BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl žmogaus teisių padėties Irane, ypač dėl Sakineh Mohammadi Ashtiani ir Zahros Barami bylų
7.9.2010
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
EFD (B7‑0494/2010)
GUE/NGL (B7‑0495/2010)
S&D (B7‑0496/2010)
ALDE (B7‑0497/2010)
Verts/ALE (B7‑0498/2010)
ECR (B7‑0499/2010)
PPE (B7‑0501/2010)
Roberta Angelilli, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Ria Oomen-Ruijten, Mario Mauro, Potito Salatto, Filip Kaczmarek, Laima Liucija Andrikienė, Elena Băsescu, Sari Essayah, Tunne Kelam, Lena Kolarska-Bobińska, Erminia Mazzoni, Bernd Posselt, Cristian Dan Preda, Kurt Lechner, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Sławomir Witold Nitras PPE frakcijos vardu
Véronique De Keyser, María Muñiz De Urquiza, Ana Gomes, Edite Estrela, Emine Bozkurt, Rovana Plumb, Silvia Costa, Francesca Balzani, Patrizia Toia, Rita Borsellino, Debora Serracchiani, Marc Tarabella S&D frakcijos vardu
Frédérique Ries, Marietje Schaake, Ramon Tremosa i Balcells, Marielle De Sarnez, Alexander Alvaro, Renate Weber, Leonidas Donskis, Niccolò Rinaldi, Sonia Alfano, Annemie Neyts-Uyttebroeck ALDE frakcijos vardu
Isabelle Durant, Nicole Kiil-Nielsen, Emilie Turunen, Raül Romeva i Rueda Verts/ALE frakcijos vardu
Charles Tannock, Geoffrey Van Orden ECR frakcijos vardu
Marie-Christine Vergiat, Cornelia Ernst GUE/NGL frakcijos vardu
Fiorello Provera, Bastiaan Belder EFD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Irane, ypač dėl Sakineh Mohammadi Ashtiani ir Zahros Barami bylų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių, taip pat ypač į 2009 m. spalio 22 d. [1] ir 2010 m. vasario 10 d. [2] rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 9 d. Europos Parlamento Pirmininko pareiškimą Europos kovos su mirties bausme dienos proga ir į 2010 m. rugpjūčio 11 d. deklaraciją dėl bahajų tikėjimo vadovams taikomų bausmių,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2010 m. birželio 14 d. ir 2010 m. liepos 6 d. pareiškimus,
– atsižvelgdamas į JT Generalinio sekretoriaus 2009 m. rugsėjo 23 d. pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje ir į JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2010 m. kovo 4 d. pareiškimą dėl Irano,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, visų pirma į rezoliucijas Nr. 62/149 ir Nr. 63/168 dėl mirties bausmės moratoriumo, taikomo iki mirties bausmės panaikinimo,
– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (TESKTP), Konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir Vaiko teisių konvenciją, prie kurių yra prisijungusi taip pat ir Irano Islamo Respublika,
– atsižvelgdamas į 1963 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių ir konsulinių santykių,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi Iranas ir toliau yra liūdnai pasaulyje pirmaujanti šalis, kurioje mirtimi baudžiama daugiausia nepilnamečių pažeidėjų, ir kadangi vien tik 2010 m. paskelbta apie 2000 mirties bausmių,
B. kadangi, kaip pranešama, Mashado Vahilo Abado kalėjime vien tik per kelias praėjusias savaites daugiau kaip šimtui kalinių įvykdyta mirties bausmė, apkaltinus juos su narkotikais susijusia veikla, ir šimtui kitų kalinių per ateinančias kelias dienas taip pat bus įvykdyta mirties bausmė; kadangi šios vykdomos kolektyvinės mirties bausmės, kurios, be kita ko, buvo skirtos laikantis didžiausio slaptumo, akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę teisę;
