Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B7-0082/2009Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B7-0082/2009

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Pitsburge įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo

6.10.2009

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
S&D (B7‑0082/2009)
ALDE (B7‑0083/2009)
PPE (B7‑0086/2009)

Jean-Paul Gauzès, Corien Wortmann-Kool PPE frakcijos vardu
Martin Schulz, Stephen Hughes, Hannes Swoboda, Udo Bullmann S&D frakcijos vardu
Guy Verhofstadt, Sylvie Goulard ALDE frakcijos vardu


Procedūra : 2009/2608(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
RC-B7-0082/2009
Pateikti tekstai :
RC-B7-0082/2009
Debatai :
Priimti tekstai :

Europos Parlamento rezoliucija dėl Pitsburge 2009 m. rugsėjo 24–25 d. vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 25 d. vadovų pareiškimą, paskelbtą pasibaigus Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimui Pitsburge,

–   atsižvelgdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G20) 2009 m. balandžio 2 d. Londone pateiktas išvadas ir į savo 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl Londone įvykusio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo[1],

–   atsižvelgdamas į G20 2008 m. lapkričio 15 d. Vašingtone parengtą deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2009 m. balandžio 8 d. komunikatą dėl pagalbos besivystančioms šalims siekiant padėti joms įveikti krizę (COM(2009)160),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ 2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“[2] ir į 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl ES strategijos ruošiantis išsamiam klimato kaitos susitarimui Kopenhagoje ir tinkamo kovos su klimato kaita politikos finansavimo[3],

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio mėn. Tarptautinės darbo organizacijos priimtą Visuotinį darbo vietų paktą,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir ES valstybių narių įsipareigojimus teikti pagalbą siekiant spręsti bado ir skurdo problemas,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 17 d. ES valstybių arba vyriausybių vadovų patvirtintas Pitsburgo G20 šalių aukščiausiojo lygio susitikimui skirtas sutartas formuluotes ,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A. kadangi ekonomikos gaivinimo procesas dar nebaigtas; kadangi didėjančio nedarbo problemos sprendimas yra itin svarbus ir skubus klausimas; kadangi visų pirma liepos mėn. 9,5 proc. pasiekęs Europos nedarbo lygis (didžiausias per pastaruosius 10 metų) tikriausiai ir toliau kils,

B.  kadangi pagrindinis uždavinys siekiant užtikrinti, kad vėl pradėtų augti, yra atkurti paklausą privačiajame sektoriuje; kadangi siekiant spartaus, darnaus ir tvaraus ekonomikos augimo labai svarbi yra pažanga, pasiekta priimant sprendimus dėl reformų,

C. kadangi dabartiniai ekonominiai sunkumai turėtų būti išnaudoti kaip galimybė skatinti Lisabonos ir Geteborgo tikslų įgyvendinimą, priminti įsipareigojimą kovoti su nedarbu ir klimato kaita ir mažinti energijos suvartojimą, taip pat sukurti Europos strategiją, kurią taikant nuo skubaus krizės valdymo būtų pereita prie ilgalaikio tvaraus ekonomikos valdymo,

D. kadangi prie dabartinės ekonomikos krizės labai prisidėjo nevykęs reguliavimas ir priežiūra, vangios pinigų politikos kai kuriose pasaulio šalyse sąlygotas likvidumo perteklius ir tai, kad kai kurios finansų institucijos ėmėsi neapgalvotos ir neatsakingos rizikos,

E.  kadangi ekonomikai itin svarbus geresnis tarptautinis veiklos derinimas, siekiant išvengti protekcionistinių tendencijų būtinas glaudus daugiašalis bendradarbiavimas, o nesiėmus politinių veiksmų finansų institucijoms gali kilti pagunda grįžti prie įprastinių veiklos būdų,

F.  kadangi Didžiojo dvidešimtuko šalys yra bendrai atsakingos už socialinių krizės padarinių sušvelninimą, ypač besivystančiose šalyse, kurios labai nukentėjo nuo šalutinio krizės poveikio,

