BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kaimyninių pietų šalių, ypač Libijos
7.3.2011
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
ECR (B7‑0169/2011)
S&D (B7‑0170/2011)
ALDE (B7‑0171/2011)
Verts/ALE (B7‑0172/2011)
PPE (B7‑0173/2011)
José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Elmar Brok, Ioannis Kasoulides, Cristian Dan Preda, Mario Mauro, Marietta Giannakou, Hans-Gert Pöttering, Gabriele Albertini, Tunne Kelam, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Lena Kolarska-Bobińska, Elena Băsescu, Michael Gahler, Alf Svensson, Laima Liucija Andrikienė, Inese Vaidere, Vito Bonsignore, Simon Busuttil, Joachim Zeller, Tokia Saïfi, Michèle Striffler, Andrzej Grzyb, Krzysztof Lisek, Vytautas Landsbergis, Salvatore Iacolino, Dominique Vlasto, Alfredo Pallone, Philippe Juvin, Traian Ungureanu, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Roberta Angelilli, Ernst Strasser, Véronique Mathieu, Nadezhda Neynsky, Dominique Baudis PPE frakcijos vardu
Ana Gomes, Véronique De Keyser, Kristian Vigenin, Pier Antonio Panzeri, David-Maria Sassoli, Richard Howitt, Roberto Gualtieri, Thijs Berman, Kader Arif, Juan Fernando López Aguilar, Sylvie Guillaume, María Muñiz De Urquiza, Pino Arlacchi, Vincent Peillon, Harlem Désir S&D frakcijos vardu
Kristiina Ojuland, Marielle De Sarnez, Marietje Schaake, Sonia Alfano, Leonidas Donskis, Edward McMillan-Scott, Alexandra Thein, Ramon Tremosa i Balcells, Louis Michel, Jelko Kacin ALDE frakcijos vardu
Franziska Katharina Brantner, Hélène Flautre, Margrete Auken, Raül Romeva i Rueda, Judith Sargentini, Ulrike Lunacek, Catherine Grèze, Yannick Jadot, Nicole Kiil-Nielsen, Bart Staes, Emilie Turunen, Karima Delli, José Bové, Indrek Tarand, Jean-Paul Besset, François Alfonsi, Heidi Hautala, Isabelle Durant, Rebecca Harms, Daniel Cohn-Bendit Verts/ALE frakcijos vardu
Charles Tannock, Timothy Kirkhope ECR frakcijos vardu
Lothar Bisky, Miguel Portas, Marie-Christine Vergiat
Europos Parlamento rezoliucija dėl kaimyninių pietų šalių, ypač Libijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 2011 m. kovo 1 d. rezoliuciją, kurioje vienbalsiai nuspręsta sustabdyti Libijos narystę Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje (JTŽTT),
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JTST) 2011 m. vasario 26 d. rezoliuciją Nr. 1970/2011,
– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą, kuriuo įgyvendinama JTST rezoliucija ir nustatomos papildomos ribojamosios priemonės asmenims, atsakingiems už smurtinį susidorojimą su civiliais Libijos gyventojais,
– atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją S-15/2, priimtą 2011 m. vasario 25 d.,
– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 22 d. sustabdytas derybas dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo,
– atsižvelgdamas į naujausius Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimus dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos, ypač į 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl mirties bausmių Libijoje[1] ir į 2011 m. sausio 20 d. rekomendaciją Tarybai, kurioje nurodomos būtiniausios sąlygos, susijusios su derybomis dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo (2010/2268(INI)),
– atsižvelgdamas į 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos ir 1967 m. sausio 31 d. protokolo nuostatas dėl pabėgėlių statuso,
– atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir jos protokolą dėl Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismo įsteigimo, kuriuos Libija ratifikavo atitinkamai 1987 m. kovo 26 d. ir 2003 m. lapkričio 19 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi keliose Arabų šalyse šiaurinėje Afrikos dalyje ir Artimuosiuose Rytuose neseniai vykusiose demonstracijose buvo reikalaujama panaikinti autoritarinį režimą ir įvykdyti politinių, ekonominių ir socialinių reformų, taikos, demokratijos ir geresnių gyvenimo sąlygų eiliniams žmonėms, kadangi masiniai protestai daugelyje Arabų šalių parodė, kad nedemokratiniai ir autoritariniai režimai negali užtikrinti patikimo stabilumo ir kad demokratinės vertybės yra svarbiausios įgyvendinant ekonomines ir politines partnerystes,
