Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B7-0047/2009Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B7-0047/2009

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl krizės pieno sektoriuje

16.9.2009

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
ECR (B7‑0047/2009)
EFD (B7‑0051/2009)
PPE (B7‑0053/2009)
S&D (B7‑0054/2009)
ALDE (B7‑0056/2009)

Albert Deß PPE frakcijos vardu
Ricardo Cortés Lastra, Luis Manuel Capoulas Santos S&D frakcijos vardu
George Lyon ALDE frakcijos vardu
James Nicholson ECR frakcijos vardu
Giancarlo Scotta’, Rolandas Paksas EFD frakcijos vardu


Procedūra : 2009/2663(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
RC-B7-0047/2009

Europos Parlamento rezoliucija dėl krizės pieno sektoriuje

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties 33 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl maisto produktų kainų augimo[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl BŽŪP būklės patikrinimo (L. Goepelio pranešimas)[2],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl kylančių maisto kainų ES ir besivystančiose šalyse[3],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. rašytinį pareiškimą dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių[4],

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje (K. Batzeli pranešimas)[5],

–   atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 72/2009 dėl bendros žemės ūkio politikos pakeitimų, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 320/2006, (EB) Nr. 1405/2006, (EB) Nr. 1234/2007, (EB) Nr. 3/2008 ir (EB) Nr. 479/2008 bei panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 1883/78, (EEB) Nr. 1254/89, (EEB) Nr. 2247/89, (EEB) Nr. 2055/93, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 2596/97, (EB) Nr. 1182/2005 ir (EB) Nr. 315/2007[6],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai dėl padėties pieno rinkoje 2009 m. (COM(2009)0385 galutinis),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nukrypstama nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (Bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento) dėl sviestui ir nugriebto pieno milteliams 2009 m. ir 2010 m. taikomos intervencijos laikotarpių (COM(2009)0354 galutinis), ir į De Castro pranešimą dėl šio pasiūlymo (A7-0005/2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A. kadangi per pastaruosius dvylika mėnesių labai pablogėjo padėtis pieno rinkoje, nes pieno kainos nukrito žemiau 21 euro cento už litrą, nepaisant intervencijos ir eksporto subsidijų, ir daugelis ūkininkų šiuo metu pieno produktus parduoda už kainą, kuri mažesnė negu gamybos sąnaudos,

B.  kadangi daugelio ES pieną gaminančių ūkininkų gyvybingumui šiuo metu iškilo rimtas pavojus, nes daugelis išgyvena tik naudodami savo asmenines santaupas, ir aišku, kad tai negali ilgai tęstis, todėl ūkininkai ketina surengti masinius mitingus visoje Europos Sąjungoje,

C. kadangi dėl pasaulio ekonomikos krizės labai sumažėjo pieno produktų paklausa būtent tuo metu, kai pasiūla padidėjo, nes trečiosios šalys, pvz., Naujoji Zelandija, Australija, Argentina, Brazilija ir JAV gamina didesnius kiekius,

D. kadangi 2009 m. ES biudžeto sudarymo procedūros metu Parlamentas pirmenybę teikė specialaus ES pieno fondo sukūrimui, siekiant padėti sektoriui vykdant sudėtingus koregavimus,

E.  kadangi Parlamentas pakartotinai pabrėžė kainų, kurias moka vartotojai už žemės ūkio produktus prekybos centruose, ir kainų, kurias gauna gamintojai, skirtumą ir paragino išsamiai ištirti galimus piktnaudžiavimus rinkoje,

F.  kadangi, Komisijos apskaičiavimais, nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. vartotojų mokamos kainos už pieną ir sūrį padidėjo daugiau negu 14 proc., o gamintojams mokamos kainos kai kuriose valstybėse narėse sumažėjo iki 40 proc. per vienus metus,

1.  mano, kad dėl tebesitęsiančios kritinės padėties pieno rinkoje būtinos ilgalaikės ir trumpalaikės priemonės ir pabrėžia, kad priemonių, kurių iki šiol ėmėsi Komisija, nepakanka, kad būtų sureguliuota krizė sektoriuje;

2.  apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo numatyti dabartinės krizės masto ir nepasiūlė anksčiau tinkamų priemonių;

3.  ragina Komisiją skubiai nustatyti, kokios priemonės galėtų stabilizuoti rinką ir su suinteresuotomis šalimis ir valstybėmis narėmis nuodugniai įvertinti pieno sektoriaus ateitį, kad būtų galima išanalizuoti valdymo didinimo mechanizmų, kuriuos taikant galima išvengti kainų nepastovumo, galimybę;