G.  kadangi dėl lengvatinės prekybos finansų centrų nesilaikoma finansinių reglamentų ir dėl šių centrų trukdoma siekti Tūkstantmečio tikslų,

Bendrosios pastabos. Augimo atkūrimas

1.  džiaugiasi, kad per Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimą buvo pasiekti susitarimai, įskaitant įsipareigojimą vengti bet kokių skubotų veiksmų, panaikinant skatinamąsias priemones; vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į spartų valstybių įsiskolinimo ir biudžetų deficito augimą; pažymi, kad, siekiant neužkrauti per didelės naštos ateities kartoms, svarbu užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir ilgalaikį fiskalinį tvarumą; ragina jau dabar pradėti rengti veiksmingas pasitraukimo strategijas, kad būtų galima jas kuo greičiau įgyvendinti, kai tik tai taps įmanoma atsigavus ekonomikai;

2.  pabrėžia, kad dabartiniai prioritetai turi būti didelio ir tvaraus realiojo ekonomikos sektoriaus augimo užtikrinimas, tinkamo kapitalo rinkų ir kreditavimo veikimo užtikrinimas, užimtumo išlaikymas ir skatinimas ir žmonių apsauga nuo neigiamų krizės pasekmių, ypatingą dėmesį skiriant neturtingiausiems ir pažeidžiamiausiems asmenims;

3.  džiaugiasi, kad Didžiojo dvidešimtuko aukščiausio lygio susitikime buvo apsvarstytas pasaulinio masto disbalanso, dėl kurio kilo finansų krizė, klausimas; nurodo, kad siekiant, jog finansų krizė nepasikartotų ateityje, reikia šalinti jos esmines priežastis (įskaitant per didelį prekybos deficitą arba perviršį), o to pasekmės apima daug daugiau negu tik bankininkystės ir finansų reguliavimą arba institucijų valdymą; mano, kad siekiant veiksmingai daugiašaliu būdu įveikti krizę būtina naudojant daugiašales priemones panaikinti valiutų kursų disbalanso ir pagrindinių prekių kainų svyravimų priežastis;

4.  tačiau apgailestauja dėl to, kad finansų krizė ištiko dėl nepakankamo finansų rinkų reguliavimo ir kontrolės, todėl reikia vengti panašių reguliavimo ir kontrolės klaidų ir taip bus išvengta kitos panašios krizės; apgailestauja dėl to, kad neskirta papildomai lėšų pasaulinei kovai su klimato kaita finansuoti;

5.  pritaria iš naujo prisiimtam įsipareigojimui siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir vykdyti oficialios paramos vystymuisi pažadus, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su pagalba prekybai, skolų mažinimu ir Gleneaglese prisiimtais įsipareigojimais;

6.  palankiai vertina Didžiojo dvidešimtuko vadovų susitarimą rengti finansinių sandėrių mokesčio tarptautinę sistemą ir ragina greičiau pasiekti pažangos šiuo klausimu siekiant užtikrinti, kad finansų sektorius pakankamai prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo ir vystymosi, nes šiuo metu finansų krizės sąnaudų našta tenka mokesčių mokėtojams, viešosioms paslaugoms ir piliečiams;

Darbo vietos, darbo vietos, darbo vietos

7.  palankiai vertina G20 šalių vadovų poziciją, kad tinkamas darbas turėtų būti suprantamas kaip svarbiausias atsigavimo ir reformų siekis ir ypač džiaugiasi dėl to, kad TDO suteiktas svarbus vaidmuo;

8.  palankiai vertina G20 šalių pasiryžimą tarptautiniu lygmeniu spręsti nedarbo krizę, didinti paramą labiausiai pažeidžiamiems asmenims, kadangi juos krizė paveikė labiausiai ir jiems labiausiai reikia paramos; todėl palankiai vertina pasaulinės apie pažeidžiamumą įspėjančios sistemos sukūrimą;