B. kadangi protestai prieš Libijos režimą prasidėjo 2011 m. vasario 15 d. Bengazio mieste ir išplito visoje šalyje, apėmė Al Baidos, Al Kubos, Darnaho ir Az Zintano miestus ir daugelyje miestų, ypač rytinėje Libijos dalyje, protestuotojai užėmė valdžią,
C. kadangi protestuotojai tapo precedento neturinčių Kaddafi režimo smurtinių išpuolių taikiniais, kurių metu protestams malšinti smurtu buvo naudojamos Libijos ginkluotosios pajėgos, sukarintos grupuotės, samdoma armija ir užsienio pajėgos, be to, į visus iš eilės civilius gyventojus buvo šaudoma naudojant kulkosvaidžius, snaiperius ir karo lėktuvus ir sraigtasparnius; kadangi dėl šios priežasties labai padaugėjo žuvusiųjų ir daug žmonių sužeista arba suimta,
D. kadangi dėl smurtinių ir žiaurių režimo veiksmų prieš Libijos gyventojus ne tik dezertyravo daug kareivių, bet taip pat ir atsistatydino kai kurie režimo atstovai,
E. kadangi JTŽTT duomenimis pastarosiomis dienomis daugiau kaip 200 000 žmonių pabėgo iš Libijos į kaimyninį Tunisą, Egiptą ir Nigerį ir dar šimtai tūkstančiai pabėgėlių ir užsieniečių darbuotojų stengiasi žūtbūt išvengti konflikto arba išvykti iš Libijos, kadangi šiomis aplinkybėmis humanitarinė padėtis yra kritiška ir reikalinga skubi ES reakcija,
F. kadangi JTŽTT 15-ajame specialiajame 2011 m. vasario 25 d. posėdyje bendru sutarimu priėmus rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Libijoje, kurioje smerkiami šiurkštūs ir nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai Libijoje ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai kurie pažeidimai gali būti prilyginami nusikaltimams žmoniškumui, JT Generalinė Asamblėja 2011 m. kovo 2 d. nusprendė sustabdyti Libijos narystę JTŽTT, atsižvelgdama į pačios JTŽTT rekomendaciją,
G. kadangi atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2011 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Libijos, kurioje teigiama, kad apie padėtį reikėtų pranešti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), 2011 kovo 3 d. TBT prokuroras pradėjo kaltinimų nusikaltimais žmoniškumui Libijoje, taip pat ir įvykdytų Muammaro al Kaddafi ir jo režimo narių, tyrimą; kadangi priėmus JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1970 šaliai nustatytas ginklų embargas ir Muammaro al Kaddafi šeimos nariams taikomas draudimas keliauti bei įšaldomas jų turtas, ir tuo pat metu visoms JT valstybėms narėms suteikiamas leidimas areštuoti ir sunaikinti uždraustą su karine veikla susijusią įrangą,
H. kadangi 2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu asmenims, atsakingiems už smurtinį susidorojimą su civiliais Libijos gyventojais, numatomos papildomos ribojamosios priemonės, visų pirma turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizą, taip įgyvendinant JT Saugumo Tarybos 2011 m. vasario 26 d. rezoliuciją,
I. kadangi nuo sukilimo pradžios daug pasaulinio lygmens vadovų ne kartą ragino pulkininką Kaddafi atsistatydinti,
J. kadangi 2011 m. vasario 22 d. Arabų šalių lyga sustabdė Libijos dalyvavimą ir 2011 m. kovo 3 d. jos generalinis sekretorius paskelbė, kad tuo atveju, jei Libijoje tęsis kovos veiksmai, Lyga, koordinuodama savo veiksmus su Afrikos Sąjunga, galbūt pritars tam, kad Libija būtų paskelbta neskraidymo zona,
K. kadangi Laikinoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė taryba 2011 m. kovo 5 d. pareiškime paragino tarptautinę bendruomenę vykdyti savo įsipareigojimus apsaugoti Libijos žmones nuo tolesnio genocido ir nusikaltimų žmoniškumui nevykdant jokios tiesioginės karinės intervencijos į Libijos teritoriją,
L. kadangi nuo 2011 m. vasario 22 d. ES sustabdė ES ir Libijos derybas dėl pagrindų susitarimo ir nutraukė visus bendradarbiavimo susitarimus su Libija,
M. kadangi ES itin suinteresuota, kad Šiaurės Afrika būtų demokratinė, stabili, klestinti ir taiki; kadangi pastarieji įvykiai Libijoje, Egipte ir Tunise atkreipė dėmesį į tai, kad reikia skubiai persvarstyti ES išorės politiką, skirtą Viduržemio jūros regionui,