4.  patvirtina savo įsipareigojimą sukurti 600 mln. EUR vertės ES pieno fondą, siekiant padėti gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams ir remti investicijas į ūkius, modernizavimą, įvairinimą, tam tikrų sričių priemones ir pardavimą, mažus gamintojus ir jaunus ūkininkus, ir primena, kad Parlamentas jau išreiškė tokį pageidavimą 2009 m. biudžeto sudarymo procedūros metu;

5.  prašo Komisijos siūlyti priemones, kurias taikant gamintojams būtų padedama didinti jų produktų pridėtinę vertę ir jie būtų skatinami gaminti aukštos kokybės pieno produktus (sūrius ir kt.), ypač tose srityse, kuriose nedaug gamybos alternatyvų;

6.  ragina Komisiją nedelsiant įvesti priemones, skirtas skatinti pieno produktų paklausą, ir mano, kad programos „Pienas mokykloms“ apimties, gaminių grupės ir finansavimo išplėtimas yra geras įmanomos įgyvendinti iniciatyvos pavyzdys; ragina labiau koordinuoti Komisijos generalinių direktoratų veiklą atsižvelgiant į šį aspektą;

7.  ragina Komisiją parengti pasiūlymus, kaip būtų galima vėl pasiekti ES pieno rinkos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą;

8.  ragina Komisiją ištirti ankstyvo išėjimo į pensiją sistemos taikymo pieno gamintojams galimybes, pvz., nustatant kvotų perpirkimo programą, panašią į išnaikinimo schemą bendrai organizuojant vyno rinką;

9.  ragina Komisiją, turint mintyje tai, kad krizė pieno sektoriuje yra būtent Europai būdinga krizė, aktyviai dalyvauti ieškant bendrų sprendimų, siekiant išvengti nelygybės tarp valstybių narių ir rinkos iškraipymų, kurie gali kilti dėl valstybės pagalbos;

10. remia Komisijos ketinimą apsvarstyti tokias priemones, kaip paskolos palankiomis sąlygomis ir abipusių garantijų programos, kurios būtų skirtos kainų nepastovumui žemės ūkio produktų rinkose mažinti;

11. remia iniciatyvą nedelsiant naudoti pieno miltelius veršelių šėrimui, kaip būdą didinti pieno produktų paklausą;

12. primena, kad aiškus pieno produktų pakaitalų, pvz., sūrio ir kitų negyvulinės kilmės riebalų pagrindu pagamintų produktų ženklinimas yra labai svarbus ir turėtų apimti žaliavų ir kilmės šalies nurodymą; primygtinai reikalauja, kad kaip pieno produktai paženklinti produktai tikrai būtų pieno produktai;

13. pritaria Komisijos pasiūlymui laikotarpį, per kurį sviestui ir nugriebto pieno milteliams taikoma intervencija, pratęsti iki 2010 m. vasario 28 d. ir mano, kad intervencinė kaina turi būti padidinta bent jau trumpuoju laikotarpiu; pripažįsta, kad tai yra ne ilgalaikis sprendimas, o ypatingoji priemonė, skirta neįprastiems rinkos pusiausvyros sutrikimams reguliuoti;

14. ragina išplėsti privatų saugojimą ir taikyti jį sūrio produktams ir užtikrinti tinkamą paramos lygį, kad ši priemonė būtų veiksminga, taip pat ragina didinti trečiųjų šalių, pvz., įtraukiant JAV, skaičių, į kurias ES sūrio produktai gali būti eksportuojami gaunant eksporto grąžinamąsias išmokas;

15. ragina Komisiją ištirti, kaip ilgesniu laikotarpiu pieno sektoriuje gali būti išsaugoti atitinkami asignavimai, kai eksporto grąžinamosios išmokos bus palaipsniui panaikintos;

16. ragina Komisiją leisti taikyti žemės ūkio produktų eksporto kredito draudimą, kaip tai daroma JAV;

17. ragina Komisiją didinti kainų skaidrumą maisto tiekimo grandinėje, nes vartotojų kainos daugelyje valstybių narių ir toliau išlieka aukštos nepaisant labai sumažėjusių gamintojų kainų;

18. ragina Komisiją nedelsiant pateikti savo komunikatą dėl maisto produktų kainų Europoje; primena, kad Parlamentas jau seniai ragina Komisiją ištirti galimus piktnaudžiavimų padėtimi rinkoje atvejus maisto tiekimo grandinėje, ypač pieno sektoriuje, ir mano, kad šis tyrimas jau seniai turėjo būti atliktas;

19. mano, kad reikia sukurti visiškai skaidrią prekių kainų, ypač vartotojų mokamų kainų, stebėjimo sistemą;

20. apgailestauja, kad Taryba savo 2009 m. rugsėjo 7 d. posėdyje nesugebėjo susitarti dėl konkrečių kovos su dabartine krize priemonių;

21. ragina Komisiją nuolatos informuoti Parlamentą apie pieno rinkos padėties raidą per ateinančius mėnesius;

22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.