Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B7-0095/2013Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B7-0095/2013

    BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Egipte

    13.3.2013 - (2013/2542(RSP))

    pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis
    keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:
    Verts/ALE (B7‑0095/2013)
    PPE (B7‑0096/2013)
    ECR (B7‑0097/2013)
    ALDE (B7‑0099/2013)
    S&D (B7‑0100/2013)

    Elmar Brok, Cristian Dan Preda, Roberta Angelilli, Elena Băsescu, Arnaud Danjean, Mário David, Sari Essayah, Salvatore Iacolino, Eduard Kukan, Nadezhda Neynsky, Ria Oomen-Ruijten, Hans‑Gert Pöttering, Jacek Protasiewicz, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Alf Svensson, Dominique Vlasto, Anne Delvaux, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė PPE frakcijos vardu
    Véronique De Keyser, Pino Arlacchi, Corina Creţu, Saïd El Khadraoui, Ana Gomes, Liisa Jaakonsaari, María Muñiz De Urquiza, Raimon Obiols, Pier Antonio Panzeri, Kristian Vigenin S&D frakcijos vardu
    Marietje Schaake, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Alexander Graf Lambsdorff, Ivo Vajgl, Jelko Kacin, Johannes Cornelis van Baalen, Alexandra Thein, Graham Watson, Marielle de Sarnez, Edward McMillan-Scott, Antonyia Parvanova, Robert Rochefort, Louis Michel, RamonTremosa i Balcells, Izaskun Bilbao Barandica, Hannu Takkula, Kristiina Ojuland ALDE frakcijos vardu
    Judith Sargentini, Hélène Flautre, Jean-Paul Besset, Raül Romeva i Rueda, Margrete Auken Verts/ALE frakcijos vardu
    Charles Tannock, Peter van Dalen, Valdemar Tomaševski, Sajjad Karim ECR frakcijos vardu

    Procedūra : 2013/2542(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    RC-B7-0095/2013
    Pateikti tekstai :
    RC-B7-0095/2013
    Debatai :
    Priimti tekstai :

    Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Egipte

    (2013/2542(RSP))

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Egiptas: naujausi įvykiai“[1] ir į 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl prekybos žmonėmis Sinajuje[2],

    –   atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d., 2012 m. liepos 4 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. plenarinių posėdžių diskusijas Egipto ir Artimųjų Rytų klausimais;

    –   atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton ir jos atstovės spaudai pareiškimus 2012 m. dėl Egipto, ypač į 2012 m. gegužės 25 d. pareiškimą dėl Egipto prezidento rinkimų, 2012 m. birželio 1 d. pareiškimą dėl nepaprastosios padėties Egipte atšaukimo, 2012 m. birželio 15 d. pareiškimą dėl Egipto Aukščiausiojo Konstitucinio Teismo sprendimų, 2012 m. birželio 20 d. pareiškimą dėl politinės padėties Egipte, 2012 m. birželio 24 d. pareiškimą dėl Mohamedo Morsi išrinkimo Egipto Prezidentu, 2012 m. rugsėjo 13 d. pareiškimą dėl naujos ES ir Egipto darbo grupės įsteigimo, 2012 m. gruodžio 5 d. pareiškimą, kuriame raginama vykdyti nacionalinį dialogą, 2012 m. gruodžio 25 d. pareiškimą dėl referendumo Egipte ir 2013 m. sausio 25 d. pareiškimą dėl žudynių Port Saide;

    –   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 25 d., 2012 m. lapkričio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl Egipto, į 2013 m. sausio 31 d. išvadas dėl ES paramos tvariems pokyčiams prie demokratijos pereinančiose šalyse ir į 2013 m. vasario 8 d. išvadas dėl Arabų pavasario,

    –   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 15 d. Europos kaimynystės politikos (EKP) dokumentų rinkinį, Egipto pažangos ataskaitą,

    –   atsižvelgdamas į ES ir Egipto darbo grupės 2012 m. lapkričio 13–14 d. posėdį ir jos išvadas,

    –   atsižvelgdamas į per 2012 m. lapkričio 13 d. vykusį antrąjį Europos Sąjungos ir Arabų Lygos užsienio reikalų ministrų posėdį parengtą Kairo deklaraciją,

    –   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1099/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 270/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte,

