BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Rusijos daromo spaudimo Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste)
10.9.2013 - (2013/2826(RSP))
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:
PPE (B7‑0389/2013)
ALDE (B7‑0393/2013)
Verts/ALE (B7‑0394/2013)
ECR (B7‑0396/2013)
S&D (B7‑0397/2013)
José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Elmar Brok, Mairead McGuinness, Michael Gahler, Arnaud Danjean, Cristian Dan Preda, Daniel Caspary, Ria Oomen-Ruijten, Jacek Protasiewicz, Lena Kolarska-Bobińska, Laima Liucija Andrikienė, Jerzy Buzek, Traian Ungureanu, Gunnar Hökmark, Anne Delvaux, Krzysztof Lisek, Oreste Rossi, Bernd Posselt, Tunne Kelam, Inese Vaidere, Paweł Zalewski PPE frakcijos vardu
Libor Rouček, Marek Siwiec, Ana Gomes, Evgeni Kirilov, Knut Fleckenstein, Marusya Lyubcheva, Justas Vincas Paleckis S&D frakcijos vardu
Kristiina Ojuland, Graham Watson, Leonidas Donskis, Marietje Schaake, Sarah Ludford, Edward McMillan-Scott, Andrew Duff, Johannes Cornelis van Baalen, Izaskun Bilbao Barandica, Hannu Takkula, Alexander Graf Lambsdorff ALDE frakcijos vardu
Werner Schulz, Rebecca Harms Verts/ALE frakcijos vardu
Charles Tannock, Ryszard Antoni Legutko, Tomasz Piotr Poręba, Paweł Robert Kowal, Marek Henryk Migalski, Ryszard Czarnecki, Adam Bielan, Valdemar Tomaševski ECR frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos daromo spaudimo Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. lapkričio mėn. Vilniuje bus rengiamas Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas,
– atsižvelgdamas į tai, kad Ukraina, Armėnija, Gruzija ir Moldova turi galimybę atitinkamai pasirašyti ir parafuoti asociacijos susitarimus su Europos Sąjunga; ypač atsižvelgdamas į naujo išsamesnio pobūdžio asociaciją, kuriai yra iškilęs pavojus: jos pagrindu siūlomi visapusiškesni ir gilesni santykiai su Europos partneriais, taigi siekiama gerokai daugiau nei vien ekonominės naudos – siekiama tvirtų politinių ir visuomeninių santykių,
– primindamas, kad 1994 m. Budapešto memorandumu dėl Ukrainos branduolinio nusiginklavimo Ukrainai suteikiamos garantijos jėgos panaudojimo ar grasinimo ją panaudoti atveju ir numatoma teikti paramą šaliai, jeigu jai būtų mėginama daryti spaudimą ekonominės prievartos priemonėmis;
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi nuolatinę veiklą Rytų partnerystės pagrindu vykdančioms šalims partnerėms buvo pasiūlyta visapusiška jų piliečiams naudingų reformų įgyvendinimo darbotvarkė, o ES ir Rytų partnerystės šalių asociacijos susitarimai ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai grindžiami savanorišku įsipareigojimu ir jais galima stiprinti ir sėkmingai vykdyti šalių bendradarbiavimą daugybėje sričių;
B. kadangi Rusija daro spaudimą, kurį visai neseniai patyrė Rytų partnerystės šalys, pažangiai siekiančios sudaryti asociacijos susitarimus, be kita ko, taiko tikslines sankcijas Ukrainos eksportuojamoms prekėms, užsiminė apie galimybę didinti spaudimą Moldovai nustatant eksporto draudimą jos vyno pramonei ir sudarant papildomas kliūtis, dėl kurių būtų trikdomas pažangus Padniestrės konflikto sprendimas, ir išsakė su saugumu susijusius grasinimus Armėnijai, nes taip siekia Rytų partnerystės šalis priversti nepasirašyti ar neparafuoti asociacijos susitarimų ar glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų, o didinti bendradarbiavimą su Rusijos vadovaujama Muitų sąjunga, kurią Rusija ketina transformuoti į Eurazijos sąjungą, todėl šios šalys atsidūrė pavojingoje padėtyje ir tai lėmė geopolitinis spaudimas, kuris joms neturėtų būti daromas;
