Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B7-0090/2009Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B7-0090/2009

    BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl informacijos laisvės Italijoje ir Europos Sąjungoje

    19.10.2009

    pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį
    keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
    Verts/ALE (B7‑0090/2009)
    GUE/NGL (B7‑0092/2009)
    S&D (B7‑0093/2009)
    ALDE (B7‑0094/2009)

    Monika Flašíková Beňová, Claude Moraes, David-Maria Sassoli S&D frakcijos vardu
    Niccolò Rinaldi, Sonia Alfano, Luigi de Magistris, Sophia in 't Veld, Jeanine Hennis-Plasschaert, Sarah Ludford, Sylvie Goulard, Renate Weber, Ivo Vajgl, Louis Michel, Olle Schmidt, Johannes Cornelis van Baalen, Giommaria Uggias, Gianni Vattimo, Vincenzo Iovine, Pino Arlacchi ALDE frakcijos vardu
    Daniel Cohn-Bendit, Judith Sargentini, Raül Romeva i Rueda, Rebecca Harms Verts/ALE frakcijos vardu
    Lothar Bisky, Rui Tavares, Patrick Le Hyaric, Willy Meyer, Cornelis de Jong, Eva-Britt Svensson, Nikolaos Chountis GUE/NGL frakcijos vardu


    Procedūra : 2009/2688(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    RC-B7-0090/2009
    Pateikti tekstai :
    RC-B7-0090/2009
    Debatai :
    Priimti tekstai :

    Europos Parlamento rezoliucija dėl informacijos laisvės Italijoje ir Europos Sąjungoje

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos straipsnius, susijusius su pagarba pagrindinėms teisėms, jų skatinimu ir apsauga, taip pat į EB sutarties 6, 22, 43, 49, 83, 87, 95 ir 151 straipsnius,

    –   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį ir Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį, kuriuose numatyta saviraiškos ir informacijos laisvė ir teisė į žiniasklaidos pliuralizmą,

    –   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą dėl žiniasklaidos pliuralizmo ES valstybėse narėse (SEC(2007)0032),

    –   atsižvelgdamas į Komisijos apibrėžtą trijų pakopų žiniasklaidos pliuralizmo planą ir į nepriklausomą tyrimą, kurį Komisijos vardu atliko Leuveno katalikiškojo universiteto („Katholieke Universiteit Leuven“) Tarpdisciplininis teisės ir informacijos komunikacijos technologijų (IKT) centras (angl. ICRI), Centrinės Europos universiteto („Central European University“) Žiniasklaidos ir komunikacijos studijų centras (angl. CMCS) ir Jonšiopingo tarptautinės verslo mokyklos („Jönköping International Business School“) Žiniasklaidos valdymo ir transformavimo centras (angl. MMTC) kartu su konsultavimo įmone „Ernst & Young Belgium“; tyrimas baigtas 2009 m.,

    –   atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje[1],

    –   atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl saviraiškos ir informacijos laisvės pažeidimo pavojaus Europos Sąjungoje, ypač Italijoje[2],

    –   atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimus ir 2009 m. spalio 8 d. Europos Parlamente surengtas diskusijas,

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

    A. kadangi pagal Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį ir pagal Europos žmogaus teisių konvencijos, kurios esminė prielaida yra laisva žiniasklaida ir pliuralizmas, 10 straipsnį numatyta užtikrinti ir skatinti laisvę reikšti nuomonę ir laisvę gauti bei skleisti informaciją be valdžios institucijų kišimosi ar jų spaudimo,

    B.  kadangi Komisija, nepaisydama nuolatinių Parlamento raginimų pasiūlyti direktyvą dėl informacijos pliuralizmo ir žiniasklaidos koncentracijos, neįtraukė šių klausimų į Televizijos be sienų direktyvos peržiūrą, tačiau įsipareigojo parengti su tuo susijusias specialias trijų pakopų gaires, kurias sudarytų 2007 m. paskelbtas darbo dokumentas, 2009 m. liepos mėn. paskelbtame nepriklausomame tyrime apibrėžti pliuralizmo lygio rodikliai ir tik 2010 m. numatomas pasiūlymas dėl komunikato šių rodiklių klausimu,

    C.  kadangi Parlamentas ne vienoje rezoliucijoje nuolat ragino Komisiją skatinti veiksmus, kuriais būtų užtikrinamas pliuralizmas ir sprendžiama žiniasklaidos koncentracijos problema, taip pat ragino skubiai paskelbti komunikatą dėl pliuralizmo apsaugos žiniasklaidos srityje ir žiniasklaidos koncentracijos valstybėse narėse, be to, nedelsiant papildyti norminį pagrindą, t. y. pateikti pasiūlymą dėl direktyvos minėtaisiais klausimais, remiantis Sutartyse aiškiai numatytu teisiniu pagrindu,