    –   atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. ir 2013 m. sausio 13 d. Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Herman Van Rompuy pareiškimus po susitikimų su Egipto Prezidentu Mohamedu Morsi,

    –   atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 8 d. Komisijos memorandumą „ES atsakas į Arabų pavasarį: padėtis praėjus dvejiems metams“,

    –   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 15 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujos Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas“,

    –   atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą (įsigaliojo 2004 m. birželio 1 d.), sutvirtintą veiksmų planu ir Europos kaimynystės politika, dėl kurių susitarta 2007 m.,

    –   atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay 2012 m. gruodžio 7 d. pareiškimus dėl smurto Egipte ir didelių konstitucijos projekto problemų, taip pat 2013 m. sausio 29 d. pareiškimą dėl to rimto dialogo ir per didelės jėgos naudojimo nutraukimo poreikio,

    –   atsižvelgdamas į JT moterys vykdomosios direktorės Michelle Bachelet 2013 m. sausio 31 d. pareiškimą, kuriame reiškiamas didelis susirūpinimas dėl didėjančio smurto prieš moteris viešose Egipto vietose,

    –   atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir 1989 m. Tarptautinę vaiko teisių konvenciją, kurių susitariančioji šalis yra Egiptas,

    –   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

    A. kadangi Egiptas yra labai svarbus Europos Sąjungos partneris Viduržemio jūros pietinių pakrančių regione; kadangi politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai Egipte daro didelę įtaką visam regionui ir ne tik jam;

    B.  kadangi 2012 m. Parlamento rinkimuose M. Morsi laimėjo, surinkęs 51,7 proc. balsų ir tapo pirmuoju islamistų kandidatų išrinktu valstybės vadovu Arabų pasaulyje; kadangi šie laisvi ir sąžiningi rinkimai buvo svarbus žingsnis link perėjimo prie demokratijos;

    C. kadangi 2012 m. birželio 14 d. Egipto Aukščiausiasis Konstitucinis Teismas paskelbė 2012 m. Parlamento rinkimus prieštaraujančiais Konstitucijai ir, kad viena trečioji dalis parlamento narių buvo išrinkta neteisėtai, taip pat anuliuodamas politinės atskirties įstatymą;

    D. kadangi 2012 m. lapkričio 22 d., praėjus tik aštuonioms dienoms po ES ir Egipto darbo grupės susitikimo ir Egiptui tarpininkaujant sudaryto Izraelio ir Hamas grupuotės paliaubų susitarimo patvirtinimo, Prezidentas M. Morsi paskelbė konstitucinę deklaraciją, kuria, inter alia, jo veikla tapo nepavaldi teisminei kontrolei; kadangi po kelių dienų jis anuliavo šią deklaraciją, tačiau jau buvo įsiplieskę demonstracijos;

    E.  kadangi teisminės institucijos ir teisėjai toliau patiria įvairių Egipto politinių veikėjų ir jėgų daromą spaudimą, užpuolimus, bauginimą ir kišimąsi; kadangi 2012 m. lapkričio mėn. Konstitucinis teismas sustabdė savo veiklą dėl jo patalpų apgulos, kurią surengė prezidento rėmėjai ir jų sąjungininkai; kadangi generalinio prokuroro atleidimas 2012 m. spalio mėn. ir kito generalinio prokuroro vietoje jo paskyrimas sukėlė didelę teisėjų, teismų pareigūnų ir kitų asmenų kritiką ir protestus; kadangi šis kišimasis į teismų sistemą kenkia Egipto gyventojų pasitikėjimui teismų sistemos sąžiningumu ir nešališkumu;

    F.  kadangi 2012 m. lapkričio 30 d. Konstitucinė asamblėja priėmė konstitucijos projektą; kadangi konstitucijos projektas buvo patvirtintas 2012 m. 15 ir 22 d. referendume, kuriame 63,8 % balsavo už, tačiau jame dalyvavo tik 32,9 % piliečių; kadangi dėl konstitucinio proceso ir skubaus naujos konstitucijos priėmimo vietoje to, kad būtų ieškoma konsensuso, dar padidino Egipto visuomenės vidaus susiskaldymą; kadangi daug Egipto ir kitų šalių piliečių išreiškė susirūpinimą dėl įvairių naujosios konstitucijos straipsnių, be kita ko, Šariato statuso vidaus teisės aktuose, teismų nepriklausomumo ir karo teismų vaidmens, pagrindinių laisvių ir moterų teisių;

