BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Filipinų
20.1.2010
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
ALDE (B7‑0043/2010)
EFD (B7‑0044/2010)
PPE (B7‑0046/2010)
S&D (B7‑0047/2010)
GUE/NGL (B7‑0049/2010)
Verts/ALE (B7‑0050/2010)
Martin Kastler, Mario Mauro, Cristian Dan Preda, Bernd Posselt, Monica Luisa Macovei, Eija-Riitta Korhola, Tunne Kelam, Jean-Pierre Audy PPE frakcijos vardu
Véronique De Keyser, Marc Tarabella S&D frakcijos vardu
Marielle De Sarnez ALDE frakcijos vardu
Barbara Lochbihler, Christian Engström, Emilie Turunen, Raül Romeva i Rueda, Gerald Häfner Verts/ALE frakcijos vardu
Charles Tannock, Adam Bielan, Ryszard Czarnecki, Tomasz Piotr Poręba, Ryszard Antoni Legutko ECR frakcijos vardu
Marie-Christine Vergiat, Rui Tavares GUE/NGL frakcijos vardu
Fiorello Provera, Rolandas Paksas, Juozas Imbrasas EFD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Filipinų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2009 m. lapkričio 25 d. pareiškimą dėl žudynių Filipinų Maguindanao provincijoje ir JT specialiojo pranešėjo mirties vykdymo be teismo klausimais Philipo Alstono 2009 m. gruodžio 2 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į JT pilietinių ir politinių teisių paktą ir jo papildomą protokolą, kuriuos pasirašė ir Filipinai,
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos parengtą Filipinams skirtą šalies strateginį dokumentą (2007–2013 m.),
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. pasirašytą ES ir Filipinų paramos teisminei sistemai programos finansavimo susitarimą, pagal kurį siekiama paspartinti neteisėtose egzekucijose dalyvavusių nusikaltėlių teismo procesus,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. gegužės 10 d. Filipinuose vyks prezidento, parlamento ir vietos rinkimai,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Filipinų,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi Filipinuose ir toliau plačiai vykdomi politiniai žudymai ir dingsta žmonės, visų pirma opozicinių organizacijų nariai, žurnalistai, kovotojai už žmogaus teises ir religiniai vadovai ir kadangi žmogaus teisių organizacijos nurodo, kad per pastarąjį dešimtmetį dėl politinių priežasčių nužudyta ir dingo daugiau nei 1000 asmenų,
B. kadangi nusikaltėliai beveik nebaudžiami ir vyriausybė nesugeba numalšinti šalyje dėl politinių priežasčių atsirandančio smurto, todėl labai sunku minėtuosius atsakingus asmenis perduoti teismui nepaisant vyriausybės įsipareigojimų, duotų 2008 m., kai buvo vykdoma visuotinė reguliari peržiūra,
C. kadangi šalies viduje perkelta tūkstančiai žmonių dėl vyriausybės, Moro islamo išsivadavimo fronto ir vis dar visoje šalyje aktyviai veikiančios Naujosios tautų armijos konflikto ir dėl karinių operacijų, vykdomų prieš nusikaltėlių grupuotes, kaip antai Abu Sayyaefo grupuotė Sulu ir Basilan salos provincijose, esančiose Vakarų Mindanao,
D. kadangi lapkričio 23 d. 100 ginkluotų vietos milicijos vyrų, kuriems vadovavo Amapatuan šeima, kartu su vietos policijos pareigūnais kankino ir brutaliai nužudė 57 konvojaus, lydėjusio Esmailo Mangudadatu giminaites (kai kurios šių moterų buvo išprievartautos) narius, taip pat teisininkai ir 30 žurnalistų, kurie vyko įregistruoti E. Mangudadatu kandidatūrą į Mindanao esančios Magindanao provincijos gubernatoriaus postą,
E. kadangi per šias žudynes nužudyta daugiausia žurnalistų nei kokio nors kito įvykio pasaulyje metu ir šokiruojančiu būdu buvo atskleista, kokiu mastu Filipinuose įsigalėję vietos karo vadai, apsaugos pajėgų korupcija ir nuožmiausių nusikaltimų nebaudžiamumas,
F. kadangi per pradinį įvykio tyrimą išryškėjo visi nefunkcionuojančios teisinės sistemos požymiai, taip pat tai, kad apsaugos pajėgos vėlavo atvyko į įvykio vietą, buvo vilkinami tyrimai, netinkamai atlikta nusikaltimo vietos analizė, nenorėta apklausti įtariamų nusikaltime dalyvavusių kariškių ir policijos tarnautojų, bauginami liudytojai ir prokurorai, kadangi to pasekmė buvo, kad gruodžio 16 d. atsistatydino pirmasis bylą nagrinėti paskirtas teisėjas,
G. kadangi lapkričio 24 d. vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį dviejose atitinkamose provincijose, taigi kariuomenė tapo atsakinga už tvarką ir teisingumą, pakvietė tarptautinius teismo medicinos ekspertus, kad jie padėtų vykdyti tyrimą, ir gruodžio 4 d. savaitei paskelbė karo padėtį Maguindanao, – tai pirmasis toks sprendimas nuo 1972 m.,
H. kadangi po šių veiksmų buvo suimti Ampatuan šeimos vadovaujantys nariai ir apkaltinti nužudę daugybę žmonių, rastas stulbinantis ginklų arsenalas ir tūkstančiai paslėptų balsuotojų tapatybės kortelių, o tai rodytų, jog būta didelio masto rinkimų klastojimo prezidentės G. Arroyo partijos „Lakas-Kampi-CMD“ naudai,
