Procedūra : 2012/2694(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B7-0373/2012

Pateikti tekstai :

RC-B7-0373/2012

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/07/2012 - 13.5

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0298

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 167kWORD 123k
3.7.2012
PE491.988v01-00}
PE491.989v01-00}
PE491.990v01-00}
PE491.991v01-00} RC1
 
B7-0373/2012}
B7-0374/2012}
B7-0375/2012}
B7-0376/2012} RC1

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis

keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:

Verts/ALE (B7‑0373/2012)

S&D (B7‑0374/2012)

ALDE (B7‑0375/2012)

GUE/NGL (B7‑0376/2012)


dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės (2012/2964(RSP))


Véronique De Keyser, Pino Arlacchi, Emine Bozkurt, Ricardo Cortés Lastra, Emer Costello, Robert Goebbels, Ana Gomes, Richard Howitt, Wolfgang Kreissl-Dörfler, María Muñiz De Urquiza, Norbert Neuser, Raimon Obiols, Boris Zala S&D frakcijos vardu
Annemie Neyts-Uyttebroeck, Chris Davies, Marielle de Sarnez, Niccolò Rinaldi, Robert Rochefort, Ivo Vajgl ALDE frakcijos vardu
Margrete Auken, Nicole Kiil-Nielsen, Hélène Flautre, Judith Sargentini, Raül Romeva i Rueda, Ana Miranda, Malika Benarab-Attou, Eva Joly, Daniel Cohn-Bendit Verts/ALE frakcijos vardu
Patrick Le Hyaric, Kyriacos Triantaphyllides, Sabine Lösing, Nikolaos Chountis, Marisa Matias GUE/NGL frakcijos vardu
PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės (2012/2964(RSP))  

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl padėties Palestinoje(1), 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos sudarymo(2) ir 2010 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl Jordano upės, ypač Jordano žemupio, padėties(3),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d., 2011 m. liepos 18 d. ir gegužės 23 d., taip pat į 2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton kalbą apie naujausius įvykius Artimuosiuose Rytuose ir Sirijoje, pasakytą Parlamento 2012 m. birželio 12 d. plenariniame posėdyje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimus, ypač į 2012 m. birželio 8 d. pareiškimą dėl gyvenviečių plėtimosi, 2012 m. balandžio 25 d. pareiškimą dėl Izraelio valdžios institucijų sprendimo dėl Sansanos, Rechelimo ir Bruchino gyvenviečių okupuotoje Palestinos teritorijoje statuso ir 2012 m. vasario 22 d. pareiškimą dėl leidimo kurti izraeliečių gyvenvietes,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. sausio mėn. ES misijų vadovų ataskaitą dėl Rytų Jeruzalės, 2011 m. liepos mėn. ataskaitą „C zona ir Palestinos valstybės kūrimas“ ir 2011 m. balandžio mėn. ES misijų vadovų ataskaitą dėl naujakurių smurto bei pridedamą 2012 m. vasario mėn. ES misijų vadovų pranešimą dėl naujakurių smurto,

–   atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas Nr. 181 (1947) ir Nr. 194 (1948) ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242 (1967), 252 (1968), 338 (1973), 476 (1980), 478 (1980), 1397 (2002), 1515 (2003) ir 1850 (2008),

–   atsižvelgdamas į 1966 m. priimtą JT tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–   atsižvelgdamas į Artimųjų Rytų ketverto pareiškimus, ypač į 2012 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. rugsėjo 23 d. pareiškimus,

–   atsižvelgdamas į Izraelio ir Palestinos Administracijos 2012 m. gegužės 12 d. bendrą pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo 2004 m. liepos 9 d. patariamąją nuomonę „Teisinės sienos statybos okupuotoje Palestinos teritorijoje pasekmės“,

–   atsižvelgdamas į Palestinos ministro pirmininko Salamo Fayyado 2009 m. rugpjūčio mėn. pateiktą dvimetį valstybės kūrimo planą „Užbaigti okupaciją, sukurti valstybę“,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 18 d. laikinąjį susitarimą dėl Vakarų kranto ir Gazos ruožo,

