BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į tai, kaip ES rengiasi įveikti ŽIV / AIDS

6.7.2010

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
S&D (B7‑0412/2010)
ALDE (B7‑0421/2010)
Verts/ALE (B7‑0426/2010)
GUE/NGL (B7‑0428/2010)

Véronique De Keyser, Michael Cashman, Thijs Berman, Linda McAvan S&D frakcijos vardu
Sophia in 't Veld, Charles Goerens, Ramon Tremosa i Balcells, Leonidas Donskis, Sonia Alfano ALDE frakcijos vardu
Ulrike Lunacek, Heidi Hautala, Barbara Lochbihler, Judith Sargentini Verts/ALE frakcijos vardu
Gabriele Zimmer, Marisa Matias, Bairbre de Brún GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į tai, kaip ES rengiasi įveikti ŽIV / AIDS

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į būsimą XVIII tarptautinę AIDS konferenciją tema „Čia ir dabar“, kuri vyks Vienoje 2010 m. liepos 18–23 d.,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 26-ojoje specialiojoje sesijoje priimtą JT įsipareigojimų deklaraciją dėl ŽIV / AIDS „Pasaulinė krizė – pasauliniai veiksmai“,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 2 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos (JTGASS) aukščiausiojo lygio posėdį ŽIV / AIDS tema ir per šį posėdį priimtą politinę deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. Bendros JT ŽIV / AIDS programos (UNAIDS) tarptautines gaires dėl ŽIV / AIDS ir žmogaus teisių, paremtas Antrosiomis tarptautinėmis konsultacijomis dėl ŽIV / AIDS ir žmogaus teisių, vykusiomis 1996 m. rugsėjo 23–25 d. Ženevoje ir Trečiosiomis tarptautinėmis konsultacijomis dėl ŽIV / AIDS ir žmogaus teisių, vykusiomis 2002 m. liepos 25–26 d. Ženevoje,

–   atsižvelgdamas į PSO ataskaitą „Visiems prieinamų prioritetinių intervencinių kovos su ŽIV / AIDS priemonių sveikatos apsaugos sektoriuje didinimas“,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 27 d. Abudžos deklaraciją dėl ŽIV / AIDS, tuberkuliozės ir kitų susijusių infekcinių ligų, taip pat į Afrikos šalių bendrąją poziciją dėl 2006 m. JTGASS aukščiausiojo lygio susitikimo ir į Raginimą imtis spartesnių veiksmų Afrikoje siekiant visuotinės prieigos prie paslaugų, susijusių su ŽIV ir AIDS, tuberkulioze ir maliarija, kurį 2006 m. gegužės 4 d. Abudžoje pasirašė Afrikos Sąjunga,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją „ŽIV / AIDS: metas veikti“, į 2007 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl kovos su ŽIV / AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse 2006–2009 m., į 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl ŽIV / AIDS „Ankstyvas nustatymas ir priežiūra“,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadas dėl pažangos įgyvendinant Europos kovos su ŽIV / AIDS, maliarija ir tuberkulioze išorės veiksmų programą (2007–2011 m.),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl kovos su ŽIV / AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse ir dėl kovos su ŽIV / AIDS ES ir kaimyninėse šalyse 2009–2013 m. strategijos,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. UNAIDS pranešimą dėl pasaulinės AIDS epidemijos,

–   atsižvelgdamas į UNAIDS 2009–2011 m. veiklos rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2010 m. pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl pažangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų: Laikotarpio vidurio peržiūra rengiantis 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A. kadangi vis daugėja ŽIV / AIDS užsikrėtusių asmenų (remiantis apytikriais skaičiavimais, pasaulyje 33,4 mln. asmenų yra užsikrėtę ŽIV / AIDS, ir ypač nerimą kelia tai, kad 2,7 mln. asmenų užsikrėtė 2008 m.), o tai reiškia, kad ŽIV / AIDS – pasaulinė problema, kuriai spręsti būtina išimtinė ir visapusiška reakcija pasauliniu mastu,

B.  kadangi ŽIV / AIDS ir toliau išlieka viena iš dažniausių mirties priežasčių pasaulyje (2008 m. nuo šios ligos mirė apie 2 mln. žmonių) ir, manoma, kad per artimiausius dešimtmečius ŽIV / AIDS ir toliau bus viena iš svarbiausių ankstyvo mirtingumo priežasčių,

