BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
11.3.2009
- –Bernd Posselt, Eija-Riitta Korhola, Tunne Kelam ir Charles Tannock, PPE-DE frakcijos vardu
- –Pasqualina Napoletano, PSE frakcijos vardu
- –Jules Maaten, Marielle De Sarnez ir Marios Matsakis, ALDE frakcijos vardu
- –Eoin Ryan, Inese Vaidere, Ewa Tomaszewska, Konrad Szymański, Gintaras Didžiokas ir Adam Bielan, UEN frakcijos vardu
- –Frithjof Schmidt ir Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu
- –Kartika Tamara Liotard ir Willy Meyer Pleite, GUE/NGL frakcijos vardu
- –PPE-DE (B6‑0121/2009)
- –PSE (B6‑0122/2009)
- –GUE/NGL (B6‑0123/2009)
- –ALDE (B6‑0124/2009)
- –UEN (B6‑0125/2009)
- –Verts/ALE (B6‑0126/2009)
Europos Parlamento rezoliucija dėl Filipinų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2008 m. rugsėjo 15 d. ES vardu pateiktą deklaraciją dėl padėties Mindanao,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorių ir Australijos ambasados misijos vadovo pavaduotojo 2009 m. sausio 29 d. kreipimąsi,
– atsižvelgdamas į trečiąją trišalės peržiūros, kaip vykdomas Moro nacionalinio išsivadavimo fronto ir Filipinų vyriausybės 1996 m. taikos susitarimas, sesiją, vykusią 2009 m. kovo 11–13 d.,
– atsižvelgdamas į 1992 m. Hagoje priimtą bendrą Filipinų Respublikos vyriausybės ir Filipinų nacionalinio demokratinio fronto deklaraciją ir į 2004 m. Osle priimtus bendrus pirmąjį ir antrąjį pareiškimus,
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos parengtą šalies strategijos dokumentą (2007–2013), skirtą Filipinams, taikos proceso rėmimo programą, susijusią su stabilumo priemone, ir į derybas dėl ES ir Filipinų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo,
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Filipinų, visų pirma į 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją, patvirtina, kad remia Filipinų Respublikos vyriausybės ir Filipinų nacionalinio demokratinio fronto taikos derybas, kaip nurodė savo 1997 m. liepos 18 d. ir 1999 m. sausio 14 d. rezoliucijose,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi kelios ginkluotos grupuotės ir visų pirma Moro islamo išsivadavimo frontas nuo 1969 m. kovoja su vyriausybės pajėgomis šalies pietuose, ir tai yra vienas ilgiausiai trunkančių neramumų Azijoje,
B. kadangi dėl Filipinų Respublikos vyriausybės ir Filipinų nacionalinio demokratinio fronto komunistų sukilėlių konflikto žuvo daugiau nei 120 000 asmenų ir esama pavienių smurto atvejų, nepaisant 2003 m. paliaubų ir taikos derybų,
C. kadangi vyriausybės pajėgos ir Moro islamo išsivadavimo frontas Mindanao vėl pradėjo karo veiksmus 2008 m. rugpjūčio mėn., kai Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad Moro islamo išsivadavimo fronto ir Filipinų Respublikos vyriausybės susitarimo memorandumas dėl paveldėtinių žemių (angl. Ancestral Domain) prieštarauja konstitucijai, kadangi Bangsamorui būtų suteikiama daug autonomijos,
D. kadangi atsinaujinus karo veiksmams žuvo daugiau nei 100 žmonių ir iškelta maždaug 300 tūkst. asmenų, kurių dauguma vis dar yra evakuacijos centruose,
E. kadangi taikos tarpininkė Malaizija atšaukė savo paliaubų stebėtojus iš Mindanao 2008 m. balandžio mėn., kadangi nepadaryta pažangos užtikrinant taiką, tačiau Malaizija yra pasirengusi persvarstyti savo vaidmenį, jei Filipinų Respublikos vyriausybė paaiškintų savo derybinę poziciją
F. kadangi Filipinų Respublikos vyriausybės ir Nacionalinio demokratinio fronto derybos įstrigo 2004 m. ir kadangi Norvegijos vyriausybė dėjo daug pastangų siekdama abi šalis paraginti atnaujinti oficialias derybas,
G. kadangi nuo 2001 m. Filipinuose buvo nužudyta ir pagrobta šimtai aktyvistų, profsąjungų narių, žurnalistų ir religinių lyderių ir vyriausybė neigia, kad saugumo pajėgos ir kariuomenė dalyvavo vykdant šias politines žudynes, nors esama daug priešingų įrodymų,
H. kadangi 2008 m. buvo keletas atvejų, kai vietos teismai nusprendė, kad aktyvistai buvo areštuoti ir kalinami neteisėtai, ir nurodė juos paleisti, tačiau tie patys asmenys vėliau vėl buvo sulaikyti ir jiems pareikšti kaltinimai dėl maištavimo ir žudymo,
I. kadangi teismai Filipinuose nėra nepriklausomi ir teisininkai ir teisėjai taip pat tapo priekabiavimo ir žudynių aukomis ir kadangi dėl liudytojų pažeidžiamumo neįmanoma veiksmingai tirti nusikaltimų ir patraukti atsakingų asmenų baudžiamojon atsakomybėn,
J. kadangi daugeliu atvejų minėtosios egzekucijos buvo vykdomos be teismo proceso ir nebuvo pradėta oficialių baudžiamųjų tyrimų, taigi kaltininkai lieka nenubausti, nepaisant to, kad vyriausybė ne kartą pareiškė, kad ji priėmusi priemones, kurios padėsiančios sustabdyti žudynes, o kaltus asmenis teisti,