    D. kadangi esama požymių, kad kai kuriose valstybėse narėse siekiama riboti žiniasklaidos pliuralizmą; kadangi organizacija „Freedom House“ savo metinėje spaudos laisvės ataskaitoje skyrė Italijai 73 vietą ir taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kritinę padėtis Rumunijoje ir Bulgarijoje; kadangi rugsėjo 20 d. laiške Italijos valdžios institucijoms ir Italijos nacionalinei spaudos federacijai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyresnysis įgaliotinis žiniasklaidos laisvės klausimams taip pat išreiškė susirūpinimą dėl padėties Italijoje,

    E. kadangi pastaruosius kelis mėnesius Italijoje didėja susirūpinimas dėl ilgalaikio interesų konflikto, susijusio su tuo, kad ministras pirmininkas yra žiniasklaidos priemonių savininkas ir politiškai kontroliuoja pagrindines privačias ir viešąsias žiniasklaidos priemones, įskaitant reklamos išteklių paskirstymo kontrolę; kadangi vyriausybė labai kišasi į viešosios televizijos transliavimo tarnybos veiklą, ypač kai ji susijusi su programų planavimu, direktorių, redaktorių ir žurnalistų skyrimu, darydama poveikį žiniasklaidos pliuralizmui, kaip tvirtina pagrindinis Italijos žiniasklaidos stebėsenos institutas – Pavijos stebėsenos centras; kadangi Italijos ministras pirmininkas pateikė ieškinius Italijos ir Europos laikraščiams ir neseniai pageidavo, kad Europos Komisijos atstovai spaudai neteiktų jokios informacijos,

    1.  yra įsitikinęs, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją nesikišant valdžios institucijoms ir žiniasklaidos pliuralizmas yra du pagrindiniai Europos Sąjungos veikimo principai ir esminiai demokratijos elementai, numatyti pagal Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį; pakartoja, kad Europos Sąjunga yra politiškai ir teisiškai įsipareigojusi savo piliečiams užtikrinti, kad šių teisių būtų paisoma tiek, kiek jai leidžia jos kompetencija;

    2.  mano, kad būtina keisti bet kurią nenormalią padėtį, kuriai būdingas interesų konfliktas, susijęs su politine, ekonomine ir žiniasklaidos galia, taip pat viešosios ir privačiosios žiniasklaidos tiesioginės ar netiesioginės kontrolės sutelkimas; pabrėžia būtinybę visose valstybėse narėse užtikrinti, kad viešieji transliuotojai būtų nepriklausomi ir valdžios institucijos nesikištų į jų veiklą;

    3.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl padėties Italijoje ir mano, kad ši padėtis gali turėti įtakos visai Europai ir kad ES nesiėmus veiksmų sumažėtų Sąjungos patikimumas ir nustatant pagrindinių teisių gaires, kai palaikomi išorės santykiai, ir stojimo procese;

    4.  smerkia prieš Italijos ir Europos laikraščius nukreiptą Italijos valdžios institucijų spaudimą ir bauginimą, pritaria ESBO atstovo raginimui, pateiktam Italijos institucijoms, nedelsiant nutraukti šį spaudimą ir laiko netinkamu bet kokį valdžios institucijų taikomą informacijos laisvės varžymą siekiant kontroliuoti viešąją televiziją;

    5.  atsižvelgdamas į tai, dar kartą pabrėžia, kad Europos Sąjungoje galiojantis žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos koncentracijos teisinis pagrindas nepakankamai išplėtotas, todėl Europos Sąjunga turi nedelsdama pasinaudoti savo kompetencija, susijusia su vidaus rinkos, audiovizualinės politikos, konkurencijos, telekomunikacijų, valstybės subsidijų, valstybės tarnybos įsipareigojimų ir piliečių pagrindinių teisių politikos sritimis, ir apibrėžti bent minimalias svarbiausias sąlygas, kurių turėtų laikytis visos valstybės narės, ketinančios užtikrinti, garantuoti ir skatinti informacijos laisvę ir tinkamą žiniasklaidos pliuralizmą; taigi ragina Komisiją ištirti žiniasklaidos monopolizavimo ir sutelkimo riziką Italijoje;

    6.  ragina Komisiją kartu su būsimu Komisijos nariu, atsakingu už pagrindines teises, nedelsiant parengti pasiūlymą dėl direktyvos dėl žiniasklaidos sutelkimo ir dėl pliuralizmo apsaugos, visų pirma komunikate šia tema nustačius tinkamus informacijos pliuralizmo ir viešosios žiniasklaidos laisvės lygių rodiklius, kurį pateikti ne kartą prašė Europos Parlamentas ir apie kurio teikimą skelbė pati Komisija;

    7.  įpareigoja kompetentingus komitetus ir Pagrindinių teisių agentūrą stebėti, kaip sprendžiamas šis klausimas, ir plenarinio posėdžio metu pateikti ataskaitą informacijos laisvės, žiniasklaidos koncentracijos ir žiniasklaidos pliuralizmo ES klausimu;

    8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pagrindinių teisių agentūrai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).