N. kadangi tikimasi, kad 2011 m. kovo 11 d. vyksiančiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime bus išsamiai nagrinėjamas Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pranešimas dėl spartaus ES priemonių priėmimo ir vyriausiosios įgaliotinės pranešimas dėl paramos pereinamuoju laikotarpiu ir vykdant pertvarkos procesus,
1. reiškia savo solidarumą su Libijos gyventojais ir ypač su Libijos jaunimu, kuris yra varomoji demokratijos ir režimo permainų jėga, pritaria jų drąsai ir ryžtui ir tvirtai remia jų teisėtus demokratinius, ekonominius ir socialinius siekius;
2. griežtai smerkia akivaizdžius ir nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Libijoje ir ypač Muammaro al Kaddafi režimo smurtinį susidorojimą su taikiais demokratijos siekiančiais protestuotojais, žurnalistais ir žmogaus teisių gynėjais; labai apgailestauja dėl didelio žuvusiųjų ir didelio sužeistųjų skaičiaus; reiškia užuojautą žuvusiųjų artimiesiems; smerkia priešiškumo prieš civilius gyventojus kurstymą, akivaizdžiai pastebimą Muammaro al Kaddafi ir jo sūnaus Saifo al Islamo – režimo aukščiausio lygmens atstovų – pareiškimuose;
3. ragina nedelsiant užbaigti žiaurų diktatorišką pulkininko Muammaro al Kaddafi režimą ir ragina jį nedelsiant atsistatydinti siekiant išvengti tolesnio kraujo praliejimo ir suteikti taikių politinių pokyčių galimybę; ragina Libijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti smurtą ir sudaryti galimybę taikiai išspręsti susidariusią padėtį taip, kad ji pateisintų teisėtus Libijos gyventojų lūkesčius; ragina Libijos valdžios institucijas gerbti žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę, panaikinti visus žodžio laisvės (taip pat ir internete) ribojimus ir nedelsiant leisti į šalį atvykti nepriklausomiems žmogaus teisių stebėtojams ir užsienio žiniasklaidai;
4. visiškai pritaria JT Saugumo Tarybos rezoliucijai Nr. 1970, kurioje smerkiami šiurkštūs ir nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai Libijoje ir raginama apie šią padėtį pranešti Tarptautiniam baudžiamajam teismui, taip pat šaliai nustatyti ginklų embargą ir Muammaro al Kaddafi šeimos nariams taikyti draudimą keliauti bei įšaldyti jų turtą; pabrėžia, kad išpuolių prieš civilius gyventojus rengėjai yra asmeniškai atsakingi už įvykdytus nusikaltimus pagal tarptautinę teisę, kad jie privalo stoti prieš teismą ir kad negali būti jokio nebaudžiamumo; labai pritaria tam, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras pradėtų kaltinimų nusikaltimais žmoniškumui, kuriuos įvykdė Muammaras al Kaddafi ir jo režimo nariai, tyrimą;
5. pažymi, kad ES pirmoji įgyvendino JT Saugumo Tarybos patvirtintas sankcijas ir kad ES numatė griežtesnes priemones, pagal kurias nustatomos pavienės sankcijos; palankiai vertina Tarybos sprendimą uždrausti prekiauti su Libija įranga, kuri galėtų būti naudojama represijoms šalies viduje, ir papildyti sąrašą asmenų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizą; ragina nuolat vertinti sankcijų veiksmingumą;
6. pabrėžia, kad visos priemonės turėtų apimti visą Libijos turtą, įskaitant nepriklausomus turto fondus, kuriuos valdo Libijos investicijų agentūra; ragina įšaldant turtą įtraukti prekybos nafta ir dujomis pajamas; ragina Tarybą ir valstybes nares paskelbti išsamius duomenis apie visą įšaldytą turtą; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina diskusijas dėl tolesnių ES sankcijų, įskaitant Libijos įmonių, kurios palaiko ryšius su Kaddafi režimu, turto įšaldymą;
7. palankiai vertina 2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą uždrausti tiekti Libijai ginklus, amuniciją ir susijusią įrangą; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą patikrinti, ar buvo pažeistas ES elgesio kodeksas ginklų eksporto srityje, ir priimti griežčiausias priemones siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės visapusiškai laikytųsi šio kodekso; ragina vyriausiąją įgaliotinę išnagrinėti galimybę vykdyti embargą panaudojant BSGP oro pajėgų ir laivyno išteklius;
