BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl informacijos laisvės Italijoje ir kitose ES valstybėse narėse
19.10.2009
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
PPE (B7‑0088/2009)
ECR (B7‑0089/2009)
EFD (B7‑0091/2009)
Manfred Weber, Simon Busuttil, Mario Mauro, Salvatore Iacolino, Roberta Angelilli, Clemente Mastella, Elisabetta Gardini PPE frakcijos vardu
Timothy Kirkhope ECR frakcijos vardu
Fiorello Provera, Francesco Enrico Speroni EFD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl informacijos laisvės Italijoje ir kitose ES valstybėse narėse
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į tarptautinius ir Europos Sąjungos įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, įskaitant ir tuos, kurie įtraukti į JT žmogaus teisių konvencijas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį, kuriame numatyta saviraiškos ir informacijos laisvė ir teisė į žiniasklaidos pliuralizmą,
– atsižvelgdamas į Italijos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimus ir 2009 m. spalio 8 d. Europos Parlamente surengtas diskusijas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi nedera tvirtinti, jog informacijos laisvė Italijoje ribojama, turint mintyje tai, kad jos piliečiai, įskaitant žurnalistus, istorikus, filosofus, mokslininkus, rašytojus ir mokytojus, kasdien naudojasi žodžio laisve,
B. kadangi informacijos laisvės apribojimas yra tipiškas reiškinys šalyse, kuriose vyrauja diktatūros ar totalitariniai režimai, kurie neleido arba iki šiol neleidžia žmonėms naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis;
C. kadangi Italijoje spaudos laisvę užtikrina Konstitucija, kurioje pabrėžiama teisė į visišką minties ir saviraiškos laisvę;
D. kadangi Italijoje daug laisvų ir nepriklausomų žiniasklaidos bendrovių, įskaitant nacionalinius, regioninius ir vietos laikraščius, radiją ir televiziją, kurie naudojasi visiška informacijos ir saviraiškos laisve;
E. kadangi remiantis nepriklausomo Pavijos stebėsenos centro duomenimis, susijusiais su žinisklaidos padėtimi 2009 m. gegužės ir birželio mėn. (laikotarpiu, sutampančiu su rinkimų į Europos Parlamentą kampanija), Rai-Tv televizijos naujienų programose 60 proc. laiko, o Mediaset Group televizijos naujienų programose – 49 proc. laiko buvo skirta opozicijos partijų atstovams,
F. kadangi pastarosiomis dienomis Italijos Respublikos Prezidentas Giorgio Napolitano, diskutuodamas dėl šių klausimų su Italijoje išrinktais Europos Parlamento nariais, pastebėjo, kad Europos Parlamentas negali imtis apeliacinio teismo vaidmens ir vertinti nacionalinių parlamentų sprendimų bei nacionalinės vyriausybės politikos ir kad šiam tikslui yra tinkamų forumų;
G. kadangi, kaip 2009 m. spalio 8 d. diskusijose dėl informacijos laisvės Italijoje teigė Komisijos narė V. Reding, Europos Parlamento nariai neturėtų naudotis ES institucijomis, siekdami išspręsti problemas, kurios pagal Sutartis turėtų būti sprendžiamos nacionaliniu lygmeniu,
H. kadangi Italijoje kiekvienas pilietis gali siekti, kad būtų atlyginama žala dėl įtariamo šmeižto, nes tai yra įstatymo nustatyta kiekvieno asmens teisė, kuria anksčiau naudojosi pačių įvairiausių pakraipų politiniai vadovai; kadangi naudojimasis šia teise jokiu būdu negali būti suprantamas kaip bauginimo aktas,
1. patvirtina, kad informacijos ir spaudos laisvė yra gerai kiekvieno Italijos piliečio kasdieniame gyvenime įtvirtinta vertybė ir jai nekyla jokia grėsmė;
2. pabrėžia vaidmenį, kurį atlieka Italijos vietinė ir regioninė žiniasklaida, skatindama informacijos šaltinių pliuralizmą ir saugodama regioninių kalbų ir kultūrų įvairovę;
3. be to, pabrėžia, kad Italijoje ir toliau užtikrinamas informacijos pliuralizmas, nes moderniausi komunikacijos sektoriai suteikia galimybę plačiai ir laisvai naudotis savo paslaugomis, pvz., internetu, skaitmeninėmis paslaugomis, kabelinės ir palydovinės žiniasklaidos paslaugomis;
4. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.