I. kadangi praeityje rinkimus Filipinuose apsunkindavo dažnos politinių oponentų egzekucijos, kurias vykdydavo politiškai įtakingų šeimų pasamdytos asmeninės armijos ir milicijos, dauguma kurių būdavo ginkluotos vyriausybės išduotais ginklais,
J. kadangi atsižvelgiant į tai, kad per 2007 m. rinkimų kampaniją nužudyta maždaug 60 kandidatų, o per 2004 m. kampaniją – 41 kandidatas, bijoma, kad politinių veikėjų žudymų padaugės prieš prasidedant 2010 m. gegužės mėn. rinkimams,
K. kadangi brutalios žudynės Maguindanao – tai didžiausias Filipinų pralaimėjimas siekiant taikos ir demokratijos ir dėl to pasunkės Filipinų vyriausybės ir Moro islamo išsivadavimo fronto taikos derybos, atnaujintos 2009 m. gruodžio 8 d. Kvala Lumpūre tarpininkaujant Malaizijos vyriausybei,
1. griežtai smerkia 2009 m. lapkričio 23 d. žudynes Maguindanao ir reiškia solidarumą su žuvusiųjų šeimomis;
2. palankiai vertina atsakomuosius veiksmus, kurių Filipinų vyriausybė ėmėsi po žudynių, ir apgailestauja, kad buvo delsiama buvo iš pradžių, taip pat pabrėžia, kad policijos tyrimas turi būti išsamus ir nepriklausomas, o po jo atitinkami asmenys, įskaitant apsaugos pajėgų narius, kurie įtariami dalyvavę nusikaltime, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
3. labai susirūpinęs dėl to, kad dėl administracijos narių ir Ampatuan šeimos palaikomų asmeninių ryšių gali būti trukdoma, o ne padedama vykdyti nešališką žudynių tyrimą, ir ragina, kad Ampatuan šeimą apklaustų nacionalinis tyrimų biuras;
4. ragina skubiai imtis priemonių siekiant apsaugoti tyrime ir teismo procesuose dalyvaujančius liudininkus, teisėjus, teisininkus ir kaltintojus;
5. ragina šalis rėmėjas pasiūlyti teisminę, tiriamąją ir teisinę pagalbą ir paramą Filipinų teisingumo departamentui;
6. ragina Filipinų vyriausybę imtis ryžtingų veiksmų, kad daugiau nebūtų vykdomos neteisėtos egzekucijos ir nedingtų žmonės, būtų išlaisvinti visi nelaisvėje laikomi dingę asmenys, pradėtos tirti visos kitos nebaigtos bylos, įskaitant 2007 m. dingusio Jonaso Burgoso bylą; ragina Filipinų vyriausybę ratifikuoti JT konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo;
7. ragina Filipinų vyriausybę imtis ryžtingų veiksmų, kad nedelsiant būtų nutrauktas policijos ir milicijos pagalbinių grupių privatus ir vietinio lygmens finansavimas ir išformuotos sukarintos pajėgos ir vietinės milicijos padaliniai; palankiai vertina prezidentės G. Arroyo 2009 m. gruodžio 9 d. deklaraciją šiuo klausimu ir ragina G. Arroyo atšaukti vykdomąjį įsaką Nr. 546;
8. palankia vertina rengiantis 2010 m. gegužės 10 d. rinkimams rinkimų komisijos neseniai paskelbtą ginklų draudimą;
9. palankiai vertina tai, kad 2009 m. spalio mėn. pasirašytas ES ir Filipinų paramos teisminei sistemai programos finansavimo susitarimas (EPJUST), pagal kurį skiriama 3,9 mln. eurų parama, pagalba ir numatomi mokymai siekiant sustiprinti baudžiamojo teisingumo sistemą ir paremti Žmogaus teisių komisijos ir pilietinės visuomenės grupių veiklą; laukia pranešimų dėl stebėsenos sistemos, kuri bus sukurta pagal minėtąjį susitarimą ir kuria remiantis bus vykdoma šalies pažangos kovojant su neteisėtomis egzekucijomis ir su tuo susijusiu piktnaudžiavimu stebėsena, veikimo;
10. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad prezidentei paskelbus neprastąją padėtį ir suteikus daugiau galių karinėms pajėgoms, kurios anksčiau dalyvavo vykdant daugybę neteisėtų egzekucijų, nebus padedama užkirsti kelio su rinkimais susijusiam smurtui Mindanao provincijoje ar jį numalšinti;
11. ragina Filipinų vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad daugiau nebūtų smurto politiniu pagrindu, siekiant užtikrinti demokratijos ateitį Filipinuose; visų pirma ragina valdžios institucijas įsteigti plačią politinę paramą turinčią aukšto lygio darbo grupę, kad būtų galima skubiai būtų įgyvendinti priemones siekiant užkirstų kelią su rinkimais susijusiam smurtui per laikotarpį iki gegužės mėn. rinkimų, ir imtis veiksmų žiniasklaidai ir žodžio laisvei apskritai apsaugoti;
12. palankiai vertina aukščiausiojo teismo sprendimą, pagal kurį partijai „Ang Ladlad“ leidžiama dalyvauti gegužės mėn. rinkimuose ir panaikinamas pradinis rinkimų komisijos (COMLEC) sprendimas neleisti jai dalyvauti dėl moralinių priežasčių;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Filipinų prezidentei ir vyriausybei, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ASEAN valstybių narių vyriausybėms.