8. visapusiškai pritaria JTŽTT sprendimui siųsti nepriklausomą tarptautinę tiriamąją komisiją į Libiją, kad ji ištirtų tarptautinių žmogaus teisių įstatymų pažeidimus, ir 2011 m. kovo 2 d. JT Generalinės Asamblėjos sprendimui sustabdyti Libijos narystę JTŽTT;
9. ragina ES ir tarptautinę bendruomenę imtis visų įmanomų priemonių siekiant visiškai izoliuoti Muammarą al Kaddafi ir jo režimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu;
10. pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės privalo vykdyti savo pareigą ginti žmones, kad apsaugotų Libijos civilius gyventojus nuo didelio masto ginkluotų išpuolių; pažymi, kad negalima atmesti jokios JT chartijoje numatytos galimybės; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares būti pasirengusias, kai JT Saugumo Taryba priims sprendimą dėl tolesnių priemonių, įskaitant galimybę paskelbti neskraidymo zoną siekiant, kad režimas neatakuotų civilių gyventojų; pabrėžia, kad bet kokios ES ir jos valstybių narių paskelbtos priemonės turėtų atitikti JT įgaliojimus ir būti pagrįstos koordinavimu su Arabų šalių lyga ir Afrikos Sąjunga, skatinant abi šias organizacijas vadovauti tarptautinėms pastangoms;
11. ragina ES užmegzti ryšius su Libijos laikinąja pereinamojo laikotarpio nacionaline taryba (LPLNT), siekiant skatinti parėjimą prie demokratijos, užtikrinti įvairių Libijos visuomenės atstovų dalyvavimą ir suteikti galių moterims ir mažumoms pereinamojo laikotarpio procese, ir remti LPLNT išlaisvintame regione siekiant palengvinti vietos gyventojų padėtį ir patenkinti pagrindinius regiono humanitarinius poreikius, įskaitant medicininę pagalbą;
12. ragina ES prisidėti prie demokratinių reformų ir teisinės valstybės institucijų įsteigimo Libijoje, teikiant paramą laisvos žiniasklaidos ir nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų, ypač demokratinių politinių partijų, plėtrai, kad ateityje galėtų vykti demokratiniai rinkimai;
13. yra labai susirūpinęs dėl gilėjančios humanitarinės krizės, kadangi nuo smurto Libijoje gelbstisi daugiau kaip 200 000 migrantų, kurių daugelis įstrigę Libijos ir Tuniso pasienyje, o kiti – pabėgėlių stovyklose Tunise, Egipte ir Nigeryje; ragina esamas ir būsimas Libijos valdžios institucijas įsileisti į šalį humanitarines organizacijas ir užtikrinti humanitarinės pagalbos darbuotojų saugumą;
14. ragina Tarybą, Komisiją ir vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad būtų prieinami visi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kurių reikia aktyviai tarptautinei humanitarinei operacijai remti, padedant JTŽTT ir kitoms atitinkamoms humanitarinėms organizacijoms suteikti apsaugą ir skubią pagalbą visiems, kuriems jų reikia; palankiai vertina Komisijos narės K. Georgievos ir agentūros ECHO iki šiol įgyvendintas priemones ir humanitarinę pagalbą, kurią šioms problemoms spręsti skyrė kai kurios valstybės narės; prašo ES ir valstybes nares teikti oro ir jūrų transporto paslaugas, kuriomis būtų padedama repatrijuoti ar perkelti migrantus, prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius iš Libijos, laikantis tarptautinės teisės ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų, ir teikti finansinę paramą atsiliepiant į bendrą JTŽTT ir TMO (Tarptautinės migracijos organizacijos) 2011 m. kovo 3 d. paskelbtą prašymą;
15. ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių, įskaitant deramus finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius, siekiant užtikrinti, kad ES galėtų tinkamai reaguoti bet kokio masinio migracinio judėjimo atveju pagal SESV 80 straipsnį;
