BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
2.2.2009
- –Urszula Gacek PPE-DE frakcijos vardu,
- –Martin Schulz ir Claudio Fava PSE frakcijos vardu,
- –Graham Watson, Sarah Ludford, Ignasi Guardans Cambó, Marco Cappato ir Anneli Jäätteenmäki ALDE frakcijos vardu,
- –Cristiana Muscardini ir Roberta Angelilli UEN frakcijos vardu,
- –Monica Frassoni, Daniel Cohn-Bendit, Kathalijne Maria Buitenweg, Jean Lambert, Raül Romeva i Rueda, Cem Özdemir ir Hélène Flautre Verts/ALE frakcijos vardu,
- –Giusto Catania, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Miguel Portas, Vittorio Agnoletto, Jens Holm ir Willy Meyer Pleite GUE/NGL frakcijos vardu,
- –PPE-DE (B6‑0066/2009)
- –PSE (B6‑0069/2009)
- –ALDE, Verts/ALE, GUE/NGL (B6‑0070/2009)
Europos Parlamento rezoliucija dėl Gvantanamo sulaikymo centro kalinių grąžinimo ir perkėlimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į tarptautinius, Europos ir nacionalinius dokumentus dėl žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir dėl nesankcionuoto sulaikymo, prievartinių dingimų ir kankinimų draudimo, pvz., į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir 1984 m. gruodžio 10 d. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminamą elgesį ir baudimą,
– atsižvelgdamas į transatlantinį JAV ir ES bei jos valstybių narių bendradarbiavimą, ypač kovos su terorizmu srityje,
– atsižvelgdamas į:
- •savo 2006 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl kalinių padėties Gvantaname[1],
- •savo 2006 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Gvantanamo[2],
- •savo 2004 m. kovo 10 d. rekomendaciją Tarybai dėl Gvantaname esančių sulaikytųjų teisės į teisingą teismą[3],
- •savo 2002 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Gvantanamo įlankos centre kalinamų asmenų[4],
- •Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijas,
- •2006 m. vasario 15 d. JT Žmogaus teisių komisijos ataskaitą,
- •JT specialiųjų pranešėjų pareiškimus,
- •JT Kovos su kankinimu komiteto išvadas ir rekomendacijas Jungtinėms Amerikos Valstijoms,
- •Europos Parlamento pirmininko 2009 m. sausio 20 d. pareiškimą;
- •Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2009 m. sausio 19 d. pareiškimą,
- •ES kovos su terorizmu koordinatoriaus pareiškimą,
- •Europos Komisijos nario, atsakingo už laisvės, saugumo ir teisingumo klausimus, ir ES pirmininkaujančios valstybės pareiškimus,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto Europos šalių panaudojimo gabenti kalinius ir juos neteisėtai kalinti (C. Favos pranešimas)[5] ir į Europos Tarybos veiklą šiuo klausimu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių JAV 2002 m. sausį Gvantanamo įlankoje (Kuba) įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu,
B. kadangi įkalintiesiems Gvantanamo įlankoje nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, visų pirma teise į teisingą bylos nagrinėjimą, ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai, pvz., jie buvo laikomi vandenyje, o tai prilyginama kankinimui ir žiauriam, nežmoniškam ar žeminamam elgesiui,
C. kadangi daugeliu JAV teismų, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą, sprendimų buvo pripažintos dalinės ir ribotos įkalintųjų teisės, įskaitant galimybę būti teisiamiems JAV civiliniuose teismuose,
D. kadangi JAV valdžios institucijų paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai; kadangi 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu; kadangi šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių:
- •kai kurie iš jų toliau lieka Gvantaname tik todėl, kad nėra šalies, į kurią jie galėtų saugiai grįžti; tai yra vyrai, kuriems JAV nepateikė ir nepateiks kaltinimų įvykdžius nusikaltimą;
- •kai kuriems ketinama kelti baudžiamąsias bylas ir juos teisti;
- •kai kurie, manoma, gali kelti grėsmę, bet JAV neketina kelti jiems baudžiamųjų bylų,
E. kadangi įrodymai, surinkti kankinant ir taikant kitas neteisėtas priemones, nėra leistini teismuose ir dėl to neįmanoma asmenims iškelti baudžiamųjų bylų ir teisti jų už terorizmą,
F. kadangi JAV institucijos įtaria, kad 61 Gvantaname anksčiau kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje;
1. aktyviai pritaria JAV prezidento Baracko Obamos sprendimui uždaryti sulaikymo centrą Gvantanamo įlankoje ir susijusiems vykdomiesiems potvarkiams, kurie rodo svarbų JAV politikos pokytį, turint mintyje humanitarinės ir tarptautinės teisės laikymąsi, ir skatina naująją administraciją imtis tolesnių veiksmų šia linkme;
2. primena, kad didžiausia atsakomybė už visą Gvantanamo įlankos sulaikymo centro uždarymo procesą ir jo kalinių ateitį tenka JAV; vis dėlto patvirtina, kad atsakomybė dėl tarptautinės teisės normų laikymosi ir pagrindinių teisių gerbimo tenka visoms demokratinėms valstybėms, ypač ES ir jos valstybėms narėms, kurios kartu sudaro vertybių bendriją;
3. ragina JAV užtikrinti, kad Gvantanamo kaliniams būtų suteikta galimybė naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, remiantis tarptautine ir konstitucine JAV teise, ir kad:
- •visi kaliniai, prieš kuriuos JAV surinko pakankamai įrodymų, būtų nedelsiant kompetentingo, nepriklausomo ir nešališko tribunolo deramai teisiami vykdant viešą svarstymą, ir, jei nuteisiami, įkalinami JAV;
- •visi kaliniai, kuriems kaltinimai neiškeliami ir kurie savo noru pasirenka būti repatrijuoti, kuo greičiau būtų gražinami į savo šalį;
- •visiems kaliniams, kuriems kaltinimai neiškeliami, bet kurie negali būti repatrijuoti dėl realaus pavojaus, kad savo šalyje bus kankinami ar persekiojami, būtų suteikta galimybė būti priimtiems JAV, pasiūlyta humanitarinė apsauga kontinentinėje JAV dalyje ir žalos atlyginimas,
4. ragina valstybes nares, jei JAV administracija paprašytų, bendradarbiauti ieškant sprendimų, būti pasirengusias priimti Gvantanamo kalinius ES siekiant padėti stiprinti tarptautinę teisę ir taip visų pirma visiems užtikrinti sąžiningas ir žmoniškas sąlygas; primena valstybėms narėms, kad jos turi lojaliai bendradarbiauti ir konsultuoti viena kitą galimo poveikio visuomenės saugumui Europos Sąjungoje klausimais;
5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), valstybių narių parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui ir pirmininkui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui ir Kongresui.