C. kadangi 2009 m. pabaigoje apie 5 mln. asmenų mažų ir vidutinių pajamų šalyse buvo taikomas antiretrovirusinis gydymas – tai yra 10 kartų daugiau nei prieš penkerius metus, ir šis padidėjimas yra beprecedentis visuomenės sveikatos istorijoje,

D. kadangi naujai užsikrėtusiųjų asmenų skaičius viršija pacientų, kuriems taikomas gydymas, skaičių, o 2009 m. dviem trečdaliams užsikrėtusiųjų gydymas nebuvo taikomas, nors jis buvo būtinas, tai reiškia, kad 10 milijonų žmonių neturėjo prieigos prie būtino veiksmingo gydymo,

E.  kadangi labiausiai nukentėjusios yra į pietus nuo Sacharos esančios šalys (jose gyvena 22,4 mln. ŽIV / AIDS užsikrėtusių žmonių, o 2008 m. jose užfiksuota 71 proc. naujų infekcijos atvejų),

F.  kadangi aiškiai įrodyta, kad ŽIV / AIDS prevencijos priemonės yra veiksmingas būdas sumažinti naujų infekcijos atvejų skaičių,

G. kadangi kuriama labai nedaug programų, susijusių su ŽIV / AIDS užsikrėtusių asmenų įtraukimu į prevencinį darbą, ypač programų, skirtų ŽIV / AIDS užsikrėtusiems asmenims, taip pat dedama per mažai pastangų sumažinti smerkimą ir diskriminaciją,

H. kadangi neproporcingai daug moterų ir mergaičių užsikrečia ŽIV / AIDS, pvz., į pietus nuo Sacharos esančiose šalyse maždaug 60 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV / AIDS yra moterys, ir ŽIV / AIDS vis dar yra dažniausia reprodukcijos amžių pasiekusių moterų mirties ir ligų priežastis,

I.   kadangi dabartinės ŽIV prevencijos priemonės yra nepakankamai veiksmingos siekiant apsaugoti moteris, o tokie prevencijos metodai kaip prezervatyvai ir susilaikymas daugeliui moterų nėra tinkamas pasirinkimas, ypač ištekėjusioms, norinčioms turėti vaikų arba toms, kurios patiria seksualinio smurto riziką, kadangi saugūs ir veiksmingi skiepai arba mikrobicidai galėtų būti naujos priemonės, skirtos moterims nuo ŽIV apsaugoti neapribojant jų galimybės susilaukti vaikų,

J.   kadangi, nors yra pakankamai įrodymų, jog beveik visuose regionuose ir šalyse, kuriose pasiektas epidemijos lygis, pagrindinėse gyventojų rizikos grupėse, įskaitant sekso darbuotojus, vyrus, turinčius lytinių santykių su vyrais, transseksualius asmenis, kalinius, intraveninius narkotikus vartojančius asmenis, migrantus, pabėgėlius ir mobiliuosius darbuotojus, yra daugiau užsikrėtusių ir jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti, dažnai neteikiama pirmenybė ir neskiriamas pakankamas finansavimas ŽIV / AIDS prevencijos programoms, kurios būtų skirtos šioms asmenų grupėms,

K. kadangi dėl niekinančio požiūrio į ŽIV / AIDS apie 30 proc. užsikrėtusių asmenų Europos Sąjungoje nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV / AIDS, o remiantis tyrimais galima teigti, kad nediagnozavus infekcijos ji plinta lengviau, taip pat didėja tikimybė, kad užsikrėtusieji ŽIV /AIDS gali anksti mirti,

L.  kadangi, remiantis 2009 m. PSO ataskaita „Visiems prieinamų prioritetinių intervencinių kovos su ŽIV / AIDS priemonių sveikatos apsaugos sektoriuje didinimas“, tikimasi, kad antiretrovirusinis gydymas bus taikomas tik 23 proc. sergančiųjų Europoje ir Centrinėje Azijoje, o tai yra labai nedaug, atsižvelgiant į padėtį Rusijoje ir Ukrainoje,

M. kadangi lytiniai santykiai su tos pačios lyties atstovais vis dar labai smerkiami, ypač į pietus nuo Sacharos esančiose šalyse: 31 valstybėje pilnamečių tos pačios lyties atstovų lytiniai santykiai laikomi nusikaltimu, keturiose už juos baudžiama mirties bausme, kitose – daugiau kaip 10 metų įkalinimo bausme, todėl labai sunku dirbti ŽIV / AIDS prevencinį darbą,

