BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl energetinio saugumo išorės aspektų
16.9.2009
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
PPE (B7‑0040/2009)
S&D (B7‑0043/2009)
Verts/ALE (B7‑0045/2009)
ALDE (B7‑0046/2009)
ECR (B7‑0058/2009)
Elmar Brok, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Pilar del Castillo Vera PPE frakcijos vardu
Kristian Vigenin, Teresa Riera Madurell S&D frakcijos vardu
Johannes Cornelis van Baalen ALDE frakcijos vardu
Reinhard Bütikofer, Franziska Katharina Brantner, Rebecca Harms, Claude Turmes Verts/ALE frakcijos vardu
Roberts Zīle, Charles Tannock, Michał Tomasz Kamiński, Adam Bielan, Tomasz Piotr Poręba, Ryszard Antoni Legutko ECR frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl energetinio saugumo išorės aspektų
Europos Parlamentas,
- atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl bendros Europos užsienio politikos energetikos srityje kūrimo,
- atsižvelgdamas į Austrijos, Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos ir Turkijos 2009 m. liepos 13 d. Ankaroje pasirašytą tarpvyriausybinį susitarimą dėl dujotiekio „Nabucco“ projekto,
- atsižvelgdamas į tai, kad Rusijos naftos ir dujų bendrovė „Surgutneftegaz“ įsigijo didelę dalį Vengrijos naftos chemijos kompanijos „MOL“, kuri yra konsorciumo „Nabucco“ narė, akcijų (21,2 %),
- atsižvelgdamas į Rusijos ir Turkijos 2009 m. rugpjūčio 6 d. Ankaroje pasirašytą bendradarbiavimo dujų srityje protokolą, pagal kurį Turkija preliminariai sutiko statyti „Pietų srovės“ dujotiekį ir leido Rusijai Turkijos teritoriniuose vandenyse atlikti dujotiekiui statyti reikiamus tyrimus,
- atsižvelgdamas į dvylikos ES bendrovių 2009 m. liepos 13 d. pasirašytą Susitarimo memorandumą, pagal kurį pradedama pramonės iniciatyva „DESERTEC“ siekiant išplėsti didelį saulės energijos potencialą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje,
- atsižvelgdamas į Antrąją strateginę energetikos apžvalgą,
- atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB (COM(2009)363 galutinis),
- atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos bendrijoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo (COM(2009)361 galutinis),
- atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vyksiančią 15-ąją Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (angl. COP 15) ir į penktąją konvencijos šalių konferenciją, kurios metu vyks Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. COP/MOP 5),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi energetinis saugumas turi būti laikomas esmine bendro Europos Sąjungos saugumo, stabilumo ir gerovės sudedamąja dalimi ir pagrindiniu elementu siekiant ekonominės ir socialinės plėtros Europoje, tačiau Sutartyse vis dar nėra numatytas šio saugumo teisinis pagrindas,
B. kadangi dėl veiksmingos ir iš tiesų bendros Europos užsienio energetinio saugumo politikos stygiaus nukenčia ES išorės veiksmų nuoseklumas ir patikimumas;
C. kadangi ES priklausomybė nuo energijos importo šiuo metu yra labai didelė ir numatoma, kad ji, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, didės,
D. kadangi, nepaisant to, kad dėl pasaulinės finansų krizės sumažėjo naftos ir dujų kainos, dėl lėtos pažangos pereinant prie tvaresnio kuro rūšių, dėl mažėjančios gavybos pasaulio naftos ir dujų telkiniuose (nepaisant naujai atrastų išteklių) ir nuolat didėjančios paklausos, pasibaigus krizei neišvengiamai vėl didės įtampa iškastinio kuro rinkose ir naftą naudojančių šalių priklausomybė nuo importo,
E. kadangi kai kurios valstybės narės itin priklausomos nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ir neteisėtas jų tiekimo nutraukimas gali būti didelės krizės priežastis, kaip įvyko per 2009 m. metų pradžioje įvykusią Rusijos ir Ukrainos dujų krizę,
F. kadangi daugelyje valstybių narių nėra pakankamai gamtos išteklių tam, kad jos galėtų tinkamai valdyti krizines situacijas,
G. kadangi dėl vis didėjančios energijos tiekimo priklausomybės nuo politiškai nestabilių regionų pastangos užtikrinti tiekimo saugumą tik šalies lygmeniu įrodė, kad jos nėra pakankamos ir negali užtikrinti ilgalaikių visų ES valstybių narių interesų,
H. kadangi esamos išankstinio įspėjimo priemonės pasirodė esančios nepakankamos, kad būtų numatyta 2009 m. sausio mėn. dujų krizė,
I. kadangi prognozuojamas pavojus energijos tiekimo saugumui išliks tol, kol energiją gaminančios ir tranzito šalys tvirtai nesilaikys bendrų ir skaidrių taisyklių, kaip nustatyta Energetikos chartijos sutartyje ir Tranzito protokole,