9.  reikalauja, kad tarptautinės bendruomenės pasiryžimas virstų konkrečiais veiksmais, kurie būtų įgyvendinami, ypač daug dėmesio skiriant ekologijai;

10. pritaria, kad svarbu parengti į darbo vietų kūrimą orientuotą priemonę, padėsiančią ateityje augti ekonomikai, o tinkamą darbą laikyti svarbiausia atsigavimo plano dalimi;

11. palankiai vertina TDO priimtą Visuotinį darbo vietų paktą ir ragina jį skubiai įgyvendinti, ypač ragina tarptautiniu lygmeniu steigti anticiklinių darbo vietų fondą ir taikyti skatinamąsias priemones kurti darbo vietas bei išsaugoti esamas, teikti veiksmingas įdarbinimo paslaugas, taikyti tvirtą socialinę politiką, kad būtų remiami pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai ir garantuojama minimalų darbo užmokestį gaunančiųjų perkamoji galia;

12. primygtinai reikalauja ratifikuoti ir taikyti TDO konvencijas, nes jos itin svarbios šiuo aspektu, ir reikalauja jas įtraukti į PPO prekybos susitarimus; taip pat ragina glaudžiau bendradarbiauti su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis;

13. pritaria iniciatyvoms, susijusioms su naujos pakraipos finansinėmis paslaugomis, pvz., mikrofinansais, kuriomis siekiama pagerinti neturtingiausių asmenų prieigą prie finansinių paslaugų;

14. primygtinai prašo visais lygmenimis plėtoti socialinį dialogą, vengti atlyginimų defliacijos ir užtikrinti, kad didėjant gamybai didės ir atlyginimai;

Stiprinti finansų priežiūrą ir reguliavimą

15. džiaugiasi, kad Didžiojo dvidešimtuko finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai buvo raginami pasiekti susitarimą dėl tarptautinio reformų plano, skirtą šioms kritinėms finansų sektoriaus sritims:

     – aukštos kokybės kapitalo kūrimui ir procikliškumo mažinimui,

     – kompensacijų teikimo remiant finansų stabilumą tvarkos reformavimui,

     – ne biržos išvestinių priemonių rinkų gerinimui,

     – sprendimų ieškojimui tarptautiniu mastu ir sisteminiu požiūriu svarbių institucijų priežiūrai,

     – finansų sektoriaus priežiūros reformai, suderintai su pasauline sistema;

16. palankiai vertina norą pakeisti pasaulinio finansų reguliavimo sistemą ir pripažįsta, kad buvo padaryta didelė pažanga, bet mano, kad daugelis pakeitimų, dėl kurių buvo susitarta, dar nevisiškai įgyvendinti ir kad dar daug reikia padaryti;

17. atkreipia dėmesį į Didžiojo dvidešimtuko pažadą visapusiškai prižiūrėti visas sisteminiu požiūriu svarbias institucijas ir finansų priemones; mano, kad, norint užkirsti kelią naujoms krizėms, būtina taikyti labiau centralizuotą finansų rinkos priežiūros strategiją; taip pat mano, kad Europos Sąjungai reikia imtis veiksmų ir nustatyti griežtesnę finansų priežiūros sistemą, o šio darbo tikslas būtų sukurti bendrą finansų priežiūros instituciją;

18. mano, kad dėl tarptautinio bendradarbiavimo turėtų būti laipsniškai atnaujinamos pasaulinės rizikos ribojimo taisyklės, kad būtų išvengta reguliuojamojo arbitražo; pabrėžia, kad pažangą, pasiektą platesniu Didžiojo dvidešimtuko mastu, sudaro minimalaus derinimo principas, tačiau pagal šį principą ES nedraudžiama taikyti griežtesnių standartų; atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad Europos Sąjunga yra ryžtingesnė dėl reikalavimų, susijusių su reguliavimo ir priežiūros reikalavimų visuma, ir tai matyti iš pastaruoju metu priimtų arba svarstomų teisės aktų;