N. kadangi neteisėtas narkotikų vartojimas daugelyje šalių laikomas nusikaltimu, intraveninių narkotikų vartotojai neturi prieigos prie ŽIV / AIDS prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos, ir dėl to tarp šių asmenų ŽIV / AIDS toliau sparčiai plinta,

O. kadangi 106 šalyse vis dar galioja įstatymai ir laikomasi politikos, kuri sudaro dideles kliūtis veiksmingai kovoti su ŽIV / AIDS,

P.  kadangi 2008 m. apie 17,5 mln. vaikų neteko vieno arba abiejų tėvų, nes jie mirė nuo ŽIV / AIDS (didžioji dalis šių vaikų gyvena Afrikoje į pietus nuo Sacharos), ir dažnai šie vaikai niekinami ir kenčia diskriminaciją, taip pat jiems gali būti neleidžiama naudotis pagrindinėmis paslaugomis, kaip antai švietimas ir būstas, o tai dar labiau padidina jų pažeidžiamumą ir riziką užsikrėsti ŽIV / AIDS,

Q. kadangi neskiriama pakankamai dėmesio ŽIV / AIDS ir neįgalumo santykiui, nors neįgalių asmenų yra visose pagrindinėse rizikos užsikrėsti ŽIV / AIDS grupėse, ir jiems sunkiau naudotis prevencijos, gydymo ir priežiūros paslaugomis,

R.  kadangi siekiant užkirsti kelią epidemijai būtinas teisėmis grindžiamas požiūris į kovą su ŽIV / AIDS,

1.  dar kartą patvirtina, kad galimybė naudotis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis yra Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos dalis ir vyriausybės privalo vykdyti savo įsipareigojimus, t. y. visiems asmenims teikti viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas;

2.  kartu mano, kad žmogaus teisių gynėjų Europos Sąjungoje ir už jos ribų, taip pat tų, kurių pagrindinė veikla yra bendruomenių švietimas ŽIV / AIDS tema, apsauga ir rėmimas privalo būti labai svarbus ES prioritetas; taigi ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad visi su ŽIV / AIDS srityje dirbančiais piliečių visuomenės atstovais susiję praktiniai veiksmai ir priemonės, numatyti ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų, būtų deramai įgyvendinti;

3.  prašo Komisijos ir Tarybos įgyvendinti savo įsipareigojimus ir dėti daugiau pastangų, kad siekis įveikti ŽIV / AIDS būtų pripažintas visuotiniu sveikatos apsaugos prioritetu ir kad teikiant su ŽIV / AIDS susijusias prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos paslaugas žmogaus teisėms būtų skiriamas pagrindinis dėmesys, taip pat kad šis prioritetas būtų įtrauktas į ES vystomąjį bendradarbiavimą;

4.  ragina Komisiją ir Tarybą siekti, kad nebūtų laikoma nusikaltimu būti užsikrėtusiu ŽIV ar jį perduoti[1], taip pat ragina užsikrėtusius ŽIV / AIDS pripažinti neįgaliais stengiantis, kad jiems būtų taikomi galiojantys ir būsimi nediskriminuojamieji teisės aktai;

5.  ragina Baltijos valstybes, Rusiją ir Ukrainą įgyvendinti griežtos kovos su ŽIV / AIDS savo šalyse politiką;

6.  ragina Komisiją ir Tarybą vykstant politiniam dialogui teisėmis grindžiamos kovos su ŽIV / AIDS klausimu pasauliniu ir šalių lygmenimis skatinti geriausią politiką ir praktiką:

–   užtikrinant, kad būtų remiamos, saugomos ir gerbiamos asmenų, sergančių ŽIV / AIDS, ir kitų pagrindinių gyventojų rizikos grupių asmenų žmogaus teisės, taip pat užtikrinant teises, susijusias su lytine ir reprodukcine sveikata[2],

–   įveikiant didžiausias ekonomines, teisines, socialines ir technines kliūtis, baudžiamuosius įstatymus ir praktiką, trukdančius veiksmingai kovoti su ŽIV, ypač pagrindinių gyventojų rizikos grupių asmenims,

