Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B7-0265/2011Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B7-0265/2011

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Zimbabvės

6.4.2011

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:
ECR (B7‑0265/2011)
Verts/ALE (B7‑0267/2011)
ALDE (B7‑0269/2011)
S&D (B7‑0271/2011)
PPE (B7‑0272/2011)
GUE/NGL (B7‑0273/2011)

Alain Cadec, Michael Gahler, Mario Mauro, Cristian Dan Preda, Filip Kaczmarek, Bernd Posselt, Tunne Kelam, Monica Luisa Macovei, Eija-Riitta Korhola, Elena Băsescu, Sari Essayah, Thomas Mann, Laima Liucija Andrikienė, Csaba Sógor, Bogusław Sonik PPE frakcijos vardu
Véronique De Keyser, Thijs Berman, Michael Cashman, Ana Gomes S&D frakcijos vardu
Marielle De Sarnez, Ramon Tremosa i Balcells, Sarah Ludford, Kristiina Ojuland, Sonia Alfano, Marietje Schaake ALDE frakcijos vardu
Judith Sargentini, Barbara Lochbihler, Raül Romeva i Rueda Verts/ALE frakcijos vardu
Geoffrey Van Orden, Jan Zahradil, Charles Tannock, Nirj Deva, Tomasz Piotr Poręba, Ryszard Czarnecki, Ryszard Antoni Legutko, Michał Tomasz Kamiński, Adam Bielan ECR frakcijos vardu
Marie-Christine Vergiat GUE/NGL frakcijos vardu
Fiorello Provera

Procedūra : 2011/2658(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
RC-B7-0265/2011
Pateikti tekstai :
RC-B7-0265/2011
Priimti tekstai :

Europos Parlamento rezoliucija dėl Zimbabvės

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Zimbabvės, kurių naujausia dėl priverstinių iškeldinimų Zimbabvėje[1] buvo priimta 2010 m. spalio 21 d.,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos sprendimą 2011/101/BUSP[2], pagal kurį ribojamųjų priemonių Zimbabvei, nustatytų pagal Bendrąją poziciją 2004/161/BUSP[3], taikymas pratęsiamas iki 2012 m. vasario 20 d., ir į 2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą 1226/2008[4], iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 314/2004 dėl tam tikrų ribojančių priemonių Zimbabvei,

–   atsižvelgdamas į pareiškimą dėl Zimbabvės, kurį 2011 m. vasario 15 d. Europos Sąjungos vardu paskelbė Vyriausioji įgaliotinė,

–   atsižvelgdamas į Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (SADC) trejeto aukščiausiojo lygio susitikimo dėl bendradarbiavimo politikos, gynybos ir saugumo srityse 2011 m. kovo 31 d. Livingstono komunikatą,

–   atsižvelgdamas į Zimbabvės nacionalinės vienybės vyriausybės 2009 m. vasario mėn. sudarytą Visuotinį politinį susitarimą,

–   atsižvelgdamas į Afrikos Chartiją dėl žmogaus ir tautų teisių, kurią Zimbabvė ratifikavo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A. kadangi per pastaruosius mėnesius pastebėta, kad labai padaugėjo bauginimo, savavališko arešto, partijos ZANU-PF politinių oponentų dingimo atvejų, kai imamasi veiksmų prieš partijos MDC narius, kai kuriuos MDC partijai priklausančius parlamento narius ir pagrindinius MDC partijos lyderius, pvz., Energijos ministrą Eltoną Mangomą, vieną iš Vidaus reikalų ministrių Theresą Makone ir išvarytą Zimbabvės Parlamento pirmininką Lovemore Moyo,

B.  kadangi Zimbabvės ministras pirmininkas Morgan Tsvangirai pats patvirtino, kad prezidentui Robertui Mugabei ir partijai ZANU-PF nepavyko įvykdyti 2009 m. Visuotinio politinio susitarimo sąlygų ir kad jie agresyviai baugina nacionalinės vienybės vyriausybei priklausančius MDC-T ir MDC-M narius,

C. kadangi per pastaruosius dvejus metus nacionalinės vienybės vyriausybė dėjo pastangas siekdama užtikrinti šalies stabilumą ir jai nepavyko sudaryti sąlygų perėjimui prie demokratijos surengus įtikinamus rinkimus dėl tyčia daromų partijos ZANU-PF kliūčių, kadangi jau ir taip kraupi politinė, ekonominė ir humanitarinė padėtis Zimbabvėje dar labiau pablogėjo nuo 2010 m. gruodžio mėn.,

