Procedūra : 2012/2541(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B7-0079/2012

Pateikti tekstai :

RC-B7-0079/2012

Debatai :

PV 16/02/2012 - 13.2
CRE 16/02/2012 - 13.2

Balsavimas :

PV 16/02/2012 - 14.2

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0064

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 141kWORD 89k
15.2.2012
PE483.138v01-00}
PE483.141v01-00}
PE483.143v01-00}
PE483.144v01-00}
PE483.146v01-00} RC1
 
B7-0079/2012}
B7-0082/2012}
B7-0084/2012}
B7-0085/2012}
B7-0087/2012} RC1

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį

keičiantis šių frakcijų pasiūlymus dėl rezoliucijų:

PPE (B7‑0079/2012)

ECR (B7‑0082/2012)

S&D (B7‑0084/2012)

Verts/ALE (B7‑0085/2012)

ALDE (B7‑0087/2012)


dėl Egipto: naujausi įvykiai


Cristian Dan Preda, Elmar Brok, Mario Mauro, Ria Oomen-Ruijten, Hans-Gert Pöttering, Bernd Posselt, Filip Kaczmarek, Csaba Sógor, Laima Liucija Andrikienė, Roberta Angelilli, Tunne Kelam, Monica Luisa Macovei, Elena Băsescu, Eija-Riitta Korhola, Sari Essayah, Zuzana Roithová, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Giovanni La Via, Eduard Kukan, Lena Kolarska-Bobińska, Bogusław Sonik, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė PPE frakcijos vardu
Véronique De Keyser, Kristian Vigenin, Pino Arlacchi, Liisa Jaakonsaari, Rovana Plumb S&D frakcijos vardu
Marietje Schaake, Sonia Alfano, Louis Michel, Kristiina Ojuland, Robert Rochefort, Ramon Tremosa i Balcells, Edward McMillan-Scott, Marielle De Sarnez, Graham Watson, Izaskun Bilbao Barandica, Antonyia Parvanova, Jelko Kacin ALDE frakcijos vardu
Franziska Katharina Brantner, Hélène Flautre, Frieda Brepoels, Nicole Kiil-Nielsen, Margrete Auken, Raül Romeva i Rueda, Rui Tavares, Judith Sargentini, Barbara Lochbihler Verts/ALE frakcijos vardu
Charles Tannock, Peter van Dalen, Ryszard Antoni Legutko, Tomasz Piotr Poręba, Ryszard Czarnecki ECR frakcijos vardu
Bastiaan Belder, Jaroslav Paška

Europos Parlamento rezoliucija dėl Egipto: naujausi įvykiai  

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Egipto, ypač dėl tinklaraštininko Alaa Abd El Fataho bylos(1),

–   atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra ir Egiptas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2012 m. vasario 2 d. pareiškimą dėl tragedijos futbolo stadione Egipte ir į 2012 m. vasario 1 d. pareiškimą dėl represinių priemonių, kurių imtasi prieš pilietinę visuomenę Egipte,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą ir veiksmų planą, dėl kurio susitarta 2007 m.,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2011 m. spalio 10 d. išvadas ir į Europos Vadovų Tarybos 2011 m. spalio 23 d. išvadas dėl Egipto,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl naujo požiūrio į kintančią kaimynystę,

–   atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo,

–   atsižvelgdamas į Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės siekiant demokratijos ir bendros gerovės,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A. kadangi NVO padėtis Egipte kelia nerimą; kadangi 2011 m. spalio mėn. buvo pranešta apie komiteto, kuris atliks pilietinių institucijų ir NVO peržiūrą, siekiant sugriežtinti pilietinės visuomenės organizacijų ir politinių fondų užsienio finansavimo teisinę kontrolę, įkūrimą ir vėliau pateiktas prašymas Centriniam bankui kontroliuoti visus bankinius pervedimus iš nevyriausybinių organizacijų ir į jas; kadangi 10 užsienio finansuojamų organizacijų biurų vyko kratos ir buvo atlikti tyrimai, o 2011 m. gruodžio 29 d. Egipto ginkluotųjų pajėgų aukščiausioji taryba uždraudė šias organizacijas; kadangi 2012 m. vasario 5 d. Egipto karinė vyriausybė pranešė, kad pradeda 19 JAV ir 24 kitų valstybių piliečių teismo procesą. Tai yra dalis užsienio finansuojamų pelno nesiekiančių organizacijų, veikiančių Egipte, baudžiamosios veikos tyrimo; kadangi Egipto teisėjai tiria tariamą neteisėtą demokratiją remiančių NVO ir politinių fondų užsienio finansavimą ir kadangi 44 kaltinamųjų, įskaitant 19 amerikiečių, 14 Egipto gyventojų, penkių serbų, dviejų vokiečių, dviejų libaniečių, vieno Jordanijos gyventojo ir vieno palestiniečio, bylos buvo perduotos Kairo baudžiamajam teismui ir jiems įsakyta neišvykti iš šalies;