    G. kadangi nauji Egipto parlamento rinkimai turėtų vykti balandžio pabaigoje; kadangi Egipto aukščiausiasis rinkimų komitetas leido keturioms nevyriausybinėms organizacijoms stebėti rinkimus, taip pat juos leido stebėti Europos Sąjungai, Arabų Valstybių Lygai ir Afrikos Sąjungai; kadangi 2013 m. vasario 18 d. Aukščiausiasis Konstitucinis Teismas paskelbė, kad keletas šio įstatymo straipsnių prieštarauja Konstitucijai, ir paprašė Patariamosios Tarybos juos iš dalies pakeisti; kadangi Nacionalinio gelbėjimo fronto vadovaujamos opozicijos jėgos, protestuojančios dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų teisinių garantijų trūkumo, paskelbė boikotuosiančios artėjančius parlamento rinkimus; kadangi 2013 m. kovo 7 d. Egipto rinkiminė komisija nusprendė sustabdyti artėjančių Parlamento rinkimų, po to, kai Kairo administracinis teismas priėmė sprendimą juos sustabdyti, kadangi Patariamoji Taryba neperdavė Rinkimų įstatymo Aukščiausiam Konstituciniam Teismui atlikti dalinius pakeitimus;

    H. kadangi po smurtinių protestuotojų ir saugumo pajėgų susidūrimų antrųjų sausio 25 d. revoliucijos metinių išvakarėse ir kelias savaites po jų, per kuriuos žuvo daug žmonių ir kurie prasidėjo dėl augančio neteisėtumo Egipte, didelio Egipto ekonomikos nuosmukio bei daug mirties nuosprendžių, paskelbtų civiliams gyventojams, dalyvavusiems mirtinose 2012 m. futbolo riaušėse Port Saide, dėl kurių Prezidentas M. Morsi paskelbė nepaprastąją padėtį keliuose Egipto miestuose, o kariuomenė įspėjo dėl žlungančios valstybės; kadangi opozicijos lyderiai, parodydami vienybę, 2013 m. sausio 30 d. ragino Prezidentą M. Morsi nutraukti smurtą prieš protestuotojus, sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę ir pradėti tikrąjį nacionalinį dialogą, kuris yra vienintelis būdas įveikti dabartinį politinį ir socialinį susiskaldymą ir įtampą; kadangi Prezidentas M. Morsi nepaisė raginimų formuoti vienybės vyriausybę; kadangi 2013 m. vasario 26 d. Prezidentas M. Morsi pradėjo nacionalinį dialogą, kurį boikotavo pagrindinės opozicijos jėgos;

    I.   kadangi 42 žmonės, įskaitant du policijos pareigūnus, žuvo susirėmimuose po to, kai 2013 m. sausio 26 d. teismas rekomendavo nubausti mirties bausme 21 Port Saido gyventoją už prieš metus įvykdytus nužudymus po futbolo rungtynių; kadangi 2013 m. kovo 9 d. šis nuosprendis buvo patvirtintas ir jis buvo paskelbtas 52 kaltinamiesiems; kadangi Europos Parlamentas savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliucijoje paragino atlikti nepriklausomą įvykių, kurie sukėlė tragediją, tyrimą ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; kadangi Europos Sąjunga visais atvejais ir bet kokiomis aplinkybėmis nepritaria mirties bausmės taikymui ir nuolat ragino panaikinti ją visame pasaulyje, kad būtų apsaugotas žmogaus orumas;

    J.   kadangi didėjanti politinė įtampa dar labiau padidino Egipto visuomenės vidaus poliarizaciją ir dėl jos toliau tęsiasi gatvių protestai ir smurtiniai susidūrimai, įskaitant savavališkus suėmimus, bauginimą, pagrobimus ir kankinimus ; kadangi dėl pernelyg dažnai prieš taikius demonstrantus saugumo pajėgų ir nenustatytų grupių naudojamos jėgos ir mirtinos prievartos kaltininkai dažnai lieka nenubausti; kadangi saugumas ir viešoji tvarka turėtų būti užtikrinti susilaikant nuo bereikalingų veiksmų ir visiškai gerbiant žmogaus teises ir pagrindines laisves;

