BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Kaukaze (Rusijos Federacija) ir Olego Orlovo baudžiamojo persekiojimo
20.10.2010
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
Verts/ALE (B7‑0549/2010)
ALDE (B7‑0595/2010)
S&D (B7‑0596/2010)
ECR (B7‑0597/2010)
GUE/NGL (B7‑0598/2010)
PPE (B7‑0599/2010)
Laima Liucija Andrikienė, Lena Kolarska-Bobińska, Filip Kaczmarek, Cristian Dan Preda, Tunne Kelam, Bernd Posselt, Monica Luisa Macovei, Bogusław Sonik, Mario Mauro, Sari Essayah, Elisabeth Morin-Chartier, Tadeusz Zwiefka, Eija-Riitta Korhola PPE frakcijos vardu
Véronique De Keyser, Hannes Swoboda, Kristian Vigenin, Mitro Repo S&D frakcijos vardu
Kristiina Ojuland, Marietje Schaake, Leonidas Donskis, Marielle De Sarnez, Ramon Tremosa i Balcells, Anneli Jäätteenmäki ALDE frakcijos vardu
Heidi Hautala, Werner Schulz, Bart Staes, Barbara Lochbihler, Indrek Tarand, Ulrike Lunacek, Nicole Kiil-Nielsen Verts/ALE frakcijos vardu
Michał Tomasz Kamiński, Charles Tannock, Ryszard Antoni Legutko, Adam Bielan, Jacek Olgierd Kurski, Tomasz Piotr Poręba, Konrad Szymański, Marek Henryk Migalski, Ryszard Czarnecki, Paweł Robert Kowal, Roberts Zīle, Zbigniew Ziobro ECR frakcijos vardu
Marie-Christine Vergiat GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Kaukaze (Rusijos Federacija) ir Olego Orlovo baudžiamojo persekiojimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjų nužudymo atvejų Rusijoje[1],
– atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. gruodžio 16 d. Sacharavo premija įteikta žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ ir visų kitų Rusijos žmogaus teisių gynėjų atstovams Olegui Orlovui, Sergejui Kovaliovui ir Liudmilai Aleksejevai,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 m. ir kurio galiojimas pratęstas, kol jis bus pakeistas nauju susitarimu,
– atsižvelgdamas į tebevykstančias derybas dėl naujo susitarimo, pagal kurį bus nustatomas naujas ir išsamus ES ir Rusijos santykių pagrindas,
– atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, į Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaraciją ir į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi Rusija, kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė ir viena iš JT deklaracijas pasirašiusių šalių, įsipareigojusi saugoti ir skatinti žmogaus teises, pagrindines laisves ir teisinės valstybės principus,
B. kadangi Europos žmogaus teisių teismui nagrinėti pateikta apie 20 000 bylų iš Rusijos Federacijos, daugiausia iš Šiaurės Kaukazo regiono; kadangi Europos žmogaus teisių teismas priėmė daugiau kaip 150 sprendimų, kuriuose pasmerkė Rusijos Federaciją dėl didelių regione įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų, ir pabrėžia, kad svarbu skubiai ir visiškai įgyvendinti šiuos sprendimus,
Žmogaus teisių padėtis Šiaurės Kaukaze
C. kadangi žmogaus teisių gynėjų padėtis Šiaurės Kaukazo regione, ypač Čečėnijos Respublikoje, Ingušijoje ir Dagestane, kelia didžiulį susirūpinimą; kadangi šio regiono nepriklausomiems žurnalistams, pilietinės visuomenės aktyvistams, teisininkams ir žmogaus teisių gynėjams dažnai gresia prievarta, priekabiavimas ir bauginimas arba jie tampa prievartos, priekabiavimo ir bauginimo aukomis, ir teisėsaugos institucijų nariai riboja arba draudžia jų veiklą; kadangi žmogaus teisių pažeidėjai vis dar nebaudžiami ir toliau nepaisoma teisinės valstybės principų; kadangi civiliai gyventojai vis dar patiria ginkluotų opozicijos grupių ir teisėsaugos institucijų smurtą; kadangi paplitę kankinimai ir netinkamas elgesys bei savavališkas sulaikymas; ir kadangi NVO, kurios nepriklauso nuo nacionalinių vyriausybių, yra svarbios plėtojant pilietinę visuomenę,
D. kadangi visoje Čečėnijoje vyrauja baimė nepaisant to, kad rekonstrukcijos procesas yra neabejotinai sėkmingas ir kad aiškiai pagerėjo regiono infrastruktūra; kadangi žmogaus teisių padėtis ir teisingumo sistemos ir demokratinių institucijų veikimas kelia didžiulį nerimą,