–   teikiant paramą, kad būtų peržiūrėti ir keičiami teisės aktai, kurie yra kliūtis veiksmingoms, įrodymais pagrįstoms ŽIV / AIDS programoms ir paslaugoms, ypač skirtoms pagrindinių gyventojų rizikos grupių asmenims,

–   kovojant su bet kokiais teisės aktais ir sprendimais, pagal kuriuos netyčinis ŽIV perdavimas laikomas nusikaltimu arba kurstoma asmenų, sergančių ŽIV / AIDS, diskriminacija, taip pat pasmerkiant teisines kliūtis, trukdančias veiksmingai taikyti su ŽIV susijusias priemones, skirtas moterims ir mergaitėms, pvz., ribojančius su lytine ir reprodukcine sveikata susijusius įstatymus ir politiką, paveldėjimo ir nuosavybės įstatymus, vaikų vedybų įstatymus ir kt., ir imtis veiksmų siekiant įveikti šias kliūtis,

–   žmogaus teisėms skiriant pagrindinį vaidmenį sprendimuose dėl lėšų skyrimo kovai su ŽIV / AIDS ES ir už jos ribų,

–   rengiant ŽIV / AIDS programas, kurios skirtos ŽIV / AIDS sergantiems žmonėms ir kitų pagrindinių rizikos grupių asmenims ir kuriomis siekiama suteikti galimybių atskiriems asmenims ir bendruomenėms imtis atsakomųjų priemonių ŽIV / AIDS įveikti, sumažinti riziką ir pavojų užsikrėsti ŽIV / AIDS ir sušvelninti ŽIV / AIDS poveikį,

–   palengvinant ir skatinant tikslingą pagrindinių gyventojų rizikos grupių dalyvavimą kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant su ŽIV / AIDS susijusios prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos programas ir mažinant smerkimą bei diskriminaciją,

–   padidinant visuotinę galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas su ŽIV / AIDS susijusiais prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos atvejais ir kitas su ŽIV / AIDS nesusijusias medicinos paslaugas,

–   palengvinant ŽIV / AIDS sergantiems asmenims ir kitoms pagrindinių gyventojų rizikos grupių asmenims galimybę gauti išsilavinimą ir darbą,

–   užtikrinant, kad kovos su ŽIV / AIDS pažangos stebėsena ateityje apimtų rodiklius, kurie būtų tiesiogiai susiję su žmogaus teisių klausimais ŽIV / AIDS atvejais ir kuriais remiantis minėtieji klausimai būtų vertinami,

–   laikantis laisvo sutikimo gavus informaciją, konfidencialumo ir konsultavimo (angl. „3C“) principų, kai atliekami ŽIV / AIDS tyrimai ir teikiamos kitos su ŽIV / AIDS susijusios paslaugos,

–   kovojant su ŽIV / AIDS sergančių asmenų ir kitų pagrindinių gyventojų rizikos grupių asmenų pasmerkimu ir diskriminacija ir užtikrinant jų teises į saugumą ir apsaugą nuo netinkamo elgesio ir smurto,

–   skatinant ir palengvinant ŽIV / AIDS sergančių asmenų ir kitų pagrindinių gyventojų rizikos grupių asmenų dalyvavimą kovojant su ŽIV / AIDS,

–   pateikiant nešališką ir objektyvią informaciją apie ligą,

–   suteikti žmonėms galimybių, gebėjimų, žinių ir išteklių apsisaugoti ir neužsikrėsti ŽIV / AIDS;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į moterų su ŽIV / AIDS susijusios prevencijos, gydymo ir priežiūros poreikius kaip į svarbią priemonę kovojant su epidemija, visų pirma išplečiant galimybes pasinaudoti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros programomis, į kurias visapusiškai integruotos ŽIV / AIDS tyrimų, konsultavimo ir su prevencija susijusios paslaugos, ir šalinant pagrindinius socialinius ir ekonominius veiksnius, dėl kurių didėja rizika moterims užsikrėsti ŽIV / AIDS, kaip antai: lyčių nelygybę, skurdą, ekonominių ir mokymosi galimybių trūkumą ir teisinės ir žmogaus teisių apsaugos trūkumą;

8.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti naujų prevencinių technologijų, įskaitant skiepus ir mikrobicidus, mokslinių tyrimų sąžiningą ir lankstų finansavimą;

