BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl žmogaus teisių padėties Tibete
12.6.2012 - (2012/2685(RSP))
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:
EFD (B7‑0312/2012)
Verts/ALE (B7‑0314/2012)
ALDE (B7‑0315/2012)
PPE (B7‑0319/2012)
ECR (B7‑0320/2012)
José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Thomas Mann, Ioannis Kasoulides, Filip Kaczmarek, Jarosław Leszek Wałęsa, Roberta Angelilli, Laima Liucija Andrikienė, László Tőkés, Bernd Posselt, Cristian Dan Preda, Tunne Kelam, Csaba Sógor PPE frakcijos vardu
Kristiina Ojuland, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Edward McMillan-Scott, Marietje Schaake, Leonidas Donskis, Ramon Tremosa i Balcells, Izaskun Bilbao Barandica, Sarah Ludford, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Jelko Kacin, Sonia Alfano, Nathalie Griesbeck, Graham Watson ALDE frakcijos vardu
Eva Lichtenberger, Helga Trüpel, Raül Romeva i Rueda, Nicole Kiil-Nielsen, Catherine Grèze Verts/ALE frakcijos vardu
Charles Tannock, Ryszard Czarnecki, Ryszard Antoni Legutko, Tomasz Piotr Poręba ECR frakcijos vardu
Fiorello Provera EFD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Tibete
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos ir Tibeto, ypač į savo 2011 m. spalio 26 d.[1] ir 2010 m. lapkričio 24 d.[2] rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl draudimo išrinkti Tibeto vyriausybę tremtyje Nepale[3],
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama teisė į religijos laisvę,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi pagarba žmogaus teisėms, tapatybės, kultūros ir religijos laisvė ir laisvė jungtis į asociacijas yra pagrindiniai ES ir jos užsienio politikos principai;
B. kadangi per 31-ąjį ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogo susitikimą, kuris įvyko Briuselyje 2012 m. gegužės 29 d., ES iškėlė Tibeto mažumos teisių klausimą; kadangi ES ir Kinijos dialogas žmogaus teisių klausimais nelėmė jokio didesnio tibetiečių žmogaus teisių padėties pagerėjimo;
C. kadangi Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntiniai kreipėsi į Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę, siekdami rasti taikų ir abiem pusėms naudingą Tibeto klausimo sprendimą; kadangi abiejų šalių derybos nedavė jokių konkrečių rezultatų ir šiuo metu yra sustabdytos;
D. kadangi Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijos panaudojo neproporcingą jėgą malšindamos 2008 m. Tibete vykusius protestus ir nuo to laiko nustatė ribojamąsias saugumo priemones, kuriomis varžoma žodžio, religijos laisvė, laisvė jungtis į asociacijas ir įsitikinimų laisvė;
E. kadangi 2008 m. protestų aukų skaičius galėjo viršyti 200, o sulaikytųjų skaičius svyruoja nuo 4434 iki daugiau negu 6500 ir 2010 m. pabaigoje buvo žinoma apie 831 politinį kalinį Tibete, iš kurių 360 nuteista teisme ir 12 atlieka bausmę iki gyvos galvos;
F. kadangi pranešama, jog Tibeto kalėjimuose Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijos prisipažinimui išgauti naudoja kankinimo priemones, pvz., muša, naudoja elektrošoko ginklus, ilgam laikui uždaro vienutėje, marina badu ir taiko kitas panašias priemones;
G. kadangi pranešama, kad protestuodami prieš varžančią Kinijos politiką Tibete ir ragindami sugrąžinti Dalai Lamą ir teisę į religijos laisvę Sičuano provincijos Ngabos prefektūros Abos apygardoje ir kitose Tibeto kalnyno dalyse nuo 2009 m. susidegino 38 tibetiečiai, daugiausia vienuoliai ir vienuolės;
H. kadangi iki šiol nežinoma arba neaiški kai kurių susideginimo aukų – Chimey'aus Paldeno, Tenpos Darjey'aus, Jamyango Paldeno, Lobsango Gyatso, Sonamo Rabyango, Dawos Tseringo, Kelsango Wangchucko, Lobsango Kelsango, Lobsango Kunchoko ir Tapey'aus būklė ir buvimo vieta;
I. kadangi Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijos yra sulaikiusios 11-ąjį Pančen Lamą Gedhuną Choekyi Nyimą ir apie jį nėra žinių nuo 1995 m. gegužės 14 d.;
J. kadangi tibetiečių tapatybei, kalbai, kultūrai ir religijai, istoriškai turtingos civilizacijos paveldui, kelia grėsmę hanų apgyvendinimas istorinėje Tibeto teritorijoje ir tibetiečių tradicinio klajokliško gyvenimo būdo naikinimas;
K. kadangi ES rengia nuostatas dėl ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimų ir paskyrimo;
L. kadangi ankstesni Europos Parlamento raginimai Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai kelti klausimą dėl padėties Tibete dalyvaujant jos rango kolegoms iš Kinijos nedavė lauktų rezultatų;
1. pakartoja, kad ES ir Kinijos Liaudies Respublikos strateginė partnerystė turėtų būti grindžiama bendrais principais ir vertybėmis;
2. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai padidinti ir sustiprinti pastangas kelti tibetiečių žmogaus teisių padėties klausimą ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogo pagrindu;