–   atsižvelgdamas į 1993 m. rugsėjo 13 d. Oslo susitarimus (Pereinamojo laikotarpio savivaldos principų deklaracija),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A. kadangi ES pakartotinai patvirtino savo paramą dviejų valstybių principu grindžiamam sprendimui, kai taikiai ir saugiai viena šalia kitos egzistuoja Izraelio valstybė su saugiomis ir pripažintomis sienomis ir gretima nepriklausoma, demokratinė ir gyvybinga Palestinos valstybė, ir pareiškė, kad nebus pripažįstami jokie iki 1967 m. nustatytų sienų, be kita ko, Jeruzalės, kaip abiejų valstybių sostinės, atžvilgiu, pakeitimai, išskyrus tuos, dėl kurių šalys susitarė; kadangi palestiniečių tautos teisė pačiai apsispręsti ir turėti savo valstybę neginčytina, kaip ir Izraelio teisė į saugių sienų egzistavimą;

B.  kadangi 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadose pabrėžiama, kad dėl arabų šalyse vykstančių permainų reikia kuo skubiau atnaujinti Artimųjų Rytų taikos procesą ir kad regiono gyventojų, taip pat palestiniečių valstybingumo ir izraeliečių saugumo siekių rėmimas yra esminis tvarios taikos, stabilumo ir gerovės regione veiksnys;

C. kadangi tiesioginės šalių taikos derybos vilkinamos ir visos pastarosios pastangos atnaujinti derybas nebuvo sėkmingos; kadangi ES ragino šalis tęsti veiksmus, kuriais prisidedama prie pasitikėjimu grindžiamos aplinkos, kuri reikalinga siekiant užtikrinti prasmingas derybas, kūrimo, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais kenkiama proceso patikimumui, ir užkirsti kelią nesantaikos kurstymui;

D. kadangi Izraelis ir Palestinos Administracija 2012 m. gegužės 12 d. paskelbė bendrą pareiškimą „Izraelis ir Palestinos Administracija įsipareigoja siekti taikos ir abi šalys tikisi, kad prezidento Mahmoudo Abbaso ir ministro pirmininko Benjamino Netanyahu apsikeitimas laiškais padės siekti šio tikslo“;

E.  kadangi tarptautinė žmogaus teisių ir humanitarinė teisė, įskaitant Ketvirtąją Ženevos konvenciją, visapusiškai taikoma Vakarų Krantui, įskaitant Rytų Jeruzalę ir Gazos ruožą; kadangi Izraelis privalo, be kita ko, sąžiningai užtikrinti, kad būtų tenkinami pagrindiniai okupuotosios Palestinos gyventojų poreikiai, administruoti okupuotąją teritoriją vietos gyventojams naudingu būdu, ginti ir saugoti civilinius objektus ir neperkelti savo gyventojų į okupuotąją teritoriją, o okupuotosios teritorijos gyventojų neperkelti į savo teritoriją;

F.  kadangi pastarosiose ES misijų vadovų ataskaitose „C zona ir Palestinos valstybės kūrimas“, ataskaitoje dėl Rytų Jeruzalės ir dėl naujakurių smurto dar kartą patvirtinama, jog susijusiose teritorijose vyksta nerimą keliantys ir galbūt negrįžtami vietos pokyčiai; kadangi Izraelio užsienio reikalų ministerija atmeta ES dokumentuose pateiktus tvirtinimus ir kritikavo dokumentus teigdama, jog jie neprisideda prie pažangos vykdant taikos procesą;

G. kadangi pasirašius 1995 m. Oslo susitarimą Vakarų Krantas buvo suskirstytas į tris administracines zonas arba sritis; kadangi C zoną sudaro didžiausia Vakarų Kranto teritorijos dalis; kadangi C zonos socialinė ir ekonominė plėtra yra itin svarbi būsimos Palestinos valstybės gyvybingumui;

H. kadangi palestiniečių gyvenimui Vakarų Krante, ypač C zonoje, ir Rytų Jeruzalėje neigiamą įtaką padarė Izraelio vyriausybės politika, ypač susijusi su gyvenviečių statyba ir plėtra; kadangi izraeliečių gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos ir yra pagrindinė taikos siekio kliūtis, tuo tarpu jas subsidijuoja Izraelio vyriausybė, teikdama didžiules paskatas mokesčių, aprūpinimo būstu, infrastruktūros, kelių, prieigos prie vandens išteklių, švietimo, sveikatos priežiūros ir kt. srityse;