B.  kadangi NVO taip pat kaltinami dėl biurų įsteigimo ir veiklos vykdymo Egipte, negavus vyriausybės leidimo, nors per pastaruosius penkerius metus jų prašymai dėl organizacijų registracijos, vadovaujantis atitinkamomis taisyklėmis, nebuvo nagrinėti Egipto valdžios institucijų; kadangi šie kaltinimai yra Egipte veikiančių nacionalinių ir tarptautinių NVO augančio teisinio slopinimo kulminacija, kuri yra nesuderinama su tarptautine žmogaus teisių teise ir kenkia pastangoms skatinti demokratines vertybes ir apsaugoti žmogaus teises;

C. kadangi ne mažiau kaip 74 žmonės žuvo ir šimtai buvo sužeisti per riaušes, kurios kilo Port Saide per futbolo rungtynes tarp „Al-Ahly“ ir „Al-Masr“ klubų ;

D. kadangi policijos reakcija dėl riaušių buvo stebėtinai pasyvi; kadangi pyktis ir spėliojimai, kad riaušės galėjo turėti politinį atspalvį dėl reikalavimų nutraukti karinį valdymą, sukėlė masines demonstracijas, kuriose po tragedijos futbolo stadione buvo protestuojama prie visas (karinio ar kitokio) diktatorinio valdymo formas, ir per kurias taip pat buvo aukų ir sužeistųjų; kadangi policija ir toliau prie protestuotojus taiko ašarines dujas, šratus ir gumines kulkas;

E.  kadangi Egipto sveikatos ministro pavaduotojas Heshamas Sheiha tvirtino, kad tragedija stadione yra didžiausia nelaimė šalies futbolo istorijoje; kadangi Egipto ginkluotųjų pajėgų Aukščiausioji taryba įsakė į karinė ligoninę malūnsparniais nugabenti sužeistus komandos narius ir atvykusios komandos sirgalius; kadangi ypač pereinamojo laikotarpio ir socialinių neramumų metu sportas turėtų tapti suvienijančia jėga, kuri suteiktų įprastos būsenos pojūtį ir paskatintų susitaikyti susiskaldžiusias bendruomenes;

F.  kadangi Europos kaimynystės politikos ir reformų žmogaus teisių srityje, ypač moterų teisių, sėkmė priklauso nuo pilietinės visuomenės įsitraukimo, įgyvendinant atitinkamas politikos sritis;

G. kadangi Egipto ginkluotųjų pajėgų Aukščiausioji taryba vykdo prieštaringą politiką, nes nevisiškai atsisakė nepaprastosios padėties įstatymo ir jis vis dar gali būti taikomas „banditizmo” atvejams, kuriems gali būti taikomas laisvas išaiškinimas ir pasirenkamasis taikymas; kadangi pasak tarptautinių ir nacionalinių organizacijų per pastaruosius 10 karinio valdymo mėnesių Egipte nepastebėtas žmogaus teisių padėties pagerėjimas; kadangi civilius gyventojus vis dar teisia kariniai tribunolai ir tinklaraštininkai, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai susiduria su tiesioginiu ar netiesioginiu persekiojimu, kuris prisidėjo prie augančios įtampos ir sukėlė tolesnius protestus; kadangi Egipto ginkluotųjų pajėgų Aukščiausiajai tarybai nepavyko ištirti moterų protestuotojų pranešimų apie seksualinį smurtą, įskaitant nekaltybės testus, grasinimus mirtimi ir kitus žmogaus teisių pažeidimus;

H. kadangi per 2011 m. lapkričio mėn. ir 2012 m. sausio mėn. vykusios rinkimus į Egipto Liaudies Susirinkimą 47 proc. balsų laimėjo Musulmonų brolijos judėjimo Laisvės ir teisingumo partija ir už salafitų bendruomenei atstovaujančią partiją „al Nur“ balsavo 25 proc. rinkėjų, dėl to moterų skaičius parlamente sumažėjo nuo 64 iki aštuonių; kadangi Prezidento rinkimai numatyti birželio mėnesį; kadangi jokia tarptautinė institucija, įskaitant ES, nebuvo pakviesta stebėti rinkimų;

I.   kadangi ES ne kartą ragino atšaukti nepaprastąją padėtį Egipte, kuri galiojo nuo 1981 m., stiprinti demokratiją ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves; kadangi Europos Sąjunga nuolat reiškė savo įsipareigojimą gerbti minties, sąžinės ir religijos laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės privalo užtikrinti šias laisves visame pasaulyje;

