Procedūra : 2013/2512(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B7-0028/2013

Pateikti tekstai :

RC-B7-0028/2013

Debatai :

PV 17/01/2013 - 17.1
CRE 17/01/2013 - 17.1

Balsavimas :

PV 17/01/2013 - 18.1

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0031

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 159kWORD 104k
16.1.2013
PE503.537v01-00}
PE503.542v01-00}
PE503.543v01-00}
PE503.544v01-00}
PE503.545v01-00}
PE503.546v01-00} RC1
 
B7-0028/2013}
B7-0033/2013}
B7-0034/2013}
B7-0035/2013}
B7-0036/2013}
B7-0037/2013} RC1

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį

keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:

Verts/ALE (B7‑0028/2013)

GUE/NGL (B7‑0033/2013)

PPE (B7‑0034/2013)

ALDE (B7‑0035/2013)

ECR (B7‑0036/2013)

S&D (B7‑0037/2013)


dėl smurto prieš moteris Indijoje (2013/2512(RSP))


José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Elmar Brok, Lena Kolarska-Bobińska, Elisabeth Jeggle, Cristian Dan Preda, Filip Kaczmarek, Jean Roatta, Bernd Posselt, Roberta Angelilli, Mario Mauro, Eija-Riitta Korhola, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Zuzana Roithová, Monica Luisa Macovei, Sari Essayah, Giovanni La Via, Laima Liucija Andrikienė, Philippe Boulland, Tunne Kelam, Jarosław Leszek Wałęsa, Elena Băsescu, Rafał Trzaskowski, Mariya Gabriel, Tadeusz Zwiefka, Petri Sarvamaa, Eduard Kukan, Martin Kastler, Bogusław Sonik, Anna Záborská PPE frakcijos vardu
Véronique De Keyser, Ana Gomes, Maria Badia i Cutchet, Corina Creţu, Jo Leinen, Jörg Leichtfried, Britta Thomsen, Zita Gurmai, Iratxe García Pérez, Eider Gardiazábal Rubial, Silvia-Adriana Ţicău, Joanna Senyszyn, Minodora Cliveti, Mitro Repo, Liisa Jaakonsaari, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Michael Cashman, Pino Arlacchi, Daciana Octavia Sârbu, Marc Tarabella S&D frakcijos vardu
Graham Watson, Phil Bennion, Marietje Schaake, Alexander Graf Lambsdorff, Leonidas Donskis, Ivo Vajgl, Kristiina Ojuland, Marielle de Sarnez, Louis Michel, Robert Rochefort, Ramon Tremosa i Balcells, Edward McMillan-Scott, Izaskun Bilbao Barandica, Johannes Cornelis van Baalen, Charles Goerens, Angelika Werthmann, Antonyia Parvanova, Sarah Ludford ALDE frakcijos vardu
Karima Delli, Franziska Keller, Jean Lambert, Barbara Lochbihler, Marije Cornelissen, Rui Tavares, Raül Romeva i Rueda, Nicole Kiil-Nielsen, Carl Schlyter, Catherine Grèze Verts/ALE frakcijos vardu
Charles Tannock, Marina Yannakoudakis, Valdemar Tomaševski ECR frakcijos vardu
Mikael Gustafsson, Marie-Christine Vergiat, Patrick Le Hyaric, Martina Anderson, Willy Meyer, Kartika Tamara Liotard, Jiří Maštálka GUE/NGL frakcijos vardu
Jaroslav Paška

 


Europos Parlamento rezoliucija dėl smurto prieš moteris Indijoje (2013/2512(RSP))  

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Indijos, ypač į 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos kastų pagrindu(1) ir į 2012 m. balandžio 18 d.(2) bei 2012 m. gruodžio 13 d.(3) rezoliucijas dėl metinių pranešimų žmogaus teisių pasaulyje klausimu; atsižvelgdamas į daugelį savo ankstesnių rezoliucijų, kuriose pasmerkė prievartavimus ir seksualinį smurtą visose pasaulio šalyse,

    atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio mėn. pasirašytą Indijos ir ES veiksmų planą strateginei partnerystei įgyvendinti ir į ES ir Indijos teminį dialogą žmogaus teisių klausimu,

–    atsižvelgdamas į Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimą Europos Sąjungos vardu 2012 m. lapkričio 25 d. – Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną,