C. kadangi, nors Irano aukščiausio lygio teismų atstovai tvirtina priešingai, Irane vis dar taikoma mirties bausmė užmėtant akmenimis, kuri skirta Sakineh Mohammadi Ashtiani pateikus jai kaltinimus dėl neištikimybės, kuri 2010 m. rugpjūčio 11 d. buvo atskleista per televiziją transliuotoje jos „išpažintyje“,
D. kadangi 2006 m. Sakineh Mohammadi-Ashtiani, kuriai iškelti kaltinimai turėjus nesantuokinių seksualinių santykių su dviem vyrais po sutuoktinio mirties, buvo skirta 99 rimbo kirčių bausmė, įvykdyta tais pačiais metais,
E. kadangi prieš apkaltinant turėjus nesantuokinių ryšių santuokos metu ir paskelbus mirties bausmės užmėtant akmenimis nuosprendį, jai taip pat iškelti kaltinimai dėl bendrininkavimo nužudant sutuoktinį, kurie vėliau panaikinti,
F. kadangi dėl tarptautinio spaudimo Irano valdžios institucijos „dėl humanitarinių priežasčių“ atidėjo mirties bausmę užmėtant akmenimis, kuri turėjo būti įvykdyta 2010 m. liepos 9 d.,
G. kadangi vykdydamas nuosprendį užmėtant akmenimis Iranas akivaizdžiai pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; kadangi tik neseniai, JT žmogaus teisių taryboje periodiškai atliekamos visuotinės peržiūros metu, Iranas sutiko paisyti bent mažiausių su mirties bausme susijusių standartų ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatų, kol ši bausmė vis dar taikoma,
H. kadangi rugpjūčio mėn. aštuoniolikmetis Ebrahimas Hammadi nuteistas mirties bausme už tai, kad jis, būdamas tik 16 metų, tariamai atliko sodomijos veiksmus, nors nuteistasis teigia, kad jis prisipažino kankinamas,
I. kadangi abiejų bylų advokatas Mohammadas Mostafaei, kuris siekė geriau informuoti visuomenę apie kaltinamųjų padėtį, turėjo palikti šalį, nes jam grėsė areštas ir kadangi vis daugiau teisininkų, dirbančių žmogaus teisių srityje, įskaitant Mohammedą Ali Dadkah, Mohammadą Oliyifardą, Mohammadą Seifzadeh ir net tokias iškilias asmenybes kaip Nobelio premijos laureatė Shirin Ebadi, yra valstybės persekiojami, kai jų reikalaujama sumokėti itin didelius mokesčius arba iškyla grėsmė jų ir jų šeimos narių gyvybei,
J. kadangi 2010 m. rugsėjo 4 d. suimta Nasrin Sotoudeh, žmogaus teisių gynėja, advokatė, itin gerbiama už pastangas ginti jaunuolius, kuriems gresia mirties bausmė, ir už sąžinės kalinių gynimą: ji apkaltinta prieš valstybe nukreiptos propagandos platinimu ir sąmokslu bei skatinimu burtis siekiant išprovokuoti prieš nacionalinį saugumą nukreiptus veiksmus,
K. kadangi praėjus metams nuo suklastotų prezidento rinkimų ir po jų kilusių masinių protestų šimtai protestuotojų, žurnalistų, pilietinių teisių aktyvistų ar net paprastų piliečių, pvz., Olandijos pilietė Zahra Bahrami, kurie neigia savo sąsajas su demonstracijomis, vis dar laikomi kalėjime,
L. kadangi Zahra Bahrami, kuri nuvyko į Iraną aplankyti savo šeimos, po 2009 m. gruodžio 27 d. per Ašūros šventę vykusių protestų areštuota ir priversta per televiziją pripažinti savo kaltę,
M. kadangi nei tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, nei Nyderlandų valdžios institucijų atstovams nebuvo leista susitikti su Z. Bahrami,
N. kadangi toliau klesti prievarta siekiant išgauti prisipažinimus, kalinių kankinimas ir netinkamas elgesys su jais, miego trikdymas, kalinimas vienutėje, slaptas sulaikymas, taikomos žiaurios, nežmoniškos ir žeminančios bausmės, vykdoma fizinė, taip pat seksualinė prievarta, o valstybės veikėjai nebaudžiami, ir tai verčia smarkiai abejoti dėl šioje šalyje vykstančių teismo procesų teisingumo ir skaidrumo,