I.   kadangi Izraelis savo 1980 m. „Pagrindų įstatyme. Jeruzalė – Izraelio sostinė“ Jeruzalę paskelbė amžina ir nedaloma Izraelio sostine, o tai prieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijai Nr. 478 (1980); kadangi Tarybos 2012 m. gegužės 14 d. išvadose pakartojama, jog vykdant derybas būtina rasti būdą išspręsti Jeruzalės, kaip būsimos dviejų valstybių sostinės, statuso klausimą; kadangi dėl dabartinių įvykių Rytų Jeruzalėje galimybė Jeruzalei ateityje tapti dviejų valstybių sostine tampa vis labiau neįmanoma ir neįgyvendinama praktiškai; kadangi Rytų Jeruzalė vis labiau atskiriama nuo Vakarų Kranto, o istorinė zona Jeruzalėje vis labiau atskiriama nuo likusios Rytų Jeruzalės dalies;

J.   kadangi nepaisant to, kad Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai sudaro 37 proc. Jeruzalės gyventojų ir sukuria 36 proc. savivaldybės biudžeto įplaukų, tik 10 proc. savivaldybės biudžeto išleidžiama Rytų Jeruzalėje, teikiant visiškai nepakankamas paslaugas; kadangi Izraelio valdžios institucijos uždarė Rytų Jeruzalėje daugumą Palestinos institucijų, įskaitant Rytų rūmus (angl. Orient House), ir vietos Palestinos visuomenėje susidarė institucijų ir vadovavimo tuštuma, kuri iki šiol kelia susirūpinimą;

K. kadangi Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai turi nuolatinio gyventojo statusą, kuris gali būti perduodamas tik vaikams tam tikromis aplinkybėmis ir negali būti savaime perduodamas sudarant santuoką, todėl daugelio Rytų Jeruzalės nuolatinių gyventojų sutuoktiniai ir vaikai negali gyventi su savo šeimos nariais; kadangi, kita vertus, maždaug 200 000 izraeliečių naujakurių gyvena Rytų Jeruzalėje ir aplink ją;

L.  kadangi palestiniečių ir jų teisių apsauga Vakarų Krante, ypač C zonoje, ir Rytų Jeruzalėje yra itin svarbi siekiant užtikrinti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumą; kadangi vykstanti gyvenviečių plėtra ir naujakurių smurtas, planavimo apribojimai ir susijęs didelis būstų stygius, namų griovimas, gyventojų iškeldinimas ir perkėlimas, žemės konfiskavimas, sunki prieiga prie gamtinių išteklių ir pagrindinių socialinių paslaugų ir pagalbos stygius daro didelį neigiamą poveikį palestiniečių gyvenimo sąlygoms; kadangi ekonominė padėtis, kurią apsunkina prieigos, judėjimo ir planavimo apribojimai, šiose teritorijose vis dar kelia didelį susirūpinimą; kadangi, anot Tarptautinės darbo organizacijos metinės ataskaitos, Vakarų Krante 53,5 proc. jaunų moterų ir 32,3 proc. jaunų vyrų, kurių amžius nuo 15 iki 24 metų, neturi darbo;

M. kadangi itin svarbi palestiniečių problema Vakarų Krante, ypač C zonoje, ir Rytų Jeruzalėje yra didelis vandens trūkumas; kadangi palestiniečių ūkininkai itin kenčia dėl to, kad trūksta irigacijai būtino vandens, o šį trūkumą lemia tai, kad beveik visą reikalingą vandenį sunaudoja Izraelis ir Izraelio gyvenvietės; kadangi galimybė naudotis pakankamais vandens ištekliais itin svarbi būsimosios Palestinos valstybės ekonominiam gyvybingumui;

N. kadangi Izraelio ne pagal „žaliąją liniją“ statoma skiriamoji siena atskiria didelę palestiniečių teritorijos dalį Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje; kadangi Tarptautinio Teisingumo Teismo 2004 m. patariamojoje nuomonėje „Teisinės sienos statybos okupuotojoje Palestinos teritorijoje pasekmės“ pareikšta, kad Izraelio vykdoma sienos statyba ir jo kartu taikoma tvarka prieštarauja tarptautinei teisei;

O. kadangi Parlamentas ne kartą išreiškė pritarimą prezidento Mahmoudo Abbaso ir ministro pirmininko Salamo Fayyado valstybės kūrimo pastangoms ir pripažino bei palankiai įvertino ministro pirmininko Salamo Fayyado dvejų metų valstybės kūrimo plano rezultatus; kadangi Palestinos nacionaliniuose vystymosi planuose C zonai ir Rytų Jeruzalei turėtų būti ir toliau teikiamas prioritetas, ypač atsižvelgiant į palestiniečių, gyvenančių šiose teritorijose, nuomonę, kad jais nesirūpinama;