–    atsižvelgdamas į Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimą 2012 m. spalio 10 d. – Pasaulio kovos su mirties bausme dieną,

–    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 5 dalį,

–    atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 31 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Navi Pillay pareiškimą dėl Artimųjų Rytų,

–    atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

–    atsižvelgdamas į JT priemones dėl smurto prieš moteris, pavyzdžiui, į 1993 m. birželio 25 d. Pasaulio žmogaus teisių konferencijos priimtą Vienos deklaraciją ir veiksmų programą (A/CONF.157/23), JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro specialiųjų pranešėjų pranešimus dėl smurto prieš moteris, Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (MDPK) bendrąją rekomendaciją Nr. 19 (11-oji sesija, 1992 m.), 1993 m. gruodžio 20 d. Deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo (A/RES/48/104), Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir Tarptautinę konvenciją dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo (Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas), ypač į jos 1 straipsnio 1 dalies XXIX bendrąją rekomendaciją,

    atsižvelgdamas į JT specialiųjų procedūrų, JT sutarčių institucijų rekomendacijas dėl Indijos ir į visuotinius periodinius vertinimus, ypač į 2007 m. vasario mėn. ir 2010 m. spalio mėn. JT MDPK ataskaitose pateiktas rekomendacijas Indijai,

–    atsižvelgdamas į JT veiksmingo diskriminacijos dėl darbo ir kilmės panaikinimo principų ir rekomendacijų projektą,

–    atsižvelgdamas į Indijos konstituciją ir Indijos baudžiamąjį kodeksą, ypač į jo 376 skirsnį dėl prievartavimo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2012 m. gruodžio 16 d. 23 metų studentė tapo grupinio išprievartavimo auka, o jos draugas patyrė smurtą, kai penki vyrai ir nepilnametis jaunuolis juos žiauriai užpuolė privačiame autobuse Naujajame Delyje; kadangi mergina patyrė tokius sunkius sužalojimus, kad nuo jų 2012 m. gruodžio 29 d. Singapūre mirė;

B.   kadangi šis įvykis paskatino visuotinį visuomenės pasipiktinimą Indijoje: demonstracijose dalyvavo visų visuomenės sluoksnių atstovai ir reikalavo pakeisti įstatymus bei įvesti tvarką ir apskritai pakeisti požiūrį į moteris; kadangi šios demonstracijos yra svarbus žingsnis nutraukiant tylą ir pradedant kalbėti apie prievartavimus ir seksualinį smurtą, o tai savaime galima laikyti pokyčių pradžia;

C.  kadangi penki vyrai ir nepilnametis buvo sulaikyti už šį veiksmą ir dabar jų atžvilgiu vykdomas skubus teismo procesas (nepilnamečiui nusikaltėliui taikoma atskira procedūra);

D.  kadangi Indijos policija pateikė ieškinį prieš „Zee News“ kanalą, kuris parodė interviu su aukos draugu, buvusiu su ja per gruodžio 16 d. užpuolimą;

E.   kadangi po šio užpuolimo Naujajame Delyje nacionalinėje ir tarptautinėje žiniasklaidoje buvo plačiai informuojama apie kitus išprievartavimų atvejus, kaip antai apie 2012 m. gruodžio 27 d. atvejį, kai Pandžabe mergina nusižudė po to, kai ji tapo grupinio išprievartavimo auka, o policija atsisakė registruoti jos skundą ar sulaikyti kaltuosius, vietoj to pasiūliusi ištekėti už vieno iš skriaudikų; apie 2013 m. sausio 12 d. atvejį, kai 29 metų dviejų vaikų mama Pandžabe buvo grupiniu būdu išprievartauta autobuse labai panašiomis aplinkybėmis, kaip pirmuoju atveju, o policija sulaikė šešis įtariamuosius; apie tai, kad kitą dieną išprievartavimą patyrusi 16 metų mergina susidegino;

F.   kadangi, remiantis Indijos nacionalinio kriminalinių duomenų biuro duomenimis, 2011 m. užregistruota 24 000 išprievartavimo atvejų; kadangi iš 635 2012 m. Delyje užregistruotų atvejų tik vienu atveju kaltinamasis buvo nuteistas;

G.  kadangi Indijos moterų judėjimas jau seniai smerkia bet kokio pobūdžio smurtą prieš moteris Indijoje, taip pat lyčių nelygybę apskritai, ir ragina imtis politinių veiksmų siekiant apginti moterų žmogaus teises;