    K. kadangi Egipto visuomenė labai kritiškai žvelgia į žodžio laisvės apribojimus; kadangi baudžiamasis kodeksas ir naujai priimta konstitucija gali griežtai apriboti žodžio laisvė (tiesiogiai ir internete); kadangi pilietinės laisvės ir skaitmeninės laisvės sudaro sąlygas visuotinėms žmogaus teisėms ir jas reikia nuolat puoselėti; kadangi labai padidėjo fizinės prievartos prieš žurnalistus ir jų persekiojimo atvejų; kadangi dėl prezidento įžeidimo pradėtas ne vienas teismo procesas prie opozicinę žiniasklaidą; kadangi toliau vykdomas tokių žurnalistų ir komikų, ypač opozicinės žiniasklaidos, kaip Gamal Fahmy, Bassem Youssef ir Okasha Tawfiq, baudžiamasis persekiojimas; kadangi 24 bylos pradėtos dėl prezidento įžeidimo; kadangi nuo to laiko, kai Prezidentas M. Morsi pradėjo eiti pareigas, išaugo šventvagysčių bylų skaičius;

    L.  kadangi pagal Teisės taikiai demonstruoti viešose vietose įstatymo projektą būtų itin apribota taikių viešų susirinkimų teisė;

    M. kadangi Egipto moterys šiuo pereinamuoju laikotarpiu yra atsidūrusios ypač pažeidžiamoje padėtyje; kadangi, pasak Egipto ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, protestuojančios moterys dažnai patiria smurtą, seksualinę prievartą, nekaltybės patikrinimus ir kitų formų žeminantį saugumo pajėgų elgesį, o moterų teisių aktyvistėms grasinama ir prie jų priekabiaujama; kadangi moterų padėtis politinio dalyvavimo srityje žymiai pablogėjo; kadangi Nacionalinė Egipto moterų taryba ir pilietinė visuomenė kritikavo valdžios institucijas, kurios nepasmerkė prieš moteris vykdyto smurto, dėl šios tylos, kuri yra blogas ženklas atsižvelgiant į Egipto pagarbą moterų teisėms;

    N. kadangi Egipto pilietinė visuomenė ir tarptautinės NVO veikdamos Egipte patiria vis didesnį spaudimą ir didelių sunkumų; kadangi keli naujo įstatymo dėl Piliečių asociacijų ir fondų projektai pilietinės visuomenės aktyvistams ir organizacijoms sukėlė susirūpinimą, nes pagal šiuos projektus būtų nustatomi griežti NVO finansavimo, ypač iš užsienio šaltinių, apribojimai, valdžios institucijoms suteikiamos galimybės vykdyti nepageidaujamą kontrolę ir apriboti visas socialinės veiklos ir organizacijų formas; kadangi naujuoju įstatymu taip pat būtų apribojamos faktų nustatymo misijos ir kita svarbi veikla, vykdoma visoje Egipto teritorijoje, ir pilietinės visuomenės organizacijoms praktiškai būtų užkirstas kelias vykdyti savo veiklą;

    O. kadangi ES yra svarbiausia Egipto ekonominė partnerė ir jo pagrindinis užsienio investicijų bei vystomojo bendradarbiavimo įplaukų šaltinis; kadangi 2020 m. lapkričio 13–14 d. ES ir Egipto darbo grupė, kuriai bendrai pirmininkauja Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Egipto užsienio reikalų ministras Kamel Amr, susirinko į posėdį Kaire ir sudarė susitarimą dėl didelio ekonominės ir politinės pagalbos paketo, kurį 2012–2013 m. laikotarpiu iš viso sudaro paskolos ir dotacijos už beveik 5 mlrd. EUR, siekiant padėti Egiptui šiuo pereinamuoju laikotarpiu; kadangi finansinė parama iš dalies priklauso nuo Egipto sėkmės sudarant susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), taip pat nuo pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos ir ekonomikos valdymo principų laikymosi; kadangi Egiptui labai svarbu, kad šių įsipareigojimų būtų laikomasi ir būtų paspartinamas ES paramos teikimas;