P.  kadangi šiuo metu Izraelio kalėjimuose ir sulaikymo centruose laikoma daugiau kaip 4 500 palestiniečių, įskaitant 24 Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos narius, maždaug 240 vaikų ir daugiau kaip 300 administracine tvarka sulaikytus palestiniečius;

Q. kadangi arabų beduinai – vietos gyventojai, savo protėvių žemėse praktikuojantys sėslų ir tradiciškai su žemės ūkiu susijusį gyvenimo būdą ir siekiantys oficialaus ir nuolatinio jų unikalios padėties ir statuso pripažinimo; kadangi arabų beduinų bendruomenės, kurioms grėsmę kelia Izraelio vykdoma politika, kurią įgyvendinant daroma žala jų pragyvenimo šaltiniams ir vykdomi priverstiniai perkėlimai, yra itin pažeidžiamos gyventojų grupės ir Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, ir Negevo dykumoje;

R   kadangi 2012 m. gegužės 14 d. Asmenų perkėlimo darbo grupės (angl. Displacement Working Group) paskelbtoje ataskaitoje ir Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro leidinyje „The Monthly Humanitarian Monitor“ nurodoma, kad nuo 2011 m. sausio mėn. Izraelio pajėgos sunaikino daugiau kaip 60 objektų, įskaitant fotovoltines plokštes, vandens rezervuarus ir žemės ūkio pastatus, kurių įrengimą finansavo Komisija ir daugelis valstybių narių; kadangi daugiau kaip 100 panašių projektų gresia sunaikinimas;

S.  kadangi daug kartų, įskaitant 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas, ES ir jos valstybės narės pakartojo, jog yra iš esmės įsipareigojusios siekti užtikrinti Izraelio saugumą, griežčiausiai pasmerkė prieš civilius gyventojus sąmoningai nukreiptą smurtą, įskaitant raketų atakas iš Gazos ruožo, ir paragino veiksmingai užkirsti kelią neteisėtam ginklu gabenimui į Gazos ruožą;

T.  kadangi ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 2 straipsnyje nurodoma, kad šalių santykiai grindžiami pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams, kuriais, kaip esminiu šio susitarimo aspektu, vadovaujamasi šalims vykdant vidaus ir išorės politiką;

U. kadangi Gazos ruožo blokada ir humanitarinė krizė tęsiasi nuo 2007 m., nepaisant daugybės tarptautinės bendruomenės raginimų nedelsiant besąlygiškai visam laikui užtikrinti galimybę humanitarinės pagalbos, komercinių prekių ir asmenų srautams judėti į Gazos ruožą ir iš jo, kaip taip pat pakartota Tarybos 2012 m. gegužės 14 d. išvadose;

1.  pakartoja savo tvirtą paramą dviejų valstybių principu grindžiamam spendimui, kurio pagrindas yra 1967 m. nustatytos sienos ir Jeruzalė kaip abiejų valstybių sostinė ir pagal kurį numatytas taikus ir saugus Izraelio valstybės su saugiomis ir pripažintomis sienomis ir gretimos nepriklausomos, demokratinės ir perspektyvios Palestinos valstybės gyvavimas viena šalia kitos;

2.  palankiai vertina 2012 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, kurios apima išvadas dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės, ir pakartoja, kad ES nepripažins jokių iki 1967 m. nustatytų sienų, taip pat Jeruzalės, pakeitimų, išskyrus tuos, dėl kurių susitarė abi šalys; taip pat palankiai vertina 2012 m. balandžio 11 d. Artimųjų Rytų ketverto pareiškimą;

3.  pabrėžia, kad tuo, jog konfliktas būtų nutrauktas, iš esmės suinteresuota ES, taip pat pačios šalys ir platesnis regionas, o tai gali būti pasiekta sudarius visuotinį taikos susitarimą, grindžiamą atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, Madrido principais, įskaitant principą „teritorija už taiką“, veiksmų planu, šalių anksčiau pasiektais susitarimais ir Arabų taikos iniciatyva; primygtinai tvirtina, kad bet koks pasiektas sprendimas neturėtų pažeisti nei vienos pusės orumo; pažymi, kad ES, kaip didžiausia pagalbos teikėja Palestinos Administracijai ir viena iš Izraelio pagrindinių prekybos partnerių, turi priemonių, kad galėtų aktyviau skatinti abi šalis ieškoti sprendimo; ragina abi šalis bendradarbiauti su ES, kuri turėtų dėti visas pastangas konfliktui išspręsti; primena, kad Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje taikoma tarptautinė humanitarinė teisė, įskaitant Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių gyventojų apsaugos karo metu;