K. kadangi 2008 m. balandžio mėn. JT Žmogaus teisių taryba ištyrė padėtį Filipinuose ir pabrėžė, kad asmenys, atsakingi už be teismo įvykdytas egzekucijas ir prievartinius dingimus, yra nenubausti, tačiau Filipinų vyriausybė atmetė rekomendacijas, susijusias su pranešimu dėl tolesniu veiksmų,
L. kadangi siekiant, kad būtų nutraukti grobimai ir be teismo proceso vykdomos egzekucijos, reikia šalinti pagrindines ekonomines, socialines ir kultūrines smurto Filipinuose priežastis,
1. išreiškia didelį susirūpinimą dėl šimtų tūkstančių šalies viduje Mindanao regione perkeltų asmenų, ragina Filipinų Respublikos vyriausybę ir Moro islamo išsivadavimo frontą daryti viską, ką gali, kad žmonės galėtų grįžti namo, ir ragina imtis intensyvesnių veiksmų nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant apsaugoti ir reabilituoti iškeltus asmenis;
2. yra tvirtai įsitikinęs, kad konfliktą galima išspręsti tik dialogo būdu, ir kad svarbu užbaigti šiuos ilgalaikius neramumus norint užtikrinti bendrą Filipinų vystymąsi;
3. ragina Filipinų Respublikos vyriausybę kuo skubiau pradėti derybas su Moro islamo išsivadavimo frontu ir paaiškinti susitarimo memorandumo statusą ir ateitį Aukščiausiajam teismui priėmus nutartį; pritaria Filipinų Respublikos vyriausybės pareiškimui dėl ketinimo atsisakyti kelti išankstines sąlygas pradėti derybas;
4. pritaria Filipinų Respublikos vyriausybės ir Filipinų nacionalinio demokratinio fronto susitikimams Utrechte padedant Norvegijai, ir tikisi, kad šiuo atveju greitai vėl bus galima oficialiai pradėti derybas; ragina šalis laikytis dvišalių susitarimų ir susitikti, kaip numatyta išsamiame susitarime dėl pagarbos žmogaus teisėms ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi (angl. CARHRIHL), ir leisti vykdyti bendrus žmogaus teisių pažeidimų tyrimus;
5. ragina Komisiją ir Tarybą šalims, įgyvendinant CARHRIHL susitarimą, suteikti paramą ir palengvinti pasinaudojimo ja galimybes, visų pirmą vykdant vystimosi, paramos ir reabilitavimo programas;
6. ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją paremti Filipinų Respublikos vyriausybės dedamas pastangas siekiant pažangos derybų procese, taip pat, jei reikia, palengvinti šį procesą ir remti tarptautinių stebėtojų grupę, kurios užduotis – stebėti, kaip vyksta kariuomenės ir Moro islamo išsivadavimo fronto paliaubos;
7. siūlo sustiprinti tarptautinių stebėtojų grupės vaidmenį išplečiant įgaliojimus vykdyti tyrimus ir susitariant dėl politikos viešai skelbti jų išvadas;
8. ragina Filipinų Respublikos vyriausybę padidinti pagalbą vystimuisi Mindanao, kad būtų pagerintos vietos gyventojų itin skurdžios gyvenimo sąlygos, ir pritaria maistu ir kitomis priemonėmis teikiamai paramai, kurią ES paskyrė Mindanao vėl atsinaujinus karo veiksmams 2008 m. rugpjūčio mėn. ir kurios vertė yra daugiau nei 13 mln. eurų;
9. išreiškia didelį susirūpinimą dėl šimtų atvejų, kai pastaraisiais metais Filipinuose buvo vykdomos politinių aktyvistų ir žurnalistų egzekucijos be teismo proceso, ir dėl to, kokį vaidmenį atliko saugumo pajėgos, turint mintyje vadovavimą šioms egzekucijoms ir jų užsakymus;
10. ragina Filipinų Respublikos vyriausybę tirti egzekucijų, kurios buvo vykdomos be teismo proceso, ir prievartinių dingimų atvejus; taip pat ragina Filipinų Respublikos vyriausybę sukurti nepriklausomos stebėsenos mechanizmą, kad būtų galima kontroliuoti tyrimo ir atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procesus;
11. ragina Filipinų Respublikos vyriausybę priimti priemones, kad būtų nutrauktas nuolatinis politinių aktyvistų ir kovotojų už žmogaus teises, pilietinės visuomenės narių, žurnalistų ir baudžiamojo proceso liudytojų bauginimas ir puldinėjimai, ir užtikrinti iš tiesų veiksmingą liudytojų apsaugą;
12. pakartotinai ragina Filipinų valdžios atstovus leisti tam tikroms JT institucijoms, kurių veikla susijusi su žmogaus teisių apsauga, laisvai patekti į šalį; taip pat ragina valdžios institucijas kuo greičiau priimti ir įgyvendinti teisės aktus, pagal kuriuos į nacionalinę teisę būtų perkelti ratifikuoti tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai (pvz., tokie, pagal kuriuos draudžiami kankinimai ir prievartiniai grobimai);
13. ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad kartu ES teikiant finansinę paramą Filipinų vystymuisi bus vykdoma ir galimų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pažeidimų kontrolė ir ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad būtų skatinamas dialogas ir įtraukiamos visos visuomenės grupės;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Filipinų Respublikos prezidentui ir vyriausybei, Moro islamo išsivadavimo frontui, Filipinų nacionaliniam demokratiniam frontui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, ir ASEAN valstybių narių vyriausybėms.