J. kadangi jei dabartinėje Europos Sąjungos energijos rinkoje būtų pradėta naudoti daug daugiau atsinaujinančios energijos, tai turėtų didelės įtakos siekiant sumažinti energijos importo priklausomybę, taip pat tai užtikrintų geresnį energetinį saugumą ir padėtų pasiekti įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki 20 proc. ar daugiau, jei bus susitarta Kopenhagoje,
K. kadangi labai rentabilus ES priklausomybės energetikos srityje mažinimo būdas – skatinti energijos taupymą, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavybą ir efektyvaus energijos naudojimo priemones, ir visa tai taip pat padeda kovoti su klimato kaita ir siekti pažangos kuriant efektyviai išteklius naudojančią ekonomiką,
L. kadangi glaudus bendradarbiavimas energijos tiekimo srityje yra viena veiksmingiausių ir būtiniausių pasitikėjimo tarp Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių kūrimo priemonių,
M. kadangi, nors jau imtasi tam tikrų veiksmų, reikia sukurti iš tiesų bendrą energetikos politiką, kurią įgyvendinant būtų reglamentuojama vidaus rinka, bet ne šalių naudojamos energijos rūšys, dėl kurių ir toliau sprendžia valstybės narės, ir išoriniai aspektai, kuriais atsižvelgiama į visų valstybių narių politinius ir ekonominius interesus,
N. kadangi bendra Europos užsienio energetinio saugumo politika, pagrįsta solidarumu, įvairovės didinimu, vienybe ginant bendrus interesus, glaudesniu bendradarbiavimu su pagrindiniais energijos gamintojais, tranzito šalimis ir šalimis vartotojomis bei tvarumo skatinimu, sukurtų sąveiką, užtikrinančią tiekimo saugumą Europos Sąjungoje, ir padidintų ES galią, gebėjimą imtis veiksmų sprendžiant užsienio politikos klausimus ir jos, kaip pasaulinės veikėjos, patikimumą,
1. tikisi, kad Komisija, Taryba ir valstybės narės imsis kartu aktyviau strategiškai vadovauti kuriant iš tiesų bendrą Europos užsienio energetinio saugumo politiką, kaip reikalaujama Europos Parlamento 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijoje dėl bendros Europos užsienio politikos energetikos srityje kūrimo;
2. palankiai vertina Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje Komisijos siūlomas diversifikavimo ir ES energetinio saugumo gerinimo priemones; vis dėlto mano, kad reikia aiškiai apibrėžti prioritetus ir imtis skubių šių prioritetų įgyvendinimo veiksmų ir išsamiai apie juos informuoti Parlamentą;
3. primena kad gerai veikianti vidaus energetikos rinka ir energijos šaltinių įvairovė yra itin svarbus veiksnys norint ateityje išvengti dujų tiekimo sutrikimų ir krizių; taigi pabrėžia, jog reikia daugiau investuoti į energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, į energetiką, siekiant naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią energijos rūšį ir siekiant efektyviau naudoti energiją, ir tai turėtų būti svarbiausia 2010–2014 m. Energetikos veiksmų plano dalis;
4. palankiai vertina naujus pasiūlymus dėl reglamentų dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir dėl energetikos infrastruktūros Europos bendrijoje investicinių projektų, kuriuos taikant padedama geriau užtikrinti dujų tiekimo patikimumą Europos Sąjungoje pasirūpinant, kad valstybės narės imtųsi prevencinių veiksmų ir patobulintų krizių valdymo mechanizmus, taip pat užtikrintų daugiau skaidrumo ir mažiau biurokratinių kliūčių;
5. ragina dėti daugiau pastangų tam, kad būtų galima numatyti energijos tiekimo problemas siekiant išvengti galimų tiekimo pertrūkių didinant, be kita ko, Energetinio saugumo korespondentų tinklo (NESCO) efektyvumą, ir ragina Komisiją nedelsiant peržiūrėti esamas išankstinio perspėjimo priemones, NESCO ir kitas priemones, kurios buvo neveiksmingos 2009 m. Rusijos ir Ukrainos dujų krizės metu;
6. ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares sukurti dujų saugyklas, iš kurių dujas būtų galima greitai panaudoti;
7. mano, kad jungčių pagerinimas Europoje itin svarbus, nes esamų spragų užpildymas būtinas siekiant efektyvaus vidaus rinkos veikimo ir solidarumo energetikos srityje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina susitarimą dėl infrastruktūros projektų finansavimo, kuris įtrauktas į Europos ekonomikos atkūrimo planą (250 mln. eurų), ir idėją Europoje sukurti naują ypatingą Europos elektros ir dujų tinklą, tačiau primygtinai tvirtina, kad būtina didinti bendrą energetinio saugumo srities viešąjį ir privatųjį finansavimą;