4.  pabrėžia, jog nedelsiant ir atsižvelgiant į terminus, kurių ragina laikytis Ketvertas, turėtų būti atnaujintos tiesioginės Izraelio ir Palestinos derybos siekiant dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo, kad būtų išvengta nepriimtino status quo; palankiai vertina 2012 m. balandžio 17 d. inicijuotą šalių pasikeitimą laiškais ir 2012 m. gegužės 12 d. Izraelio ir Palestinos Administracijos bendrą pareiškimą;

5.  išreiškia didžiulį susirūpinimą dėl vietinių įvykių Vakarų kranto C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, kaip nurodyta ES misijų vadovų 2011 m. liepos mėn. ataskaitoje „C zona ir Palestinos valstybės kūrimas“ ir 2012 m. sausio mėn. ataskaitoje dėl Rytų Jeruzalės;

6.  pabrėžia, kad itin svarbu apsaugoti Palestinos gyventojus ir jų teises C zonoje ir Rytų Jeruzalėje siekiant užtikrinti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumą;

7.  dar kartą pakartoja, kad pagal tarptautinę teisę visos gyvenvietės pastatytos neteisėtai ir ragina Izraelio vyriausybę sustabdyti visas statybas ir gyvenviečių plėtrą Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje bei nugriauti visas nuo 2001 m. kovo mėn. pastatytas gyvenvietes;

8.  griežtai smerkia visas naujakurių prieš palestiniečių civilius gyventojus nukreipto ekstremizmo, smurto ir užpuldinėjimų apraiškas ir ragina Izraelio vyriausybę ir valdžios institucijas tokių veiksmų vykdytojus patraukti atsakomybėn;

9.  ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus ir ES ir Izraelio dvišalius susitarimus siekiant užtikrinti, kad taikant ES kontrolės mechanizmą – technines priemones – izraeliečių gyvenviečių gaminiai negalėtų būti importuojami į Europos rinką taikant lengvatinį prekybos režimą pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą;

10. ragina Izraelio vyriausybę ir valdžios institucijas laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ypač įsipareigojimo:

     –   užtikrinti, kad nedelsiant būtų nutrauktas palestiniečių namų griovimas, iškeldinimai ir priverstiniai perkėlimai,

     –   sudaryti palankesnes sąlygas palestiniečių projektavimo ir statybos veiklai bei Palestinos plėtros projektų įgyvendinimui,

     –   sudaryti geresnes prieigos ir judėjimo sąlygas,

     –   pagerinti palestiniečių galimybes naudotis žemės naudmenomis ir ganyklomis,

     –   užtikrinti sąžiningą vandens išteklių paskirstymą, patenkinantį palestiniečių poreikius;

     –   pagerinti palestiniečių galimybę naudotis atitinkamomis socialinėmis paslaugomis, ypač švietimo ir visuomenės sveikatos srityse, gauti socialinę paramą ir

     –   sudaryti geresnes sąlygas vykdyti humanitarines operacijas

     C zonoje ir Rytų Jeruzalėje;

12. ragina nutraukti Izraelio valdžios institucijų vykdomą administracinio palestiniečių sulaikymo be oficialių kaltinimų ar teismo praktiką, užtikrinti visiems sulaikytiems palestiniečiams teisingo teismo proceso galimybę ir išlaisvinti Palestinos politinius kalinius, ypač Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos narius, įskaitant Marwaną Barghouti, bei administracine tvarka sulaikytus asmenis; taip pat ragina nedelsiant išlaisvinti Laisvės teatro Dženino pabėgėlių stovykloje meno direktorių Nabilą Al-Raee, kuris sulaikytas 2012 m. birželio 6 d. ir nuo to laiko kalinamas; palankiai vertina 2012 m. gegužės 14 d. pasiektą susitarimą, kuris sudarė sąlygas nutraukti kalinamų palestiniečių bado streiką, ir ragina nedelsiant visapusiškai jį įgyvendinti;