E. kadangi niekas nebuvo nubaustas dėl to, kad vienas po kito dingsta vyriausybės oponentai ir žmogaus teisių gynėjai, ir šie atvejai neišaiškinami atliekant kruopštų tyrimą,
F. kadangi, nepaisant prasidėjusio Ingušijos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės konstruktyvaus dialogo, kuris vyksta nuo tada, kai į valdžią atėjo naujasis prezidentas, nuo 2009 m. padaugėjo nerimą keliančio smurto, kuris tam tikrais atvejais susijęs su žudymais ir vyriausybės oponentų ir žurnalistų dingimu, ir iki šiol niekas nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn,
G. kadangi dingsta vis daugiau Šiaurės Kaukazo respublikų gyventojų, kurie galbūt pagrobti ir prievarta išvežti į kitus Rusijos regionus; kadangi Sankt Peterburge 2009 m. gruodžio 28 d. apie vidurnaktį be žinios dingo Ali Džanijevas, Jusupas Dobrijevas, Junusas Dobrijevas, Magomedas Adžijevas ir kadangi penki asmenys, t. y., Zelimchanas Achmetovičius Čibijevas, Magomedas Chajbulajevičius Israpilovas, Džamalas Zijadinovičius Magomedovas, Akilas Džavatchanovičius Abdullajevas ir Dovaras Nazimovičius Asadovas , iš kurių trys yra Šiaurės Kaukazo gyventojai, 2010 m. rugsėjo 24–25 d. vakare dingo be žinios po to, kai nuėjo į istorinę Maskvos mečetę,
H. kadangi Šiaurės Kaukaze vis dar yra apie 80 000 šalies viduje perkeltų asmenų praėjus daugiau kaip 18 metų po to, kai jie buvo priversti bėgti iš savo namų dėl vienas po kito vykusių karų, kurie 1992 m. kilo tarp Ingušijos ir Šiaurės Osetijos ir 1994 m. bei 1999 m. Čečėnijoje; kadangi šie asmenys susiduria su sunkumais ieškodami būsto, pratęsdami savo leidimą gyventi (tai riboja jų prieigą prie socialinių paslaugų), atnaujindami vidaus pasus ir siekdami gauti vadinamąjį priverstinio migranto statusą, o šių dalykų jiems reikia norint rasti darbą, gauti socialines paslaugas ir pašalpas,
I. kadangi 2010 m. rugsėjo 3 d. Pirmininkas J. Buzekas išreiškė savo didelį solidarumą su Beslano tragedijos aukų šeimomis ir paragino Rusijos Federacijos prezidentą užtikrinti, kad būtų visiškai gerbiamos jų teisės ir kad galų gale būtų atskleista tiesa, susijusi su 2004 m. rugsėjo mėn. įvykiais,
J. kadangi negalima pateisinti jokių aklo smurto prieš civilius gyventojus atvejų,
K. atsižvelgdamas į Rusijos ir tarptautinės pilietinės visuomenės atstovų iniciatyvą įsteigti galimų karo nusikaltimų ir kitų didelių žmogaus teisių pažeidimų, padarytų per Čečėnijoje vykusius karus, Natalijos Estemirovos dokumentų centrą,
Olego Orlovo baudžiamoji byla
L. kadangi žmogaus teisių gynimo organizacijų, pvz., „Memorial“, darbas yra labai svarbus kuriant stabilią ir laisvą Rusijos visuomenę ir užtikrinant tikrą ir ilgalaikį stabilumą, ypač Šiaurės Kaukaze; kadangi Rusijos vyriausybė ir Šiaurės Kaukazo respublikų vyriausybės dėl to gali didžiuotis šių organizacijų atliekamu svarbiu vaidmeniu,
M. kadangi 2009 m. liepos 15 d. Grozne pagrobta ir kaimyninėje Ingušijoje rasta negyva Čečėnijoje veikusios organizacijos „Memorial“ vadovė Natalija Estemirova; kadangi jos nužudymo tyrime nepasiekta jokios pažangos siekiant nustatyti žudikus ir asmenis, kurie už tai atsakingi,
N. kadangi 2010 m. sausio 21 d. Maskvos miesto civilinis teismas nurodė Olegui Orlovui ir žmogaus teisių gynimo organizacijai „Memorial“ atlyginti nuostolius Čečėnijos prezidentui Ramzanui Kadyrovui,
O. kadangi 2010 m. vasario 9 d. Ramzanas Kadyrovas viešai paskelbė nutrauksiąs baudžiamąją bylą, kurią jis už šmeižtą iškėlė žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ valdybos pirmininkui Olegui Orlovui ir Maskvos ir Helsinkio grupės pirmininkei Ludmilai Aleksejevai,
P. kadangi 2010 m. liepos 6 d. Olegas Orlovas buvo apkaltintas pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 129 straipsnį ir jeigu būtų nustatyta, kad jis yra kaltas, jam galėtų grėsti kalėjimo iki trejų metų bausmė,
Q. kadangi Rusijos Federacijos baudžiamojo proceso kodeksas (ypač jo 72 straipsnis) nagrinėjant Olego Orlovo baudžiamąją bylą buvo iš esmės pažeistas,