19. palankiai vertina tai, kad pakartotas įsipareigojimas užtikrinti, jog finansinėms institucijoms bus taikomos griežtesnės rizikos ėmimosi taisyklės, valdyme atlygis bus derinamas su ilgalaikiais tikslais ir apskritai bus daugiau skaidrumo; džiaugiasi dėl įsipareigojimo iki 2011 m. patvirtinti politiką „Bazelis II“ ir pradėti tarptautiniu lygmeniu naudoti vienodą sverto koeficientą; mano, kad šių visapusiškų principų turėtų laikytis visi rinkos dalyviai nepriklausomai nuo to, ar jie gintų investuotojų, mokesčių mokėtojų ar vartotojų interesus;

20. ragina Komisiją kuo greičiau perkelti į privalomą ES teisę per Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą priimtus įsipareigojimus dėl premijų; ragina G20 šalių vadovus teikti veiksmingesnių pasiūlymų dėl kapitalo suformavimo ir pertvarkant kompensavimo priemones, kad būtų užtikrintas darnus viso pasaulio priežiūros institucijų požiūris į sankcijas;

21. mano, kad būtina skubiai įgyvendinti tarptautinio bendradarbiavimo krizės valdymo klausimais principus; prašo Finansų stabilumo valdybos konsultuotis su Parlamentu prieš tvirtinant pasiūlymus, kurie skirti sisteminiu požiūriu svarbioms institucijoms ir turi būti priimti iki 2010 m. spalio mėn. pabaigos;

22. pripažįsta, kad pažanga, padaryta kovojant su bendradarbiauti atsisakančiomis juridikcijomis (vadinamieji mokesčių rojai), yra didelė, bet jos nepakanka; ragina Pasaulinį forumą skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais pagerinti mokesčių skaidrumą ir keitimąsi informacija, kad valstybės galėtų visapusiškai įgyvendinti savo mokesčių teisės aktus, siekdamos apsaugoti savo mokesčių bazę; pritaria Didžiojo dvidešimtuko priimtų kovos su vadinamaisiais mokesčių rojais priemonių taikymui nuo 2010 m. kovo mėn. nebendradarbiavimo atveju;

23. palankiai vertina su bankų slaptumu susijusius sprendimus; EBPO pasaulinio forumo skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais išplėtimą; tačiau pažymi, kad kelios jurisdikcijos, pažadėjusios pradėti taikyti standartus, to dar nepadarė; ragina sukurti veiksmingą sistemą, kurią taikant būtų galima užkirsti kelią mokesčių nemokėjimui ir susekti vengiančius mokėti mokesčius; pabrėžia, kaip svarbu sukurti vienodą atskaitomybės sistemą;

24. apgailestauja, kad nebuvo svarstomas moralinės žalos rizikos klausimas ir kad klausimas dėl institucijų, kurios daro poveikį finansų sistemai, riziką ribojančios priežiūros standartų ir sąnaudų, kurios būtų patirtos, jei šios institucijos bankrutuotų, sąsajų nukeltas svarstyti 2010 m. spalio mėn.; ragina pateikti pasiūlymų, kaip spręsti finansų sektoriaus restruktūrizavimo problemą, ir pasiūlymų dėl finansų sektoriaus verslo modelių persvarstymo, kad būtų galima išspręsti vadinamąją „per didelis, kad žlugtų“ problemą;

Stiprinti mūsų pasaulines finansų institucijas

25. teigiamai vertina G20 planą reformuoti tarptautines finansų institucijas ir ragina kuo skubiau pradėti šias reformas; tikisi, kad bus vykdoma plataus masto pasaulio ekonomikos ir finansų valdymo reforma; pritaria Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko, kaip esminių elementų siekiant pagerinti šių institucijų patikimumą, teisėtumą ir efektyvumą, modernizavimui; tikisi, kad besivystančių šalių atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose bus didesnis; džiaugiasi įsipareigojimu pakeisti dinamiškų augančios ekonomikos ir besivystančių šalių kvotas; primena, kad siekiant surasti ekonomikos atgaivinimo būdą svarbu vengti prociklinės politikos;