H.  kadangi seksualinis smurtas prieš moteris labai paplitęs, ne tik Indijoje, bet ir visame pasaulyje, jis įsišaknijęs struktūrinėje lyčių nelygybėje; kadangi veiksmai, kuriais kovojama su smurtu prieš moteris, turi būti vykdomi kartu gerinant moterų ir mergaičių padėtį visuose visuomenės lygmenyse;

I.    kadangi, remiantis Indijos socialinės srities mokslininkų pateiktais vertinimais, dėl įvairaus pobūdžio diskriminacinių veiksmų kiekvienais metais Indijoje miršta apie du milijonus moterų ir mergaičių. Viena iš priežasčių yra seksualinis smurtas, kitos priežastys – nesutarimai dėl kraičio, mergaičių naujagimių žudymas, vaikų nepriežiūra, nevienoda prieiga prie išteklių ir sveikatos apsaugos bei nepakankama senyvo amžiaus žmonių priežiūra;

J.    kadangi diskriminaciją kastų pagrindu patiriančios moterys ir mergaitės yra ypač neapsaugotos nuo įvairių formų seksualinio smurto, prievartinės ir ritualinės prostitucijos, prekybos žmonėmis, smurto namuose ir fizinių bausmių tais atvejais, kai jos kreipiasi į teisėsaugą dėl įvykdytų nusikaltimų. Gerai žinoma byla dėl Pipili grupės 2011 m. lapkričio 29 d. įvykdyto grupinio išprievartavimo dar kartą parodė, kad nukentėjusi mergina gavo tinkamą pagalbą tik įsikišus Aukščiausiajam teismui, nes valdžios institucijos atsisakė registruoti bylą. Deja, ji nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė;

K.  kadangi 2012 m. fondui Thomson Reuters atlikus apklausą iš visų Didžiojo dvidešimtuko šalių Indija buvo įvertinta kaip blogiausia moteriai gyventi šalis;

L.   kadangi, remiantis organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, Indijoje kas 21 minutė pranešama apie išprievartavimą, tačiau dažnai apie juos nepranešama, ypač skurdesnėse bendruomenėse, nes šie nusikaltimai susiję su socialine stigma; kadangi, remiantis turimomis žiniomis, Indijos policija gerai žino, kad šie nusikaltimai labai paplitę, tačiau dažnai nesiima veiksmų moterims apginti;

M.  kadangi seksualinio smurto aukos vėliau susiduria su rimtomis sveikatos problemomis, tiek psichologinio, tiek fizinio pobūdžio, įskaitant lytiškai plintančias ligas, pvz., AIDS; kadangi prievartos aukos dar kartą tampa aukomis, nes jas atstumia šeimos ir bendruomenės;

N.  kadangi nacionalinės ir tarptautinės žmogaus teisių grupės kritikuoja Indijos seksualinio smurto įstatymus kaip pasenusius, visų pirma dėl siauros prievartavimo apibrėžties; kadangi Indijoje nesuteikiama tinkama pagalba seksualinės prievartos aukoms, pavyzdžiui, delikatus ir greitas policijos atsakas ar sveikatos priežiūros paslaugos, patarimų teikimas ir kitokia parama, todėl gaunami nenuspėjami atsakymai, dėl kurių auka dažnu atveju patiria pažeminimą;

O.  kadangi po išpuolio Naujajame Delyje Indijos centrinė valdžia sudarė trijų narių komisiją, kuriai pavedė persvarstyti galiojančius įstatymus, kad būtų galima greičiau ir griežčiau nuteisti ypač žiaurios seksualinės prievartos kaltininkus;

P.   kadangi po pastarųjų įvykių aukšto rango valdžios atstovai pranešė, kad jie siūlys griežtesnes bausmes už prievartavimą, įskaitant mirties bausmę;

Q.  kadangi 2012 m. gegužės mėn. pilietinės visuomenės organizacijos ir privatūs asmenys parašė laišką Indijos ministrui pirmininkui Manmohanui Singhui, ragindami vykdyti reformas kovojant su seksualine prievarta ir prašydami didesnės policijos atskaitomybės;

R.   kadangi 2007–2013 m. laikotarpiu ES skyrė Indijai 470 milijonų eurų Indijos vyriausybės sveikatos ir švietimo programoms remti;