R. kadangi 2010 m. rugsėjo 13–16 d. kai kurių svarbiausių žmogaus teisių gynimo organizacijų, taip pat ir „Memorial“, patalpose buvo atliekama krata ir organizacijoms buvo nurodyta per trumpą laiką pateikti daugelį dokumentų apie jų veiklą,
1. smerkia visus terorizmo aktus ir pabrėžia, kad negalima pateisinti jokių aklo smurto prieš civilius gyventojus atvejų; reiškia užuojautą visų prievartos aukų, taip pat ir per pastaruosius sprogdinimus Maskvos metro, per neseniai įvykusį Čečėnijos parlamento užpuolimą ir per daugybę kitų nuolat vykdomų Kaukazo respublikų gyventojų puldinėjimų, nukentėjusių asmenų draugams ir šeimoms bei solidarumą su jais;
2. reiškia savo didelį susirūpinimą dėl atsinaujinusios prievartos ir terorizmo aktų Šiaurės Kaukaze; ragina sustabdyti terorizmą ir skatina Rusijos valdžios institucijas nutraukti paplitusį nebaudžiamumą už žmogaus teisių pažeidimus ir regione pradėti laikytis teisinės valstybės principų;
3. pripažįsta Rusijos teisę kovoti su terorizmu ir ginkluotais maištininkais Šiaurės Kaukaze, bet ragina valdžios institucijas tai daryti laikantis tarptautinės žmogaus teisių srities teisės; perspėja, kad dėl besitęsiančio piktnaudžiavimo ir neteisėtų kovos su maištininkais metodų gyventojai ir toliau bus priešiškai nusiteikę ir vietoje stabilumo regione toliau plis smurtas;
4. ragina Rusijos valdžios institucijas vadovautis JT deklaracija dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves ir daryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrinta žmogaus teisių gynėjų apsauga;
5. pabrėžia, kad nebaudžiamumas Čečėnijoje prisideda prie padėties visame Šiaurės Kaukazo regione destabilizavimo;
6. griežtai smerkia bet kokios rūšies kolektyvines nuobaudas asmenims, įtariamiems turint ryšių su maištininkais, įskaitant namų, kurie priklauso esamų arba įtariamų ginkluotosios opozicijos narių šeimoms, deginimą; ragina valdžios institucijas imtis konkrečių veiksmų siekiant, kad tokie pažeidimai daugiau nepasikartotų, ir nubausti visų lygmenų pareigūnus, atsakingus už šiuos pažeidimus;
7. ragina Rusiją tarptautinėms žmogaus teisių gynimo organizacijoms, žiniasklaidos atstovams ir tarptautinėms vyriausybinėms institucijoms, pvz., Europos Tarybai, Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui, ESBO ir JT, leisti be apribojimų patekti į Šiaurės Kaukazą; be to, ypač ragina kompetentingas valdžios institucijas sudaryti sąlygas, kad organizacija „Memorial“ ir kitos žmogaus teisių gynimo organizacijos galėtų visiškai atnaujinti savo veiklą Šiaurės Kaukaze ir saugiai dirbti;
8. reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio skaičiaus Šiaurės Kaukazo respublikų dingusių gyventojų, kurie galbūt pagrobti ir prievarta išgabenti į kitus Rusijos regionus, ir tikisi, kad Rusijos Federacijos generalinio prokuroro tarnyba nustatys ir patvirtins šių piliečių buvimo vietą;
9. ragina Rusijos Federacijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmų, susijusių su sprendimais dėl šalies viduje perkeltų asmenų; ragina imtis aktyvesnių vyriausybės lygmens veiksmų, kad būtų remiamos JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro operacijos siekiant tęsti šalies viduje perkeltų asmenų būsto programas ir palengvinti priemones, kurios padeda gerinti jų prieigą prie paslaugų ir pašalpų; pabrėžia, kad būtina nuolat stebėti šalies viduje perkeltus asmenis siekiant užtikrinti, kad jų teisės nebūtų ir toliau pažeidinėjamos; ragina Rusijos vyriausybę oficialiai pripažinti sąvoką „šalies viduje perkeltas asmuo“ ir atitinkamai pritaikyti savo teisės aktus;
10. ragina Rusijos federalines valdžios institucijas greitai, atidžiai ir veiksmingai ištirti Natalijos Estemirovos nužudymo atvejį ir nubausti už jos žiaurią žmogžudystę atsakingus bei su ja susijusius asmenis;
11. nepritaria ciniškiems ir beprasmiškiems bandymams organizaciją „Memorial“ apkaltinti padarius nusikaltimą padedant teroristų organizacijoms ir smerkia juos;