C. kadangi Rytų partnerystės šalims daromo pobūdžio spaudimas apima ir dabartinius ekonominius ir politinius aspektus, ir paskelbimą apie ekonominius apribojimus ateityje ir tai rodo Rusijos ketinimą ir toliau laikyti Rytų partnerystės regioną savo išskirtinės įtakos sfera ir pasipriešinti šių šalių siekiui labiau integruotis į ES sudarant asociacijos susitarimus, ir toks požiūris nesuderinamas su nacionalinio suverenumo, abišalio pasitikėjimo ir gerų kaimyninių santykių principais;
D. kadangi Rytų partnerystės šalys turi visiškai suverenią teisę ir laisvę lygiaverčių partnerių statusu plėtoti santykius su savo pasirinktomis šalimis, remdamosi Helsinkio susitarimais;
E. kadangi dabar labiau nei bet kada dėmesys turi būti atkreiptas į nerimą keliančią įtampą ES rytų kaimynystėje ir į patį Rytų partnerystės projektą, kuriam priešinasi ir kurį bando užginčyti Rusija;
F. kadangi asociacijos susitarimu su ES skatinama vykdyti politines ir teisines reformas, kurios padeda stiprinti teisinę valstybę, sumažinti korupciją ir užtikrinti didesnę pagarbą žmogaus teisėms; kadangi prisijungimas prie Muitų sąjungos, skirtingai nuo asociacijos susitarimų, nėra susijęs su vertybėmis pagrįstais standartais ar sąlygomis, todėl jo negalima laikyti paskata vykdyti reformas šalies viduje;
G. kadangi įsisenėjusiais konfliktais nuolat naudojamasi stengiantis susilpninti visapusišką Rytų partnerytės šalių suverenitetą ar jam pakenkti priklausomai nuo Rusijos geopolitinių ar ekonominių interesų;
1. primena, kad lygybės ir pagarbos nuo suverenumo neatskiriamoms teisėms, nesikišimo į vidaus reikalus, gero valstybių bendradarbiavimo ir pagal tarptautinę teisę prisiimtų įsipareigojimų vykdymo gera valia principai, dėl kurių susitarta pagal Helsinkio susitarimus, yra nepriklausomų valstybių tarptautinių santykių reglamentavimo pagrindas ir kaip tokie jokiu būdu neturėtų būti pažeidžiami;
2. apgailestauja, kad, artėjant Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje, Rytų partnerystės šalims, beveik pasiekusioms galutinį derybų dėl asociacijos susitarimo pasirašymo ar parafavimo etapą, daromas įvairaus pobūdžio spaudimas; mano, kad šis spaudimas yra nepriimtinas; taip pat pamano, kad progresyvi šalių partnerių integracija į ES yra suderinama su gerų santykių su Rusija siekiu, ir ragina Rusiją susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais akivaizdžiai prieštaraujama minėtiesiems Helsinkio principams; ragina Rusijos Federaciją susilaikyti nuo didesnio spaudimo Rytų partnerystės šalims ir visapusiškai gerbti jų suverenią teisę pačioms daryti politinius sprendimus;
3. tvirtai pabrėžia, kad Rytų partnerystės šalys dėl savo laisvo pasirinkimo, kuris apskritai nedaro jokio neigiamo poveikio prekybai su Rusija, neturėtų patirti tokių pasekmių, kaip antai prekybos priemonės, vizų režimo apribojimai, darbuotojų judumo apribojimai ir kišimasis į įšaldytus konfliktus; taip pat griežtai atmeta žaidimą, kuriame vienas laimi tiek, kiek pralaimi kitas, kaip ES ir Rusijos santykių su Rytų partnerystės šalims paradigmą;
4. yra įsitikinęs, kad tolesnės ES vertybėmis ir standartais pagrįstos politinės ir ekonominės reformos šiose šalyse galiausiai pasitarnaus ir Rusijos interesams, nes prie jos sienų bus išplėsta stabilumo, klestėjimo ir bendradarbiavimo zona; primena apie ES nuolatinį kvietimą Rusijai prisidėti prie šio proceso vykdant konstruktyvų bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis;
5. ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) įvertinti šiuos pokyčius kaip peržengiančius išimtinai prekybos aspektą, nes tai tik akivaizdaus politinio spaudimo priedanga, ir imtis veiksmų siekiant apginti Sąjungos partnerius, parodyti tvirtą paramos ženklą visoms Rytų partnerystės šalims, savo siekius ir pasirinkimą siejančioms su Europa;
6. pabrėžia, kad tvirtai remia asociacijos susitarimų parafavimą arba jų pasirašymą Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje su Rytų partnerystės šalimis, kurios yra pasirengusios ir nori tai padaryti, jei visi atitinkami reikalavimai yra įvykdyti; mano, kad tai bus naujas laipsniškos integracijos stimulas ir kad bus iš esmės pagilinti santykiai, taip pat tokiu būdu bus reaguojama į šių šalių siekius, susijusius su Europa; ragina Rytų partnerystės šalis tęsti ir didinti savo pastangas, siekiant užbaigti darbus, vykdomus ruošiantis Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje, ir nepasiduoti joms daromam spaudimui;
7. pabrėžia, jog ES turi vykdyti savo įsipareigojimą įsikišti ir ginti tas Rytų partnerystės šalis, kurios patiria atvirą, nerimą keliantį ir didėjantį Rusijos spaudimą, kuriuo siekiama jas atgrasyti nuo asociacijos su ES, ir prašo Komisijos ir Tarybos numatyti konkrečias ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų galima paremti šalis partneres;
8. primena, kad asociacijos susitarimų ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų tikslas yra skatinti šalių partnerių ir ES konkurencingumą, ekonominius rodiklius ir veiklą ir kad kartu jais gerbiamas Rytų partnerystės šalių ekonominis bendradarbiavimas su Rusija visoms šalims naudingu būdu; nurodo, kad patys savaime asociacijos susitarimai ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimai nekelia grėsmės nusistovėjusiems prekybos santykiams, kuriuos Rytų partnerystės valstybės palaiko regione; laikosi nuomonės, kad priešingai į juos kaip tik neturėtų būti žiūrima kaip į nesuderinamus su tais prekybos santykiais ir kad, nedarant poveikio dėl asociacijos susitarimų ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų atsirandantiems įsipareigojimams, bet koks ginčas dėl prekybos turėtų būti išspręstas vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos nustatytomis taisyklėmis ir įpareigojimais; taip pat patvirtina, kad ES yra pasirengusi padėti Rytų partnerystės šalims dedant su integracija susijusias pastangas paremdama laikiną asociacijos susitarimų ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų atitinkamų skirsnių taikymą šiuos susitarimus pasirašius, leisdama vėl naudotis sustabdytomis paskolomis ir paramos programomis, kai bus pasirašyti ar parafuoti asociacijos susitarimai ar glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai, siekdama suprastinti vizų išdavimo tvarką ir sudaryti ateityje galimybę nustatyti bevizį režimą;
9. pažymi, kad europinei integracijai pritaria dauguma šalių, kuriose gali būti pasirašyti ar parafuoti asociacijos susitarimai, gyventojų; visgi ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą dėti daugiau pastangų didinant Rytų partnerystės matomumą ir jos naudą partnerių šalių plačiajai visuomenei siekiant sustiprinti politinį konsensusą dėl su Europa susijusio pasirinkimo; prašo, kad netrukus būtų parengta ir pradėta vykdyti atitinkamose šalyse partnerėse plati informavimo ir visuomenės žinių didinimo kampanija apie asociacijos susitarimų pobūdį, naudą ir reikalavimus;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms, Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.