    P.  kadangi darbo grupė pabrėžė, kad ji įsipareigoja skatinti ir užtikrinti žmogaus teises, įskaitant moterų teises ir lyčių lygybę siekiant moterims suteikti galių visose srityse, žodžio ir asociacijų laisves ir religijos ar tikėjimo laisvę, ir pasmerkė visų rūšių neapykantos, netolerancijos, priešiškumo ar prievartos kurstymą;

    Q. kadangi Europos kaimynystės politikos ir reformų žmogaus teisių, ypač moterų teisių, srityje sėkmė priklausys nuo pilietinės visuomenės įsitraukimo įgyvendinant atitinkamų sričių politiką;

    R.  kadangi Egipto ekonominė padėtis – labai sunki: užsienio valiutos rezervai itin maži, o Egipto svaro kursas yra žemiausias nuo 2004 m.; kadangi šalies ekonomikos gerėjimas priklausys nuo ilgalaikio šalies politinio ir socialinio stabilumo; kadangi Egiptas išgyvena sudėtingą perėjimo prie demokratijos laikotarpį ir šio proceso metu susiduria su didžiuliais iššūkiais ir sunkumais; kadangi šis perėjimas turi būti pagrįstas socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pagarbos, teisinės valstybės ir gero valdymo pagrindinėmis vertybėmis;

    S.  kadangi ankstesniojo režimo pagrobto turto grąžinimas, nepaisant jo ekonominės svarbos, gali prisidėti prie teisingumo ir atskaitingumo Egipto žmonėms it todėl yra labai svarbus politinis klausimas, turintis didelę simbolinę reikšmę ES ir Egipto santykiams; kadangi nuo 2011 m. kovo mėn. buvo užšaldytas 19 asmenų, atsakingų už Egipto valstybės lėšų pasisavinimą, ES turimas turtas; kadangi 2012 m. lapkričio 26 d. Taryba priėmė naują reglamentą, skirtą šių pasisavintų lėšų grąžinimui palengvinti; kadangi darbo grupė sutarė per tris mėnesius užbaigti rengti planą, į kurį galėtų būti įtrauktas turto atgavimo grupės, kurią koordinuotų Europos išorės veiksmų tarnyba, sukūrimas;

    1.  reiškia savo solidarumą su Egipto gyventojais šiuo itin svarbiu jų šalies perėjimo prie demokratijos laikotarpiu; ragina Egipto valdžios institucijas visiškai užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant žodžio ir asociacijų laisves, žiniasklaidos ir spaudos laisves, moterų teises, religijos, sąžinės ir minties laisves, mažumų apsaugą ir kovą su diskriminacija dėl lytinės orientacijos, taip pat užtikrinti įstatymo viršenybę, valdžios funkcijų padalijimą, teismų nepriklausomumą, kovą su nebaudžiamumu ir tinkamą procesą, nes tai yra pagrindinės laisvos ir demokratinės visuomenės sudėtinės dalys;

    2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančios Egipto visuomenės poliarizacijos ir tebesitęsiančių smurtinių incidentų; primena Egipto valdžios institucijoms ir saugumo pajėgoms jų pareigą atkurti ir užtikrinti saugumą ir tvarką šalyje; ragina visus politinius subjektus siekiant kuo didesnė naudos šaliai susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio smurto; taip pat ragina vykdyti rimtus, nešališkus ir skaidrius taikių protestuotojų nužudymų, kankinimų, žeminančio elgesio su jais ir jų persekiojimo tyrimus, ypatingą dėmesį teikiant moterų byloms, ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; primygtinai ragina valdžios institucijas griežtai laikytis įstatymų ir prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų; labai apgailestauja dėl didelio aukų ir sužeistųjų skaičiaus per neseniai įvykusius susirėmimus ir reiškia užuojautą žuvusiųjų šeimoms;

    3.  dar kartą pareiškia, kad ES tvirtai ir principingai laikosi pozicijos dėl nepritarimo mirties bausmei, ir ragina Egipte paskelbti moratoriumą visiems mirties bausmės nuosprendžiams; ragina Egiptą ratifikuoti 1966 m. Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto Antrąjį fakultatyvinį protokolą mirties bausmei panaikinti; ragina sušvelninti 2013 m. sausio 26 d. skirtas bausmes 21 futbolo klubo „Al-Masry“ sirgaliui, kuris buvo nuteistas mirties bausme;