9.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad pusė visų naujai užsikrėtusiųjų ŽIV yra vaikai ir jaunuoliai; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į vaikų ir jaunimo su ŽIV / AIDS susijusios prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos poreikius ir užtikrinti jiems galimybę gauti su ŽIV / AIDS susijusias paslaugas, visų pirma ankstyvos kūdikių diagnostikos paslaugas, tinkamas ir prieinamas antiretrovirusines medžiagas, psichologinę ir socialinę paramą, socialinę ir teisinę pasaugą;

10. prašo Komisiją ir valstybes nares paremti žmonių su negalia dalyvavimą įveikiant ŽIV / AIDS ir pagarbos žmogaus teisėms įtraukimą į nacionalinius ŽIV / AIDS strateginius planus ir politiką, ir užtikrinti, kad jie galėtų gauti su ŽIV / AIDS susijusias paslaugas, kurios būtų pritaikytos poreikiams ir būtų lygiavertės kitose bendruomenėse teikiamoms paslaugoms;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares paremti žalos mažinimo programas, skirtas kaliniams ir intraveninius narkotikus vartojantiems asmenims;

12. ragina Komisiją ir Tarybą primygtinai raginti šalis, kurios labiausiai kenčia nuo ŽIV ir AIDS, sukurti koordinuotas, skaidrias ir aiškias ŽIV politikos sistemas, kurias taikant būtų užtikrinama prieiga prie su ŽIV susijusių prevencijos ir priežiūros priemonių ir jų veiksmingumas; todėl prašo Komisijos paremti nacionalines vyriausybes ir įtraukti pilietinę visuomenę siekiant padidinti programų, kuriomis būtų kovojama su pasmerkimu ir diskriminacija, skaičių ir padidinti galimybes siekti teisingumo nacionaliniu lygmeniu įveikiant ŽIV / AIDS;

13. ragina Komisiją ir Tarybą bendradarbiauti su programos UNAIDS vykdytojais ir kitais partneriais, kad pagerėtų rodikliai, kuriais remiantis vertinama su ŽIV / AIDS susijusio pasmerkimo ir diskriminacijos mažinimo pažanga ir dalijamasi žiniomis pasauliniu, nacionaliniu ir programų lygmenimis, įskaitant atskirus su pagrindinėmis gyventojų rizikos grupėmis susijusius rodiklius, su ŽIV susijusių žmogaus teisių klausimų ir apsaugos mechanizmų srityje;

14. prašo Komisijos ir Tarybos paremti neseniai įkurtos Visuotinės ŽIV ir teisės klausimų komisijos (angl. „Global Commission on HIV and the Law“) veiklą siekiant užtikrinti, kad teisės aktai padėtų veiksmingai kovoti su ŽIV / AIDS;

15. ragina Komisiją ir Tarybą Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai pavesti rinkti tolesnius duomenis apie ŽIV / AIDS sergančių asmenų ir kitų pagrindinių gyventojų rizikos grupių asmenų žmogaus teisių padėtį Europoje, visų pirma atsižvelgiant į jų patiriamą daugialypę ir su keliais sektoriais susijusią diskriminaciją;

16. ragina visas valstybes nares ir Komisiją skirti mažiausiai 20 proc. visų vystymosi išlaidų pagrindinėms sveikatos ir švietimo reikmėms, padidinti savo įnašus į Pasaulinį fondą kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija, taip pat padidinti kitų programų, skirtų sveikatos priežiūros ir bendruomenių sistemoms stiprinti, finansavimą; taip pat ragina besivystančias šalis bendrai teikti pirmenybę sveikatos priežiūrai skirtoms išlaidoms ir konkrečiai – kovai su ŽIV / AIDS; ragina Komisiją teikti paskatas bendradarbiaujančioms šalims siekiant jas paskatinti teikti prioritetą sveikatos priežiūrai, kuri šalies strategijos dokumentuose yra labai svarbus sektorius;

17. ragina visas valstybes nares ir Komisiją vėl padidinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos rėmimo ir teisių užtikrinimo besivystančiose šalyse finansavimą, kurio mažėjimas kelia nerimą, taip pat remti lytiniu keliu plintančių infekcijų gydymo ir reprodukcinės sveikatos reikmenų, kuriuos sudaro gyvybiškai svarbūs vaistai ir kontraceptikai, įskaitant prezervatyvus, teikimo politikos priemones;

