BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
23.4.2009
- –Alejo Vidal-Quadras, Tunne Kelam, Charles Tannock, Michael Gahler, Struan Stevenson, Bernd Posselt, Jan Zahradil ir Filip Kaczmarek PPE-DE frakcijos vardu
- –Marco Cappato, Marios Matsakis, Toomas Savi ir Thierry Cornillet ALDE frakcijos vardu
- –Mogens Camre, Cristiana Muscardini ir Adam Bielan UEN frakcijos vardu
- –André Brie ir Erik Meijer GUE/NGL frakcijos vardu
- –PPE-DE (B6‑0248/2009)
- –GUE/NGL (B6‑0250/2009)
- –UEN (B6‑0251/2009)
- –ALDE (B6‑0254/2009)
Europos Parlamento rezoliucija dėl humanitarinės padėties Ašrafo stovykloje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas, ypač į Ketvirtosios Ženevos konvencijos dėl saugomų asmenų teisinio statuso 27 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir papildomą 1967 m. protokolą,
– atsižvelgdamas į JAV ir Irako vyriausybių 2008 m. lapkričio mėn. pasirašytą pajėgų statuso susitarimą (angl. SOFA),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl Irako pabėgėlių humanitarinės padėties ir 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės vykdymo Irane, kuriose nurodoma, kad pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją Ašrafo stovyklos gyventojai turi saugomų asmenų teisinį statusą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi Ašrafo stovykla Šiaurės Irake buvo įkurta 1980-aisiais Irano opozicijos grupės Irano liaudies modžahedų organizacijos (angl. PMOI) nariams,
B. kadangi 2003 m. JAV pajėgos Irake nuginklavo Ašrafo stovyklos gyventojus ir skyrė jiems apsaugą, pagal Ženevos konvencijas jiems buvo skirtas saugomų asmenų statusas,
C. kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras 2008 m. spalio 15 d. laiške ragino Irako vyriausybę apsaugoti Ašrafo stovyklos gyventojus nuo priverstinės deportacijos, išsiuntimo arba repatriacijos, nes tai pažeistų negrąžinimo principą, taip pat paragino susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie keltų grėsmę jų gyvybei arba saugumui,
D. kadangi, sudarius JAV ir Irako pajėgų statuso susitarimą, nuo 2009 m. sausio 1 d. Ašrafo stovyklos kontrolė sugrąžinta Irako saugumo pajėgoms,
E. kadangi, atsižvelgiant į nesenus Irako nacionalinio saugumo patarėjo pareiškimus, valdžios institucijos ketina imtis tokių veiksmų, kad gyvenimas Ašrafo stovykloje palaipsniui taptų nepakeliamas, ir kadangi, turimomis žiniomis, jis kelis kartus paminėjo jų išsiuntimą ir (arba) ekstradiciją ir (arba) priverstinį perkėlimą Irako teritorijoje,
1. ragina Irako ministrą pirmininką užtikrinti, kad Irako valdžios institucijos nesiimtų jokių veiksmų, kurie pažeistų Ašrafo stovyklos gyventojų žmogaus teises, ir paaiškinti vyriausybės ketinimus jų atžvilgiu; ragina Irako valdžios institucijas apsaugoti Ašrafo stovyklos gyventojų gyvybę ir fizinę bei moralinę neliečiamybę ir elgtis su jais laikantis Ženevos konvencijos įpareigojimų, būtent priverstinai neperkelti, nedeportuoti, neišsiųsti ir nerepatrijuoti, nes tai pažeistų negrąžinimo principą;
2. mano, kad, atsižvelgus į Ašrafo stovyklos gyventojų individualius pageidavimus, susijusius su jų ateitimi, Ašrafo stovyklos gyventojams ir kitiems Irano pilietybę turintiems asmenims, kurie paliko Iraną dėl politinių priežasčių ir šiuo metu gyvena Irake, gali kilti didelių žmogaus teisių pažeidimų grėsmė, jeigu jie bus nesavanoriškai sugrąžinti į Iraną, ir primygtinai reikalauja negrąžinti nė vieno asmens, tiesiogiai ar per trečiąją šalį, jeigu jiems ten galėtų kilti kankinimų arba kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų grėsmė;
3. ragina Irako vyriausybę nutraukti stovyklos blokadą ir gerbti Ašrafo stovyklos gyventojams suteiktą saugomų asmenų teisinį statusą pagal Ženevos konvencijas ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų sukelti grėsmę šių gyventojų gyvybei arba saugumui, būtent užtikrinti visišką prieigą prie maisto, vandens, medicinos priežiūros paslaugų ir atsargų, kuro, šeimos narių ir tarptautinių humanitarinių organizacijų;
4. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares kartu su Irako ir JAV vyriausybėmis, JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru bei Raudonojo Kryžiaus tarptautiniu komitetu ieškoti sprendimo siekiant nustatyti tinkamą ilgalaikį Ašrafo stovyklos gyventojų teisinį statusą;
5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Raudonojo Kryžiaus tarptautiniam komitetui, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei ir Irako vyriausybei bei parlamentui.