S.   kadangi per pastaruosius du dešimtmečius Indija padarė didelę pažangą skurdo mažinimo srityje, nors dar daug ką reikia nuveikti, ypač mažinant moterų ir pažeidžiamų grupių galimybių spragą švietimo, sveikatos ir ekonominių perspektyvų srityse;

T.  kadangi Indija yra didžiausia pasaulio demokratija ir svarbi ES politinė ir ekonominė partnerė, o tai reiškia ir demokratinius įsipareigojimus;

1.   reiškia savo didžiausią solidarumą su Naujojo Delio išpuolio aukomis ir visų kitų tokių išpuolių aukomis, nesvarbu, ar apie juos praneša žiniasklaida, ar ne, ir reiškia užuojautą visų aukų šeimoms; griežtai smerkia visų formų seksualinį smurtą – tai globalinis reiškinys, egzistuojantis daugelyje šalių;

2.   sveikina didžiulį Indijos ir kitų šalių solidarumą su prievartos aukomis ir tikisi, kad masinės demonstracijos padės paspartinti būtinas reformas;

3.   tikisi, kad Indija, kaip demokratinė šalis, kuri palaiko svarbius santykius su ES, užtikrins pagarbą demokratiniams principams, pagrindinėms teisėms ir žmogaus teisėms, ypač teisinei valstybei ir moterų teisėms;

4.   labai apgailestauja dėl to, kad nebuvo padaryta daugiau siekiant suteikti neatidėliotiną pagalbą išpuolių aukoms ir kad šiuo bei kitais panašiais atvejais nepakankama pagarba moterims, medicininės pagalbos trūkumas, nepakankamai veikli policija ir teisinių priemonių nebuvimas atgraso prievartos aukas nuo kaltinimų prievartautojams pateikimo;

5.   primena Indijos vyriausybei jos teises ir pareigas, kurias ji privalo vykdyti pagal konstituciją, ypač pareigą užtikrinti, kad nebūtų žeminama moterų garbė (51(A) straipsnis);

6.   ragina Indijos parlamentą toliau įgyvendinti Indijos nacionalinės moterų komisijos (INMK) rekomendacijas dėl Indijos įstatymų pakeitimo ir įgyvendinimo siekiant apsaugoti moteris nuo tokių nusikaltimų;

7.   palankiai vertina Indijos vyriausybės pranešimą, kad ji rengiasi įsteigti moterų visuomenės saugumo tyrimo komisiją Delyje ir teisėjų kolegiją, kuri persvarstys Indijos teisės aktų sistemą smurto prieš moteris aspektu; tikisi, kad bus greitai paskelbtos tyrimo komisijos, kuriai vadovavo į pensiją išėjęs Aukščiausiojo teismo teisėjas J. S. Verma, rekomendacijos ir kad toji komisija bendradarbiaus su NMK ir Indijos Parlamentu, kad būtų visapusiškai įgyvendintos priemonės, užkirsiančios kelią tokiems nusikaltimams ateityje;

8.   palankiai vertina tai, kad įsteigtas skubos tvarka bylas sprendžiantis teismas, kuriame nagrinėjamos tik su seksualine prievarta prieš moteris susijusios bylos; vis dėlto reiškia susirūpinimą tuo, kad į teismo posėdžius neįleidžiami žurnalistai ir kad draudžiama spausdinti ar skelbti bet kokią su teisminiu procesu susijusią medžiagą, išskyrus atvejus, kai tam gaunamas teismo leidimas; dėl šios aplinkybės visuomenėje kilo nerimas; mano, kad kaltais pripažinti asmenys turėtų susilaukti jų nusikaltimui adekvačios bausmės; tačiau pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad mirties bausmė neturi būti skirta nė vienu atveju ir jokiomis aplinkybėmis;

9.   ragina Indijos valdžios institucijas koordinuotai reaguoti į smurtą dėl lyties, ypač į seksualinę prievartą, glaudžiai konsultuojantis su moterų grupėmis; pabrėžia, kad šalies valdžia turi stebėti policijos veiksmus vykdant tyrimus dėl seksualinės prievartos; užtikrinti pareigūnų atskaitomybę, nusikaltėlių teisminį persekiojimą ir tinkamą elgesį su aukomis;