13. ragina apsaugoti beduinų bendruomenes Vakarų Krante ir Negevo dykumoje, taip pat ragina Izraelio valdžios institucijas visiškai gerbti šių bendruomenių teises ir smerkia bet kokį smurtą (t. y. namų griovimą, priverstinius perkėlimus, viešųjų paslaugų apribojimą); taip pat atitinkamai ragina Izraelio vyriausybę atšaukti E. Prawerio planą;

14. ragina Palestinos vyriausybę ir valdžios institucijas Palestinos nacionaliniuose vystymosi planuose ir projektuose daugiau dėmesio skirti C zonai ir Rytų Jeruzalei siekiant pagerinti Palestinos gyventojų šiose teritorijose padėtį ir gyvenimo sąlygas;

15. dar kartą pabrėžia, kad taikios ir nesmurtinės priemonės yra vienintelis būdas siekti Izraelio ir Palestinos konflikto tvaraus sprendimo; šiomis aplinkybėmis toliau remia prezidento M. Abbaso neprievartinio pasipriešinimo politiką ir skatina susitaikymą Palestinos viduje bei Palestinos valstybės kūrimo procesą, taip pat mano, kad prezidento ir parlamento rinkimai yra svarbios šio proceso dalys;

16. pakartoja savo tvirtą įsipareigojimą remti Izraelio valstybės saugumą; smerkia visus sąmoningai prieš civilius gyventojus nukreiptus smurto aktus, nepaisant to, kuri šalis juos vykdo, ir yra pasibaisėjęs raketų atakomis iš Gazos ruožo;

17. ragina Tarybą ir Komisiją toliau teikti paramą ir pagalbą Palestinos institucijoms ir vystymosi projektams C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, siekiant apsaugoti Palestinos gyventojus ir pagerinti jų padėtį; ragina pagerinti ES ir valstybių narių koordinavimą šioje srityje; pabrėžia, kad Izraelis turi nutraukti Palestinos Administracijai priklausiančių muitų ir mokestinių įplaukų sulaikymo praktiką;

18. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją patikrinti vietoje visus įtariamus ES finansuotų objektų ir projektų okupuotose teritorijose sunaikinimo ir sugriovimo atvejus ir apie rezultatus pranešti Parlamentui;

19. ragina Tarybą ir Komisiją toliau visais lygmenimis spręsti šiuos klausimus ES dvišaliuose santykiuose su Izraeliu ir Palestinos Administracija; pabrėžia, kad ES dvišaliuose santykiuose su Izraeliu turi būti visapusiškai atsižvelgiama į Izraelio pasižadėjimą gerbti savo įsipareigojimus palestiniečiams pagal tarptautinę žmogaus teisių srities ir humanitarinę teisę;

20. dar kartą primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares imtis aktyvesnio politinio vaidmens, taip pat ir dalyvaujant Ketverto veikloje, dedant pastangas teisingai ir tvariai taikai tarp izraeliečių ir palestiniečių pasiekti; dar kartą pabrėžia, kad Artimųjų Rytų ketvertui tenka esminis vaidmuo, ir toliau remia vyriausiosios įgaliotinės pastangas, dedamas siekiant sukurti realią galimybę taikos procesui atnaujinti;

21. pakartoja savo raginimą nedelsiant besąlygiškai visam laikui nutraukti Gazos ruožo blokadą, atsižvelgiant į asmenų, humanitarinės pagalbos ir komercinių prekių srautų judėjimą, ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti šios zonos atstatymą ir ekonomikos atkūrimą; deramai pripažindamas Izraelio teisėtus saugumo poreikius taip pat ragina nustatyti veiksmingą kontrolės mechanizmą, kurį taikant būtų užkirstas kelias neteisėtam ginklų gabenimui į Gazos ruožą; atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą Europos Sąjungos pasienio pagalbos misiją Rafos perėjimo punktui pratęsti iki 2013 m. birželio 30 d. ir tikisi, kad ši misija įvykdys savo užduotis ir veiksmingai atliks lemiamą vaidmenį užtikrinant kasdienį tarpvalstybinių santykių valdymą ir stiprinant Izraelio ir Palestinos Administracijos tarpusavio pasitikėjimą;

22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Saugumo Tarybos narių vyriausybėms ir parlamentams, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Knesetui ir Izraelio vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.

 

 

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0429.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2012) 0060.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0314.

Teisinė informacija - Privatumo politika