    4.  pažymi Egipto rinkiminės komisijos sprendimą atšaukti artėjančius Parlamento rinkimus ir ragina Egipto vyriausybę sukurti visa apimantį politinį procesą, paremtą konsensusu, bendra atsakomybe ir tikru nacionaliniu dialogu, kuriame prasmingai dalyvautų visos demokratinės politinės jėgos; ragina visas Egipto politines jėgas veikti kartu šia linkme; ragina ES ir jos valstybes nares toliau remti Egipto valdžios institucijų, politinių partijų ir pilietinės visuomenės pastangas siekiant šio tikslo ir teikti joms pagalbą; palankiai vertina tai, kad Egipto valdžios institucijos pakvietė ES stebėti būsimus parlamento rinkimus, nepaisant to, kad rinkimai buvo atšaukti; pakartoja savo pasiūlymą palengvinti visapusišką rinkimų stebėjimo misiją;

    5.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančio smurto prieš moteris, ypač prieš protestuotojas ir moterų teisių aktyvistes, ir dėl valdžios institucijų nesugebėjimo užkirsti šiam smurtui kelią ir jį pasmerkti arba patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis; ragina Prezidentą M. Morsi, taip pat valdančiosios ir opozicinės partijų vadovus pademonstruoti tvirtą politinę lyderystę siekiant kovoti su smurtu dėl lyties ir užtikrinti, kad seksualinės prievartos ir priekabiavimo atvejai būtų veiksmingai ištirti, o atsakingi asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir užtikrinti, kad aukoms būtų atlyginta žala; ragina Prezidentą M. Morsi spręsti šio nuolatinio smurto prieš moteris ir jų diskriminacijos problemą, priimant kovos su priekabiavimu teisės aktus, kuriuos pasiūlė moterų teisių aktyvistai; ragina Egipto valdžios institucijas pasmerkti visų formų smurtą ir agresiją prieš moteris; ragina vyriausybę skatinti ir remti moterų dalyvavimą politikoje ir pakeisti dabartines neigiamas tendencijas šioje srityje;

    6.  ragina Egipto valdžios institucijas reformuoti policijos ir saugumo pajėgas ir panaikinti visus įstatymus, kuriais policijai ir saugumo pajėgoms leidžiama nevaržomai naudoti smurtą prieš civilius gyventojus; pabrėžia, kad vykdant dialogą ir konsultuojantis su pilietine visuomene būtina parengti tinkamą teisinę sistemą, kad būtų užtikrinta teisė rengti taikias demonstracijas ir teisė rengti taikius viešus susirinkimus, taip pat kad pilietinės visuomenės organizacijos galėtų veikti nepatirdamos perdėtų suvaržymų ir galėtų pasinaudoti parama iš užsienio šaltinių;

    7.       reiškia visapusišką pritarimą tų organizacijų prisiimamiems įsipareigojimams ir pripažįsta jų darbo svarbą skatinant taiką, demokratiją ir žmogaus teises ir tai, kad šis darbas aukštos kokybės ir ragina nedelsiant nutraukti profesinėms sąjungoms, žurnalistams ir tinklaraštininkams taikomą spaudimą, bauginimą ar persekiojimą;

    8.  yra susirūpinęs dėl Egipto teismų padėties; ragina Egipto vyriausybę ir šalies politines jėgas visapusiškai gerbti, remti ir skatinti Egipto teisminių institucijų nepriklausomumą ir vientisumą; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą teisinę sistemą, kurią taikant būtų sprendžiami nebaudžiamumo, kankinimų ir žmogaus teisių apsaugos klausimai, būtina tęsti baudžiamosios teisenos sistemos reformą; ragina Egipto valdžios institucijas pradėti sąžiningą pereinamojo laikotarpio teisingumo procesą, kad būtų užtikrinta atskaitomybė už žmogaus teisių pažeidimus, įvykdytus iki 2011 m. revoliucijos, jos metu ir po jos;