10. ragina Indijos Parlamentą užtikrinti, kad 2012 m. įstatymo projektas būtų pakeistas taip, kad visų formų seksualinė prievarta būtų pripažinta nusikaltimu, nesvarbu, ar vyksta seksualinis skverbimasis, ar ne, užtikrinant, kad visos naujos bausmės atitiktų tarptautinę žmogaus teisių teisę, taip pat ragina pakeisti įstatymą ir panaikinti policijos ar kitų saugumo pajėgų pareigūnų teisinį imunitetą ir procedūrines kliūtis, kai jie kaltinami seksualine prievarta ar kitais žmogaus teisių pažeidimais;

11. ragina ES ir jos valstybių narių atstovybes Indijoje teikti prioritetą programoms, skirtoms smurto prieš moteris klausimams spręsti, įskaitant švietimą, taip pat programoms, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas moterų ir mergaičių klausimams;

12. ragina Indijos valdžios institucijas nedelsiant imtis veiksmų ir įgyvendinti priemones, kurias taikant Indijos policijos pajėgos geriau vykdytų su prievartavimais ir seksualine prievarta susijusius tyrimus, įskaitant specialių grupių steigimą kiekviename policijos skyriuje; pažymi, kad Delio vyriausiasis ministras neatsako už policijos jurisdikcijai priklausančius veiksmus; primena, kad kituose didžiuosiuose miestuose tiesioginė atskaitomybė ir valdymas užtikrino, kad pasiekta didesnė policijos politinė atskaitomybė ir jos veiklos modernizavimas; pabrėžia, kad reikia skubiai lavinti policijos personalą moterų saugos srityje;

13. ragina Indijos vyriausybę išnagrinėti aukštas pareigas einančių pareigūnų, kuriems nepanaikinti oficialūs kaltinimai dėl išprievartavimo, bylas;

14. ragina Komisiją bendradarbiauti su Indijos valdžios institucijomis, siekiant padėti joms koordinuotai reaguoti į smurtą dėl lyties, ypač seksualinę prievartą, taip pat įgyvendinti JT kampanijos „Susivienykime, kad sustabdytume smurtą prieš moteris“ (angl. UNiTE to End Violence against Women) rekomendacijas; ragina JT Moterų padėties komisiją per savo 57-ąją sesiją, kuri vyks 2013 m. kovo mėn., apsvarstyti šį klausimą ir pripažinti, kad smurtas prieš moteris įgyja specifinę formą, kai persipina lyčių ir kastų aspektai;

15. yra itin susirūpinęs dėl plačiai paplitusio smurto, vykdomo prieš dalitų moteris ir mergaites Indijoje, įskaitant dominuojančių kastų vyrų vykdomą seksualinį smurtą, ir itin aukštą nusikaltimo vykdytojų nebaudžiamumo lygį tokiais atvejais; ragina Indijos vyriausybę laikytis vienodo požiūrio į visus seksualinio smurto prieš moteris atvejus ir nagrinėti tokius atvejus bei vykdyti baudžiamąjį persekiojimą vienodai, sąžiningai, skaidriai ir sparčiai;

16. pabrėžia, kad nė vienas asmuo neturėtų sudaryti santuokos, jei jis to nenori, arba dėl to, kad jam daromas spaudimas arba jis yra verčiamas taip daryti; pabrėžia, kad nė viena auka neturėtų būti verčiama tekėti už užpuoliko ir kad aukai turėtų būti teikiama papildoma parama, siekiant išvengti visuomenės spaudimo taip elgtis;

17. ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad, norint pasiekti TVT tikslus, ES ir toliau teiktų tikslinę sektoriams skirtą paramą Indijai pagal kitą daugiametę finansinę programą ir kitą strateginį dokumentą po 2013 m.; mano, kad ji turėtų apimti socialinio sektoriaus paramą moterų sveikatai ir švietimui, gero valdymo, sprendimų priėmimo ir vystymosi geriausiai praktikai, taip pat geresnių paslaugų teikimo būdams, kuriais siekiama spręsti skurdo, lyčių, institucinių reformų ir viešojo sektoriaus valdymo klausimus;

18. paveda Pirmininkui perduoti rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Indijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybos patariamojo komiteto ir JT Moterų padėties komisijos vadovams, JT moterų padalinio (angl. UN Women) generaliniam direktoriui ir JT specialiajam įgaliotiniui smurto prieš moteris klausimais.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0512.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0503.

Teisinė informacija - Privatumo politika