O. kadangi pranešama apie vis daugiau atvejų, kai taikiems pilietinių teisių aktyvistams pateikiami kaltinimai dėl „moharabeh“ (karo prieš Dievą), dėl kurių gali būti skiriama mirties bausmė, kaip Korespondentų žmogaus teisių klausimais komiteto (angl. CHRR) narės Shivos Nazar Ahari, kuri sulaikyta 2009 m. gruodžio 20 d. ir kurios teismas dar turi įvykti, atveju,
P. kadangi Irane ir toliau persekiojamos religinės ir etninės mažumos; kadangi 2010 m. rugpjūčio mėn. septyniems bahajų tikėjimo vadovams Faribai Kamalabadi, Jamaloddinui Khanjani, Afifui Naeimi, Saeidui Rezaie, Mahvashui Sabetui, Behrouzui Tavakkoli ir Vahidui Tizfahmui, kurie kalinami nuo 2008 m. vien tik dėl religinių įsitikinimų, buvo skirta 20 metų kalėjimo bausmė apkaltinus juos prieš valstybę nukreiptos propagandos platinimu ir šnipinėjimu,
Q. kadangi tęsiamas opozicijos politikų Miro-Hosseino Mousavi ir Mehdi Karrubi bei kitų vyresniųjų politinių partijų narių bauginimas; kadangi 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje buvusio kandidato į prezidentus Mehdi Karroubi rezidenciją užpuolė gauja ginkluotų civiliais drabužiais vilkinčių asmenų: šio išpuolio rezultatai – grafitai, vandališkai nuniokoti namai, išdaužyti langai, be to, Mehdi Karroubi namuose buvo šaudoma; kadangi šis išpuolis įvykdytas po revoliucinės gvardijos vado Mohammado Ali Jafari komentarų, turint omenyje opozicijos lyderius, kad Irano žmonės teis kurstytojų vadus; kadangi policija nebandė sustabdyti šių išpuolių,
R. kadangi asmenys, kuriems pareikšti kaltinimai, siejami su Irano politine opozicija ir politinei opozicijai priklausančius asmenis Irano teismų sistema susiejo su nusikaltimais, siekdama, kad politinė opozicija būtų laikoma lygia nusikaltimui,
1. gerbia visų Irano vyrų ir moterų, kovojančių už pagrindinių laisvių apsaugą, už pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijos principams, aktyviai protestuojančių prieš užmėtymą akmenimis ir kitokias žiaurias bausmes ir trokštančių gyventi visuomenėje be represijų ir bauginimo, drąsą;
2. griežtai smerkia Sakineh Mohammadi-Ashtiani skirtą mirties bausmę užmėtant akmenimis ir mano, jog mirties bausmė užmėtant akmenimis negali būti pateisinama ir priimtina, kad ir kokiais faktais būtų remiamasi;
3. ragina Irano valdžios institucijas peržiūrėti Sakineh Mohammadi Ashtiani skirtus nuosprendžius ir pradėti išsamų jos bylos persvarstymą;
4. primygtinai reikalauja, kad Irano vyriausybė persvarstytų Z. Bahrami bylą, nedelsdama suteiktų jai galimybę naudotis advokato paslaugomis ir konsuline pagalba, paleistų ją arba užtikrintų jai tinkamą teismo procesą; ragina Komisijos Pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai C. Ashton kartu su Irano valdžios institucijomis spręsti Zahros Bahrami sulaikymo klausimą;
5. ragina Irano vyriausybę sustabdyti sodomija apkaltintam aštuoniolikmečiui Ebrahimui Hamidi skirtos mirties bausmės vykdymą ir reikalauja, kad Irano Islamo Respublika pagaliau nustotų taikyti mirties bausmę nusikaltimų, kuriuos įvykdo jaunesni negu aštuoniolikos metų amžiaus asmenys, atvejais ir pakeistų savo teisės aktus siekdama suderinti juos su tarptautinėmis žmogaus teisių konvencijomis, kurias Iranas ratifikavo, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;
6. išreiškia pasibaisėjimą dėl to, kad Iranas, taip pat tokios šalys kaip Afganistanas, Somalis, Saudo Arabija, Sudanas ir Nigerija ir toliau priklauso grupei šalių, kuriose vis dar vykdoma mirties bausmė užmėtant akmenimis; ragina Irano parlamentą priimti teisės aktus, kuriuose būtų draudžiamas žiaurus ir nežmogiškas užmėtymas akmenimis;