3. šiuo požiūriu apgailestauja dėl to, kad Kinijos valdžios institucijos nelinkusios dalyvauti dialoge du kartus per metus, ir dėl jų pozicijos dėl susitikimų, ypač susijusių su pilietinės visuomenės segmento stiprinimo ir pilietinės visuomenės įtraukimo į dialogą klausimais, tvarkos ir dažnumo; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad dialogas žmogaus teisių klausimais būtų veiksmingesnis ir būtų siekiama rezultatų;
4. teigiamai vertina labai svarbų ir sėkmingą demokratizacijos procesą, kurį vykdo tibetiečiams tremtyje vadovaujantis Jo Šventenybė Dalai Lama, ir tai, kad jis perdavė savo politinius įgaliojimus ir pareigas demokratiškai išrinktam Centrinės Tibeto Administracijos, atstovaujančios Tibeto žmonių siekiams, atstovui Kalonui Tripai;
5. teigiamai vertina demokratiškai išrinktos naujos Tibeto politinės vadovybės sprendimą tvirtai laikytis Jo Šventenybės Dalai Lamos vadinamosios vidurio kelio politikos, kurią įgyvendinant siekiama tikros Kinijos Konstitucijoje įtvirtintos Tibeto autonomijos Kinijos Liaudies Respublikos sudėtyje;
6. pritaria Memorandume dėl tikrosios tibetiečių autonomijos, kurį savo kinų kolegoms 2008 m. pasiūlė Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntiniai, nustatytiems principams, sudarantiems pagrindą realistiškam ir tvariam Tibeto klausimo sprendimui;
7. nepritaria Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės argumentui, jog vyriausybių bendradarbiavimas su Jo Šventenybe Dalai Lama ir išrinktos Tibeto vadovybės nariais ir vyriausybių parama taikiam Tibeto klausimo sprendimui dialogo ir derybų pagrindu yra „vienos Kinijos“ politikos nesilaikymo pavyzdžiai;
8. ragina Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijas suteikti realią autonomiją istorinei Tibeto teritorijai;
9. reiškia nusivylimą dėl to, kad nuo 2010 m. sausio mėn. Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė nerodo noro tęsti dialogą su Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntiniais, ir ragina Kinijos valdžios institucijas pradėti realią diskusiją su Centrinės Tibeto Administracijos atstovais dėl Tibeto ateities;
10. primygtinai ragina Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijas gerbti tibetiečių žodžio, įsitikinimų laisvę ir laisvę jungtis į asociacijas;
11. ragina Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijas leisti atlikti nepriklausomą tarptautinį 2008 m. protestų ir jų pasekmių tyrimą, taip pat ragina išlaisvinti politinius kalinius;
12. smerkia bet kokį sulaikytų asmenų kankinimą, ragina ir prašo, kad Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijos leistų atlikti nepriklausomą tarptautinį Tibeto kalėjimų ir sulaikymo centrų patikrinimą;
13. pakartoja, kad smerkia Kinijos valdžios institucijų tęsiamą susidorojimą su Tibeto vienuolynais, ir ragina Kinijos vyriausybę užtikrinti Tibeto gyventojų ir visų piliečių religijos laisvę;
14. primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas atskleisti informaciją apie visų susideginimo aukų Tibete likimą ir buvimo vietą;
15. pakartoja raginimą Kinijos valdžios institucijoms atskleisti informaciją apie 11-ojo Pančen Lamos Gedhuno Choekyi Nyimo likimą ir buvimo vietą;
16. ragina Kinijos valdžios institucijas paisyti tibetiečių kalbos, kultūros, religijos ir kitų pagrindinių laisvių ir nevykdyti hanams naudingos ir žalingos tibetiečiams apgyvendinimo politikos istorinėse Tibeto teritorijose, taip pat neversti tibetiečių klajoklių atsisakyti savo tradicinio gyvenimo būdo;
17. ragina Kinijos valdžios institucijas panaikinti visus apribojimus ir leisti nepriklausomai žiniasklaidai, žurnalistams ir žmogaus teisių stebėtojams netrukdomai patekti į visą Tibetą ir laisvai jame judėti;
18. ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, jį paskyrus, reguliariai teikti ataskaitas dėl žmogaus teisių padėties Kinijos Liaudies Respublikoje, ypač dėl padėties Tibete;
19. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paskirti specialų koordinatorių ir suteikti jam įgaliojimą reguliariai teikti ataskaitas dėl Tibeto siekiant pažangos Tibeto gyventojų žmogaus teisių užtikrinimo srityje, įskaitant jų teisę saugoti ir puoselėti savo atskirą tapatybę ir jos religines, kultūrines ir lingvistines apraiškas, remti konstruktyvų Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės ir Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntinių dialogą ir derybas ir teikti pagalbą Tibeto pabėgėliams, ypač Nepale ir Indijoje;
20. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai per kiekvieną susitikimą su Kinijos Liaudies Respublikos atstovais kelti klausimą dėl žmogaus teisių padėties Tibete;
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Tibeto vyriausybei tremtyje, Tibeto parlamentui tremtyje ir Jo Šventenybei Dalai Lamai.
- [1] OL C 48, 2012 2 18, p. 239.
- [2] OL C 99, 2012 4 3, p. 118.
- [3] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0158.