12. smerkia tai, kad buvo pradėta baudžiamoji byla prieš Olegą Orlovą, ir ragina kompetentingas valdžios institucijas persvarstyti sprendimą pradėti baudžiamąjį procesą; pažymi, kad tokie pareiškimai, kuriuos padarė Olegas Orlovas, demokratinėje valstybėje yra teisėti ir jiems neturėtų būti taikomos nei civilinės teisės, nei baudžiamosios teisės nuostatose numatytos bausmės;
13. ragina Rusijos valdžios institucijas tuo atveju, jeigu procesas būtų tęsiamas, užtikrinti, kad vykdant Olego Orlovo bylos tyrimą ir teismo procesą nebebūtų pažeidinėjami įstatymai ir visais atvejais laikytis Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaracijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių srities dokumentų, kuriuos ratifikavo Rusijos Federacija;
14. primena, kad Olegui Orlovui 2009 m. įteikta Europos Parlamento Sacharovo premija ir todėl jam taikoma ypatinga Europos Parlamento apsauga etiniu ir politiniu požiūriu; ragina Rusijos vyriausybę leisti Olegui Orlovui be apribojimų dalyvauti 2010 m. Strasbūre vyksiančioje Sacharovo premijos teikimo ceremonijoje;
15. smerkia žmogaus teisių gynimo organizacijų patalpų kratas ir tikisi, kad bus pateiktas paaiškinimas dėl šių veiksmų teisėtumo ir tikslų;
16. smerkia tai, kad besitęsiantys žmogaus teisių pažeidimai turi labai neigiamą poveikį Rusijos įvaizdžiui ir patikimumui pasaulyje ir trukdo Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos santykiams, kurie yra svarbūs ir turėtų išsivystyti į strateginę partnerystę atsižvelgiant į abiejų šalių abipusę priklausomybę ir įvairius bendrus interesus, ypač susijusius su politiniu, saugumo srities, ekonominiu ir energetikos srities bendradarbiavimu, tačiau taip pat reikėtų laikytis demokratijos principų ir procedūrų bei gerbti pagrindines žmogaus teises;
17. tvirtai remia 2010 m. birželio 22 d. Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucijoje patvirtintas rekomendacijas dėl teisinių priemonių, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais Šiaurės Kaukaze, kurios galėtų labai padėti siekiant nutraukti žmogaus teisių pažeidėjų nebaudžiamumą ir atkurti žmonių pasitikėjimą teisėsaugos agentūromis;
18. ragina Rusijos valdžios institucijas laikytis visų Europos žmogaus teisių teismo sprendimų ir įgyvendinti priemones, kurios padėtų ištaisyti atskirais atvejais padarytus pažeidimus, taip pat užtikrinti, kad būtų atliekami veiksmingi tyrimai ir kaltininkai būtų nubausti, ir priimti bendrąsias priemones, pagal kurias būtų įgyvendinami sprendimai, įskaitant politiką ir teisinius pakeitimus, siekiant, kad tokie pažeidimai nepasikartotų;
19. rekomenduoja šioms federalinio, regioninio ir vietos lygmens valstybės institucijoms pradėti konstruktyvų dialogą su pilietinės visuomenės aktyvistais, kad būtų galima plėtoti demokratinių struktūrų veikimą;
20. ragina paspartinti ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais ir užtikrinti, kad prie šio konsultacijų proceso veiksmingai prisidėtų Europos Parlamentas, Dūma, Rusijos teisminės institucijos, pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių organizacijos; ragina Rusiją visiškai laikytis savo kaip ESBO ir Europos Tarybos narės įsipareigojimų;
21. ypatingą dėmesį atkreipia į tūkstančių Šiaurės Kaukazo pabėgėlių padėtį ES valstybėse narėse, ypač į Austrijoje gyvenančius Čečėnijos imigrantus, kurių skaičius siekia 20 000, įskaitant didelį nepilnamečių kiekį; taigi išreiškia didelį susirūpinimą dėl Čečėnijos pabėgėlio nužudymo 2010 m. gegužės mėn. Vienoje ir dėl rimtų kaltinimų Čečėnijos prezidentui dėl dalyvavimo šiame nusikaltime; ragina ES valstybes nares, vadovaujantis savo įsipareigojimais humanitarinės pagalbos ir žmogaus teisių srityje, įgyvendinti labiau koordinuotą, nuoseklesnę ir matomesnę Šiaurės Kaukazo pabėgėlių apsaugos Europos teritorijoje politiką;
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, ESBO ir Europos Tarybai.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2009)0022.