D. kadangi Zimbabvės saugumo tarnybos neseniai surengė kratas kai kurių NVO biuruose (Žmogaus teisių NVO forumas, Krizės Zimbabvėje koalicija), taip pat partijos MDC būstinėje, konfiskavo NVO dokumentus ir savavališkai sulaikė NVO ir partijos MDC darbuotojus, kad jie būtų apklausti ir vėliau paleisti nepareiškus kaltinimų,

E.  kadangi dvi pilietinės visuomenės organizacijos „Zimbabvės moterys, pakilkite“ (WOZA) lyderės Jenni Williams ir Magodonga Mahlangu, taip pat Zimbabvės žmogaus teisių NVO forumo direktorius Abel Chikomo ir kiti žmogaus teisių gynėjai nuolat patiria policijos bauginimus,

F.  kadangi 2011 m. vasario 19 d. saugumo tarnybos areštavo 46 pilietinės visuomenės aktyvistus ir apkaltino juos išdavyste dėl to, kad jie organizavo viešą vaizdo įrašo apie neseniai įvykusius sukilimus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose transliaciją; kadangi sulaikymo įstaigoje kai kurie iš šių aktyvistų buvo mušami, kankinami ir kalinami vienutėje;

G. kadangi Zimbabvės saugumo tarnybos apribojo partijos MDC teisę rengti politinius mitingus, o partija ZANU–PF ir toliau gali juos organizuoti – tai tiesioginis Zimbabvės Konstitucijos pažeidimas,

H. kadangi partija ZANU–PF šiuo metu vykdo agresyvią nacionalinę kampaniją siekdama priversti Zimbabvės piliečius pasirašyti peticiją, kurioje reikalaujama atšaukti tarptautines ribojamąsias priemones, taikomas pagrindiniams R. Mugabės gaujos nariams; pažymi, kad atsisakę pasirašyti peticiją asmenys buvo žiauriai sumušti arba areštuoti,

I.   kadangi ES nustatytos ribojamosios priemonės taikomos tikslingai 163 pagrindiniams išnaudotojiško R. Mugabės režimo nariams ir jo rėmėjams ir šios priemonės neturi poveikio Zimbabvės žmonėms platesniu mastu arba Zimbabvės ekonomikai,

J.   kadangi ES, JAV, Australija ir Kanada ir toliau išreiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Chiadzwa (Marange) deimantų laukuose, ypač dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos vykdo Zimbabvės saugumo tarnybų nariai, ir todėl jos nelinkusios suteikti Kimberlio proceso (angl. Kimberley Process) sertifikato Chiadzwa regione surastiems deimantams,

K. kadangi Zimbabvė yra nualinta dėl daugelį metų trunkančio blogo R. Mugabės režimo ekonominio valdymo ir toliau gauna didelę humanitarinę ir kitokią pagalbą ir iš ES, ir iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos ir Danijos, taip pat iš JAV, Australijos ir Norvegijos – visa ši pagalba skiriama didelės Zimbabvės gyventojų dalies pagrindiniams poreikiams patenkinti,

L.  kadangi Zimbabvės ministras pirmininkas ragino ES nepatvirtinti Zimbabvės ambasadorės ES Margaret Muchada įgaliojimų, nes ją vienašališkai paskyrė prezidentas R. Mugabė pažeisdamas Zimbabvės Konstituciją ir Visuotinio politinio susitarimo sąlygas,

1.  reikalauja, kad nedelsiant būtų nutraukti visi Zimbabvės valstybinių saugumo tarnybų ir milicijos, kurios yra arba tiesiogiai kontroliuojamos, arba lojalios R. Mugabei ir ZANU-PF partijai, politiškai motyvuoti bauginimo, arešto ir smurto veiksmai; pabrėžia, kad asmenys, atsakingi už tokią prievartą ir pažeidimus, privalo atsakyti už savo veiksmus;