18. ragina ES tęsti veiklą, vykdomą be biudžetinės paramos naudojantis visuotinių ir nacionalinių finansinių priemonių deriniu ir pasitelkiant atitinkamas organizacijas, visų pirma pilietinės visuomenės ir bendruomenines organizacijas, ir naudojantis mechanizmais, kurie, kaip pasitvirtino, veikia sėkmingai sprendžiant su žmogaus teisėmis susijusius klausimus ŽIV / AIDS atvejais,

19. ragina Komisiją, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę priimti teisės aktus, kad būtų sudarytos sąlygos prieigai prie įperkamų veiksmingų vaistų nuo ŽIV, įskaitant antiretrovirusinius ir kitus saugius ir veiksmingus vaistus, diagnostikos priemonių ir atitinkamų technologijų, skirtų ŽIV ir susijusių oportunistinių infekcijų bei jas galinčių paskatinti sąlygų prevencijos priemonėms ir gydomosioms ir palaikomosios slaugos priemonėms;

20. kritiškai vertinai dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus, į kuriuos įtrauktos nuostatos, pažeidžiančios PPO Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, („TRIPS-plus“) nuostatas, nes šie susitarimai iš tiesų trukdo ir net realiai riboja galimybes pasinaudoti apsaugos priemonėmis, numatytomis 2001 m. Dohos deklaracijoje dėl TRIPS, kurioje užtikrinamas sveikatos apsaugos pirmumas prieš komercinius interesus; atkreipia dėmesį į atsakomybę šalių, darančių spaudimą besivystančioms šalims, kad šios pasirašytų tokius laisvos prekybos susitarimus;

21. prabrėžia, kad privalomos licencijos ir diferencijuotos kainos iki galo neišsprendė problemos, ir ragina Komisiją pateikti naujų sprendimų, kad būtų užtikrinta reali galimybė taikyti ŽIV / AIDS gydymą už prieinamą kainą;

22. palankiai vertina Tarybos žmogaus teisių darbo grupės priimtą Priemonių, skirtų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimui ir gynimui, rinkinį ir ragina Tarybą ir Komisiją įgyvendinti jame pateiktas rekomendacijas;

23. ragina ES institucijas, kurios pagal savo įgaliojimus rengia metines ataskaitas žmogaus teisių padėties klausimu, šiose ataskaitose su ŽIV susijusias žmogaus teises pabrėžti tokiu būdu, kad žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV, ir tiems, kuriuos infekcija gali pažeisti, būtų suteikta galimybė išreikšti jiems rūpimus klausimus;

24. ragina Komisiją ir valstybes dar kartą pritarti 2009 m. lapkričio 9 d. Tarybos išvadų dėl veiksmų programos 16 punktui, jog reikia pradėti išsamų konsultacijų su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais procesą siekiant parengti Europos kovos su ŽIV / AIDS, maliarija ir tuberkulioze veiksmų programą 2012 m. ir vėlesniam laikotarpiui, ir paremti ES veiksmų grupės, kuriose Komisija ir valstybės narės galės vykdyti bendrą veiklą nustatytose prioritetinėse srityse, steigimą;

25. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Bendrą Jungtinių Tautų ŽIV / AIDS programą koordinuojančiai organizacijai, Pasaulio sveikatos organizacijai ir XVIII tarptautinės AIDS konferencijos organizatoriams.

 

 

• [1]  Kaip teigiama UNAIDS dokumente dėl ŽIV perdavimo laikymo nusikaltimu, vyriausybės turėtų nusikaltimu laikyti tik tuos atvejus, kai virusas perduodamas tyčia, t. y. kai asmuo žino, jog yra ŽIV nešiotojas, turi tikslą perduoti virusą ir jį iš tikrųjų perduoda.
• [2]  Lytinės ir reprodukcinės sveikatos skatinimas ir susijusių problemų sprendimas bei asmenų, sergančių ŽIV / AIDS, teisės yra svarbiausias žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į ŽIV elementas. Toks požiūris turėtų atspindėti asmenų, sergančių ŽIV / AIDS, teisę gyventi visapusišką ir pasitenkinimą teikiantį lytinį gyvenimą ir pagarbą ŽIV nešiojančių asmenų pasirinkimui ir pageidavimui susilaukti vaikų.