8. pabrėžia, kad reikia skubiai įgyvendinti strateginius projektus, kuriais siekiama, ypač pietiniame koridoriuje, įvairinti tiekiamą energiją; šiomis aplinkybėmis, kai mažėja priklausomybė nuo tiekimo iš Rusijos, sveikina Austrijos, Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos ir Turkijos vyriausybes dėl to, kad jos liepos 13 d. pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl dujotiekio „Nabucco“ projekto teisinio pagrindo, kadangi tai svarbus žingsnis norint įgyvendinti šį prioritetinį ES projektą, tačiau tuo pat metu pabrėžia svarbą bendros tvarkos, pagal kurią būtų vykdoma ES su naujais dujų šaltiniais Artimuosiuose Rytuose ir Kaspijos jūros regione jungiančio koridoriaus plėtra, kuri nepriklausytų nuo jokios bendrovės ar dujotiekio ir pagal kurią visų pirma būtų siekiama kuo greičiau pradėti naudotis šia jungtimi; ragina susijusias bendroves ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir užtikrinti, kad būtų sudaryti pirminiai susitarimai su galimais tiekėjais, kurie tiektų dujas į dujotiekį;
9. pabrėžia, kad ES turėtų įsitraukti į glaudų dialogą su pagrindiniais energijos tiekėjais, siekdama stiprinti abipusę energetinę priklausomybę ir gerinti visos ES energetinį saugumą ir itin daug dėmesio skirti didesnio efektyvumo, vienodų galimybių patekti į rinką, nediskriminavimo ir skaidrumo klausimams;
10. pabrėžia, kad dialogai energetikos klausimais jokiu būdu neturėtų būti vykdomi nuoširdžių ir į rezultatus orientuotų dialogų žmogaus teisių klausimais sąskaita ir kad žmogaus teisių apsauga ir energetinis saugumas turėtų būti prioritetinis klausimas kitoje ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkėje ir turėtų būti įtrauktas į naują ES ir Rusijos susitarimą;
11. siūlo parengti bendrą ES strategiją, taikomą su išorės partneriais vykstančiose derybose dėl tranzito taisyklių ir mokesčių, ir ragina valstybes nares informuoti viena kitą ir Komisiją apie strateginius sprendimus ir susitarimus, susijusius su energetikos infrastruktūros projektais;
12. ragina Komisiją imtis skubių veiksmų priešiškai nusiteikusių neskaidrių užsienio subjektų, siekiančių įsigyti ES energetikos rinkoje veikiančių bendrovių kontrolinius akcijų paketus, atžvilgiu ir griežtai taikyti ES konkurencijos taisykles; Sunerimęs, pvz., dėl to, kad bendrovė „Surgutneftegaz“ neseniai įsigijo Vengrijos energetikos bendrovės „MOL“ akcijų ir kad „Surgutneftegaz“ nesugeba atskleisti savo nuosavybės struktūros ir iš tiesų turtu besinaudojančių savininkų tapatybės, kaip teisėtai reikalauja Vengrijos energetikos rinkos reguliavimo institucija; ragina Komisiją ištirti neskaidrių užsienio subjektų, kaip antai CENTREX, kuris pastaruoju metu perėmė 20 proc. Austrijos prekybos ir sandėliavimo įmonės „Baumgarten“ akcijų, veiklą;
13. ragina ES bendradarbiauti su Šiaurės jūros regiono šalimis atsižvelgiant į didelį šių šalių energijos išteklių potencialą, visų pirma į jų galimybes gaminti energiją jūros vėjo jėgainėse;
14. ragina Tarybą ir Komisiją bendradarbiauti su ES šalimis Viduržemio jūros regione ir su Šiaurės Afrikos šalimis atsižvelgiant į didelį šių šalių energijos išteklių potencialą ir svarbias jų vystymosi galimybes, ypač įgyvendinant iniciatyvą „Barselonos procesas“; visų pirma ragina šiuose regionuose naudoti saulės ir vėjo energiją; džiaugiasi neseniai pasiekta pažanga, pasiekta įgyvendinant pramonės iniciatyvą „DESERTEC“, skirtą dideliu mastu plėtoti saulės energijos potencialą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje; pabrėžia, kad ES veiksmai siekiant įgyvendinti projektą DESERTEC privalo būti nuoseklūs ir jais turėtų būti aktyviai prisidedama prie Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių vystymosi; taigi ragina šiame projekte dalyvaujančias bendroves ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir, vietos bendrovėms ir pilietinei visuomenei perduodant autentiškas technologijas, skatinti vystimąsi siekiant ugdyti šių bendrovių bei pilietinės visuomenės nuosavybės jausmą ir pradėti ilgalaikę partnerystę su Viduržemio jūros šalimis, kur bus įgyvendinamas projektas DESERTEC;
15. pabrėžia, kad atidarius šiaurės rytų koridorių Arkties regionas strategiškai svarbus Europos Sąjungai, turint mintyje energijos išteklių, aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės ir transporto klausimus;
16. pabrėžia, kad pažanga plėtojant bendrą Europos energetikos politiką labai priklauso nuo to, ar pradės galioti Lisabonos sutartis; ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų ir Sutartyje užtikrinti privalomą, laipsnišką ir visa apimantį bendros Europos energijos tiekimo ir saugumo politikos teisinį pagrindą; ragina kuo greičiau ratifikuoti Lisabonos sutartį, į kurią įtrauktas straipsnis dėl solidarumo energetikos srityje ir pagal kurią energetikos politika priskiriama bendrai ES ir valstybių narių atsakomybei, nes tai būtų žingsnis teisinga linkme;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.