1.  reiškia savo solidarumą su Egipto gyventojais šiuo svarbiu jų šalies demokratinio pereinamojo laikotarpio metu; ragina Egipto valdžios institucijas visiškai užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant moterų teises, sąžinės, religijos ir minties laisves, mažumų apsaugą ir nediskriminavimą dėl lytinės orientacijos, žiniasklaidos ir spaudos laisves, susirinkimų ir taikių sambūrių laisves, tinkamą saviraiškos procesą ir saviraiškos laisvę, nes visos šios laisvės sudaro tikrąją demokratiją;

2.  ragina nedelsiant panaikinti kaltinimus NVO ir politiniams fondams; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad visi vietos ar užsienio pilietinės visuomenės organizacijų tyrimai vyktų skaidriai ir nešališkai ir kad būtų laikomasi atitinkamų teisinių procedūrų bei tarptautinių žmogaus teisių ir pagrindinių teisių normų; mano, kad ši taktika yra rimtas susirinkimų laisvės, kuri įtvirtinta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 22 straipsnyje, pažeidimas; ragina Egipto valdžios institucijas priimti naują susirinkimų įstatymą, vadovaujantis tarptautiniais žmogaus teisių standartais, glaudžiai konsultuojantis su NVO ir žmogaus teisių bei demokratiją remiančiomis grupėmis; išreiškia savo visišką pritarimą minėtųjų organizacijų priimtiems įsipareigojimams ir svarbiai ir aukštos kokybės jų vykdomai veiklai, remiant pilietinę visuomenę ir Egipto žmones, siekiant skatinti taiką, demokratiją ir žmogaus teises;

3.  apgailestauja dėl aukų ir didelio sužeistųjų skaičiaus Port Saide ir reiškia užuojautą žuvusiųjų šeimoms; ragina atlikti nepriklausomą įvykių, kurie sukėlė tragediją, tyrimą ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

4.  yra susirūpinęs dėl kaltinimų, kad politika tapo riaušių priežastimi, ir ragina Egipto valdžios institucijas skubiai pradėti nepriklausomą 2012 m. vasario 1 d. įvykių tyrimą;

5.  reiškia tvirtą paramą reformoms, vedančioms demokratijos, teisinės valstybės ir socialinio teisingumo Egipte link, kurios atitinka Egipto gyventojų valią; pakartoja savo raginimą visiškai atšaukti nepaprastąją padėtį; dar kartą pabrėžia gero valdymo, kovos su korupcija, teismų nepriklausomumo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Egipte svarbą, ragina pateikti paaiškinimus dėl konstitucinio proceso, jo termino ir principų, siekiant užtikrinti, kad visos konstitucinės nuostatos būtų visa apimančios ir Egipto visuomenėje neliktų jokių galimybių ką nors diskriminuoti; dar kartą pabrėžia būtinybę kuo skubiau aukščiausiąsias galias perduoti demokratiškai išrinktai civilių vyriausybei;

6.  pabrėžia, kad svarbu surengti laisvus, sąžiningus ir skaidrius rinkimus, ir skatina ES ir jos valstybes nares ir toliau remti Egipto valdžios institucijas, politines partijas ir pilietinę visuomenę ir joms padėti siekiant šio tikslo; ragina Egipto ginkluotųjų pajėgų aukščiausiąją tarybą suteikti galimybes nepriklausomiems stebėtojams kontroliuoti ir stebėti būsimus Prezidento rinkimus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę sukurti demokratinės pertvarkos procesą remiančią darbo grupę, kurioje dalyvautų ir Europos Parlamentas, ir, atsižvelgiant į demokratinių pokyčių siekiančių veikėjų raginimus, visų pirma padėti surengti laisvus ir demokratinius rinkimus ir kurti institucijas, įskaitant nepriklausomus teismus;

7.  pritaria įkalintų tinklaraštininkų Alaa Abd El Fataho ir Maikel Nabil Sanado išlaisvinimui; dar kartą pakartoja savo raginimą Egipto valdžios institucijoms užtikrinti, kad nė vienas tinklaraštininkas, žurnalistas ar žmogaus teisių gynėjas šalyje nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai persekiojamas ar bauginamas; pritaria politinių kalinių išlaisvinimui, bet dar kartą pakartoja, kad jų jokiu būdu neturėjo teisti kariniai teismai; mano, kad šie kaliniai turėjo būti išteisinti, o ne jiems suteikta malonė;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Egipto valdžios institucijoms.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0518.

Teisinė informacija - Privatumo politika