7. dar kartą patvirtina savo nusistatymą prieš mirties bausmę ir ragina Irano valdžios institucijas pagal Jungtinių Tautų rezoliucijas Nr. 62/149 ir 63/138 paskelbti egzekucijų moratoriumą, kol mirties bausmė galiausiai bus panaikinta
8. ragina per ateinančią JT Generalinės Asamblėjos sesiją svarstyti rezoliuciją, kurioje visų mirties bausmę taikančių šalių būtų prašoma pateikti JT Generaliniam Sekretoriui ir visuomenei visą informaciją apie mirties bausmę ir jos vykdymą, panaikinant informacijai apie mirties bausmę taikomą valstybės paslapties statusą, kuris dažnai yra vienas iš mirties bausmės vykdymo veiksnių;
9. reiškia nepritarimą bet kokiai suaugusių asmenų lytinių santykių, grindžiamų šalių susitarimu, kriminalizacijai ir ragina Irano valdžios institucijas dekriminalizuoti neištikimybę ir homoseksualizmą;
10. ragina Irano valdžios institucijas teisiškai ir praktiškai atsisakyti visų kankinimo formų ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar bausmių ir užtikrinti tinkamus teismo procesus, taip pat užbaigti asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, nebaudžiamumą;
11. ragina Irano Islamo Respubliką pasirašyti ir ratifikuoti JT Konvenciją dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo (angl. CEDAW);
12. labai apgailestauja dėl to, kad bylų nagrinėjimas Irane nėra pakankamai teisingas ir skaidrus, ir ragina Irano institucijas užtikrinti galimybę naudotis teisinga ir atvira apeliacijų procedūra;
13. ragina Irano valdžios institucijas Raudonajam kryžiui suteikti galimybę aplankyti visus kalinius ir leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms stebėti padėtį šioje šalyje;
14. ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant paleisti į laisvę visus asmenis, kurie sulaikyti vien tik dėl dalyvavimo taikiuose protestuose ir dėl troškimo pasinaudoti pagrindine žmogaus teise į žodžio laisvę, ir ypač pakartoja savo reikalavimą išteisinti septynis bahajų tikėjimo vadovus;
15. pažymi, kad minties, sąžinės ir tikėjimo laisvės yra pagrindinės teisės, kurios turi būti užtikrinamos visomis aplinkybėmis pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP), kurį Irano Islamo Respublika pasirašė ir ratifikavo, 18 straipsnį;
16. ragina nedelsiant paleisti visus sulaikytus žmogaus teisių srityje dirbančius teisininkus;
17. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Irano valdžios institucijų piktnaudžiavimo teismo įgaliojimais taikantis į žmogaus teisių gynėjų bendruomenės narius ir pilietinės visuomenės aktyvistus, be kita ko, į Vieno milijono parašų kampanijos dalyvius ir studentų organizacijos ADVAR centrinės tarybos narius;
18. ragina Komisiją ir Tarybą parengti papildomų priemonių pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir Europos imigracijos politiką siekiant aktyviai ginti Irano žmogaus teisių gynėjus ir ragina valstybes nares remti Europos prieglobsčio miestų programą;
19. ragina vėl įvesti JT specialiojo reporterio įgaliojimą, kuriuo remiantis būtų tiriami žmogaus teisių pažeidimo atvejai ir skatinama asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus Irane, atskaitomybė;
20. ragina papildyti esamą asmenų ir organizacijų, kuriems taikomas draudimas atvykti į ES ir sprendimas įšaldyti turtą, sąrašą ir įtraukti į jį asmenis, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, represijas ir laisvės suvaržymus Irane;
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijai, Irano aukščiausiojo teismo pirmininkui ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.