26. ragina valstybes nares sukurti priemonę, kurią taikant būtų galima perkelti neseniai paskirtas naujas TVF specialiąsias skolinimosi teises mažas pajamas gaunančioms šalims, dėl to galėtų būti padvigubinami vidurio laikotarpio lengvatiniai TVF skolinimosi pajėgumai;

27. džiaugiasi įsipareigojimu kurti atvirą pasaulinę ekonomiką; mano, kad pasaulio prekybos atgaivinimas yra esminis elementas norint atkurti pasaulinį ekonomikos augimą; taigi, dar kartą pakartoja savo poziciją, kad jis nepritaria visiems taikomam protekcionizmui, ir toliau ragina siekti pažangos užtikrinant prieigą prie rinkos ir panaikinant visiems taikomas tarifines bei netarifines kliūtis ir toliau taikyti laisvos ir sąžiningos prekybos taisykles;   ir toliau pasiryžęs, vadovaudamasis suteiktais įgaliojimais, siekti, kad Dohos derybų raundas būtų baigtas priėjus pasaulinio masto ryžtingų ir suderintų išvadų, taip pat ragina vadovus nepamiršti šio raundo pagrindinio vystymosi tikslo;

28. palankiai vertina tai, kad G20 grupė pripažino tvaresnės pasaulinės ekonomikos svarbą; taip pat pabrėžia išskirtinę įpareigojančio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį ketinama svarstyti artėjančioje Kopenhagos konferencijoje, svarbą; tačiau pabrėžia, kad G20 šalių vadovai turėtų pripažinti pasaulinių tvarumo iššūkių daugialypiškumą; ragina Didžiojo dvidešimtuko valstybių finansų ministrus sutelkti išteklius siekiant artimiausiu laiku besivystančiose šalyse remti veiksmus, susijusius su klimato kaita, nes tai būtų svarbus bendro atsako į pasaulio ekonomikos krizę elementas;

29. pabrėžia, kad norint atkurti pasitikėjimą ir pasiekti kuo didesnio ekonomikos atkūrimo būtina visapusiškai atsižvelgti į visus prisiimtus įsipareigojimus, skubiai juos vykdyti ir sukonkretinti nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

30. mano, kad trys pagrindinės ES institucijos ir valstybės narės turėtų išsamiau apsvarstyti ES atstovavimo Didžiojo dvidešimtuko susitikimuose galimybę; yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi sutarti dėl bendros pozicijos tarptautiniuose forumuose, visų pirma Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimuose, ir primygtinai reikalauja, kad ES būtų nuosekliau atstovaujama tarptautinėse derybose;

31. pabrėžia, kad svarbu susitarti dėl fondų, skirtų padėti neturtingoms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos, per Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių susitikimą Kopenhagoje, ir numatyti tvirtas ir nuspėjamas finansavimo priemones, kurios papildytų oficialiąją paramą vystymuisi; apgailestauja, kad klausimas buvo atidėtas iki Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių derybų Kopenhagoje, ir pakartoja, kad Europos Sąjunga turėtų deramai prisidėti skiriant papildomų ir naujų lėšų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslais, atsižvelgiant į atitinkamus mokslinių tyrimų rezultatus dėl klimato kaitos rimtumo ir su ja susijusių išlaidų masto;

32. įspėja dėl ilgalaikės maisto krizės ir pritaria sprendimui patvirtinti Pasaulio banko maisto iniciatyvą; ragina šalis donores užtikrinti pagalbos maistu paskirstymo skaidrumą ir atskaitomybę;

33. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Tarptautiniam valiutos fondui.