    9.  reiškia susirūpinimą dėl tikėjimo, sąžinės ir religijos laisvės apribojimų; šiame kontekste palankiai vertina tai, kad 2013 m. vasario 18 d. buvo įsteigta Egipto bažnyčių taryba, kurią sudaro penkių didžiausių šalies krikščionių bendruomenių atstovai ir kuriai suteikti įgaliojimai, apimantys ir musulmonų bei krikščionių dialogo skatinimą; mano, kad reikėtų dėti pastangas, kad pakeisti krikščionių emigravimo iš Egipto tendenciją, nes tai kelia grėsmę seniausios Egipto bendruomenės egzistencijai, ir taip pat kenkia Egipto ekonomikai, nes šalį palieka kvalifikuoti profesionalai;

    10. ragina Egipto valdžios institucijas pasirašyti ir ratifikuoti Romos statutą, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje, ir nekviesti į šalį tų valstybės vadovų, kuriems Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį;

    11. reiškia tvirtą paramą, kaip ir Egipto žmonės, reformoms, vedančioms link demokratijos, teisinės valstybės ir socialinio teisingumo Egipte ; pakartoja savo raginimą įvertinti galimybę visoje šalyje atšaukti nepaprastąją padėtį; ragina nedelsiant nutraukti civilių gyventojų persekiojimą kariniuose teismuose;

    12. pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl tebevykstančio neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną ir prekybos žmonėmis, taip pat dėl neteisėtų imigrantų padėties šalyje, ypač Sinajaus regione; ragina Egipto valdžios institucijas dėti dar didesnes pastangas sprendžiant šiuos klausimus, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant nacionalinės teisės aktus dėl pabėgėlių ir suteikiant JT agentūroms ir žmogaus teisių organizacijoms visapusišką prieigą prie atitinkamų asmenų Sinajaus regione;

    13. yra itin susirūpinęs dėl sparčiai blogėjančios ekonominės padėties Egipte ir užsitęsusių derybų dėl susitarimo dėl paskolos su TVF; palankiai vertina pakartotines vyriausybės pastangas tęsti šias derybas; ragina plėtoti ES ir Egipto bendradarbiavimą ekonomikos srityje, vesti glaudesnį dvišalį dialogą ekonomikos reformų klausimu – tai būtų svarbus žingsnis siekiant didinti investuotojų pasitikėjimą;

    14. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei Komisiją nuosekliau ir labiau į praktiką orientuotu būdu plėtoti principą „parama pagal pažangą“, ypatingą dėmesį skiriant pilietinei visuomenei, moterų ir mažumų teisėms, įskaitant tai, kad būtų nustatytos aiškios sąlygos ir kriterijais, taikomi tuo atveju, jeigu Egipto vyriausybė nukryptų nuo demokratinių reformų ir pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms kurso, ir kad šis principas taptų peržiūrėtos ES Europos kaimynystės politikos kertiniu akmeniu ES ir Egipto vyriausybės santykiuose, nesudarant neigiamo poveikio šalies gyventojų gyvenimo sąlygoms;

    15. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją reikalauti, kad Egipto valdžios institucijos ir Prezidentas M. Morsi laikytųsi savo įsipareigojimų gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves; ragina ES neteikti Egipto valdžios institucijoms biudžeto paramos, jeigu nėra aiškios pažangos žmogaus teisių ir laisvių pagarbos, demokratinio valdymo ir teisinės valstybės principo laikymosi atžvilgiu;

    16. pareiškia visapusiškai remiantis glaudesnį ES ir Egipto bendradarbiavimą asociacijos susitarimo ir jo veiksmų planų, sėkmingos tolesnės ES ir Egipto darbo grupės veiklos, nuolatinių dialogų žmogaus teisių klausimais, glaudesnio bendradarbiavimo verslo srityje, didesnio Egipto piliečių, ypač studentų, judumo į ES, derybų dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo ar būsimos rinkos integracijos srityse;

    17. ragina ES ir jos valstybes nares toliau dėti dideles pastangas siekiant palengvinti ankstesniojo režimo pagrobto turto grąžinimą Egipto žmonėms; todėl atsižvelgdamas į tai ragina ES sukurti valstybių narių ir kitų Europos šalių tyrėjų, teisininkų ir prokurorų grupę, kuri Egipto institucijoms šio proceso metu teiktų teisinę paramą ir pagalbą;

    18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Egipto valdžios institucijoms.