailestauja dėl neseniai priimto JAV Aukščiausiojo Teismo nutarimo, kuriuo leidžiama toliau naudoti mirtinas injekcijas ir kuris atveria galimybę toliau vykdyti mirties bausmę;

32.  rekomenduoja imtis veiksmų stiprinant transatlantinius santykius su JAV pasitelkus naująjį Transatlantinės partnerystės susitarimą, pakeičiantį dabartinę Naująją transatlantinę darbotvarkę; šiomis aplinkybėmis siūlo nustatyti reguliarios šio Transatlantinės partnerystės susitarimo peržiūros mechanizmą, kurį pasitelkę ES ir JAV specialistai nuolat siektų tobulinti transatlantinę partnerystę, kad būtų išnaudotas visas jos potencialas; pabrėžia, kad tik aktyviau ir visais lygmenimis dalyvaujant Kongresui, Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams bus įmanoma tikrai sustiprinti visą procesą ir kad esami tarpparlamentiniai mainai ilgainiui de facto turėtų tapti translatlantine asamblėja;

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui ir Kongresui.

Teisinė informacija - Privatumo politika