16. primena, kad 2007 m. bendroje Afrikos ir ES strategijoje ES ir Afrikos lyderiai įsipareigojo imtis priemonių, kurių reikia norint užtikrinti, kad būtų atlikti tyrimai dėl neteisėtai įgyto turto, įskaitant pinigus, ir kad toks turtas būtų grąžintas jų kilmės šaliai; primygtinai ragina valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų ir laikytis JT Konvencijos dėl kovos su korupcija, siekiant užtikrinti, kad įšaldytas turtas ateityje būtų grąžintas Libijos žmonėms; pabrėžia, kad reikia koordinuotų ES veiksmų siekiant įšaldyti Kaddafi šeimos ir kitų žinomų susijusių asmenų valdomą turtą Europoje arba bet kuriame mokesčių rojuje veikiančiose Europos finansų įstaigose, užtikrinant, kad ES bankai laikytųsi tinkamų kruopštaus tikrinimo reikalavimų, susijusių su bet kokiomis galimai neteisėtomis iš Libijos pervedamomis lėšomis;
17. pabrėžia, kad su samdoma armija susijusi veikla kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui – tai nusikaltimas žmoniškumui ir todėl ją būtina sustabdyti; ragina Tarybą ir vyriausiąją įgaliotinę paskelbti griežtus įspėjimus, atgrasinančius bet kurią vyriausybę nuo samdomos armijos, karinio personalo ar karinės įrangos, kuriais būtų remiamos Kaddafi režimo vykdomos Libijos žmonių represijos, siuntimo;
18. palankiai vertina 2011 m. kovo 11 d. sušauktą neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą dėl įvykių Libijoje ir kaimyninėse pietų šalyse; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares parengti išsamią ir nuoseklią strategiją dėl humanitarinio ir politinio atsako į padėtį šioje šalyje;
19. ragina vyriausiąją įgaliotinę pradėti parengiamuosius darbus, kad ES įsitrauktų į procesus kaimyninėse pietų šalyse ir juos remtų, ypač teisinės valstybės principų plėtojimą, gerą valdymą ir konstitucines ir rinkimines nuostatas, kurios būtinos stabiliai, pliuralistinei ir taikiai demokratijai regione užtikrinti; ragina vyriausiąją įgaliotinę visapusiškai išnaudoti visas atitinkamas ES išorės finansines priemones;
20. mano, kad revoliuciniai pokyčiai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose aiškiai parodė, jog teigiama ES įtaka ir ilgalaikis pasitikėjimas ja šiame regione priklausys nuo jos gebėjimo vykdyti nuoseklią bendrą užsienio politiką, pagrįstą vertybėmis, ir nuo to, ar ji nedviprasmiškai rems naujas demokratines jėgas; pakartoja savo raginimą, kad ES peržiūrėtų savo demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo politiką, siekiant sukurti žmogaus teisių išlygos įgyvendinimo mechanizmą visuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis;
21. pakartoja savo prašymą labiau įtraukti Parlamentą į darbo grupės, įsteigtos ES atsakui į krizę Libijoje ir kitose Viduržemio jūros regiono valstybėse koordinuoti, veiklą;
22. dar kartą pabrėžia, kad įvykiai Libijoje ir kitose šio regiono šalyse rodo, jog reikia skubiai parengti platesnio užmojo ir veiksmingesnę politiką ir priemones ir stiprinti jų finansavimo pagrindą, siekiant paskatinti ir paremti politines, ekonomines ir socialines reformas ES kaimyninėse pietų šalyse; pabrėžia, kad šiuo metu vykstančiame Europos kaimynystės politikos strateginiame persvarstyme turi atsispindėti pastarojo meto įvykiai regione ir turi būti pasiūlyti nauji, patobulinti būdai, kaip patenkinti gyventojų poreikius ir siekius; primygtinai reikalauja, kad persvarstant Europos kaimynystės politiką būtų teikiama pirmenybė kriterijams, susijusiems su teismų nepriklausomumu, pagarba pagrindinėms laisvėms, pliuralizmu ir spaudos laisve ir kova su korupcija; ragina geriau koordinuoti kitas Sąjungos politikos kryptis tų šalių atžvilgiu;
23. pritaria nuomonei, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga turi prisitaikyti prie naujo laikmečio ir aplinkybių, apsvarstyti pastarojo meto įvykius ir imtis veiksmų, siekiant pateikti pasiūlymų, kaip geriausiai propaguoti demokratiją ir žmogaus teises jos valstybėse narėse ir visame regione, įskaitant Libiją, taip pat pasiūlymų dėl galimų reformų, kad pačios Sąjungos vaidmuo sustiprėtų, taptų nuoseklesnis ir veiksmingesnis;
24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai ir Generalinei Asamblėjai, JT Žmogaus teisių tarybai, Arabų šalių lygai, Afrikos Sąjungai, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungai, Libijos kaimyninių šalių vyriausybėms ir Laikinajai pereinamojo laikotarpio nacionalinei tarybai.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2010)0246.