2.  primygtinai reikalauja suteikti Zimbabvės žmonėms žodžio ir susirinkimų laisvę, nutraukti bet kokį politikų ir pilietinės visuomenės aktyvistų (ypač žmogaus teisių aktyvistų) bauginimą ir suteikti laisvę kiekvienam išrinktam atstovui, neatsižvelgiant į jo politinius įsitikinimus, taip pat NVO, politiniams aktyvistams, spaudos atstovams ir paprastiems piliečiams laisvai reikšti savo nuomonę, nesibaiminant žiauraus persekiojimo, savavališko įkalinimo arba kankinimo;

3.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus asmenis, kurie buvo sulaikyti savavališkai, ypač partijos MDC atstovus ir jos rėmėjus; smerkia visas arešto ir sulaikymo sąlygas, kurios prieštarauja tarptautinių žmogaus teisių konvencijų nuostatoms;

4.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su Afrikos Sąjunga (AS) ir su SADC, ypač su Pietų Afrika siekiant užkirsti kelią bauginimo ir smurto veiksmams, susijusiems su būsimais Zimbabvės rinkimais; tačiau laikosi nuomonės, kad pirmalaikiai rinkimai neišspręstų didelių politinės ir ekonominės reformos klausimų; laikosi nuomonės, kad kiekvieni rinkimai turi būti grindžiami tarptautiniais standartais, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, žodžio ir judėjimo laisvę, ir kad nedelsiant turėtų liautis bauginimai ir asmenų sulaikymas dėl politinių įsitikinimų;

5.  pritaria SADC trejeto 2011 m. kovo 31 d. Livingstono komunikatui ir ragina SADC imtis vadovaujančio vaidmens siekiant užtikrinti, kad visos Zimbabvės šalys visapusiškai įgyvendintų komunikate nurodytas rekomendacijas siekdamos šalyje surengti laisvus ir teisingus rinkimus;

6.  ragina Zimbabvės politines partijas pasiekti susitarimą dėl plano, kaip Zimbabvėje surengti laisvus ir tinkamai tarptautinių atstovų stebimus rinkimus;

7.  ragina visas Zimbabvės politines partijas vėl visapusiškai dalyvauti vykstančiame konstitucijos reformų procese siekiant iki kitų rinkimų parengti naują Zimbabvės Konstituciją, kuri būtų priimtina Zimbabvės žmonėms;

8.  pritaria tam, kad neseniai (2011 m. vasario mėn.) ES atnaujino draudžiamų asmenų ir organizacijų, susijusių su R. Mugabės režimu, sąrašą; pabrėžia, kad šios ribojamosios priemonės yra taikomos tik Zimbabvės kleptokratijos atstovams ir jokiu būdu neturės įtakos visiems Zimbabvės žmonėms;

9.  ragina ES toliau taikyti ribojamąsias priemones asmenims ir organizacijoms, kurie turi ryšių su R. Mugabės režimu, kol bus tikrų įrodymų, kad Zimbabvėje vyksta teigiami pokyčiai; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant paaiškinti šias priemones Zimbabvėje ir tarptautiniu mastu, taip pat aktyviau siekti paramos skubiems pokyčiams šalyje tikros demokratijos ir ekonominės pažangos link;

10. ragina ES atsisakyti priimti kiekvieną Zimbabvės ambasadorių ES, kuris paskirtas nesilaikant tinkamos konstitucinės tvarkos ir Visuotinio politinio susitarimo;

11. primygtinai ragina Zimbabvės valdžios institucijas laikytis Kimberlio proceso įsipareigojimų, visiškai demilitarizuoti Marange regiono deimantų laukus ir, turint mintyje pajamas iš deimantų gamybos, pradėti laikytis skaidrumo principo;

12. pritaria ES ir toms valstybėms narėms bei kitoms šalims, kurios ir toliau finansuoja Zimbabvės žmones, teikdamos tiesioginę paramą; pabrėžia poreikį užtikrinti, kad tokia parama ir toliau būtų teikiama per bona fide NVO, taip pat, kad ji būtų skiriama vengiant vyriausybinių įstaigų ir kad ji būtų tinkamai apskaitoma;

13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Didžiojo aštuoneto šalių vyriausybėms, Zimbabvės ir Pietų Afrikos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams, Britanijos tautų sandraugos generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Afrikos Sąjungos Komisijos ir Vykdomosios tarybos pirmininkams, Visos Afrikos Parlamentui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos generaliniam sekretoriui, jos šalių vyriausybėms ir jos parlamentiniam forumui.